Gintaras Sarafinas. Beveik pusė mokytojų nurodo, kad per artimiausius 5 metus jie norėtų palikti savo darbą (12)

Žvelgiant paviršutiniškai atrodo, kad mokytojo profesijos prestižas Lietuvoje tegul ir pamažu, bet kyla. Tačiau patys mokytojai to nejaučia. Vertinami visuomenės Lietuvoje jaučiasi tragiškai maža dalis mokytojų – tik 14 proc. Palyginkime su kitomis šalimis: taigi, Singapūre vertinami visuomenės jaučiasi 72 proc. apklaustų mokytojų, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 72 proc., Pietų Korėjoje – 67 proc., Kinijoje – 60 proc., Suomijoje – 58 proc.

Mokytojai.<br>123rf nuotr.
Mokytojai.<br>123rf nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mokykla<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Mokytoja klasėje su mokiniais.<br>123rf nuotr.
Mokytoja klasėje su mokiniais.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 25, 2021, 11:31 AM, atnaujinta Nov 25, 2021, 11:31 AM

Kitaip tariant, atsiliekame 4-5 kartus. Tokius duomenius sužinome iš paskutinio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos inicijuojamo ir koordinuojamo švietimo tyrimo TALIS. Gal tik jaunesni mokytojai Lietuvoje (o ir kitose šalyse) labiau linkę sutikti, kad mokytojo profesija visuomenėje vertinama.

Įdomu tai, kad apskritai savo darbu ir darbo sąlygomis yra patenkinti dauguma mūsų mokytojų ir mokyklų vadovų. Išskyrus, žinoma atlyginimus. Atlyginimu patenkinti vos 11 proc. Lietuvos mokytojų.

Žvelgiant į EBPO šalių vidurkį matyti, kad bendrai šiai organizacijai priklausančiose šalyse atlyginimu patenkinti 39 proc. pedagogų. Taigi, mes uždarbiu patenkintų mokytojų turime 3,5 karto mažiau.

Esant galimybei, pakeisti mokyklą norėtų 15 proc. Lietuvos mokytojų.

Nagrinėjant švietimo tyrimo TALIS rezultatus, tiesiog pribloškia ir dar vienas mokytojų apklausos rezultatas: pasirodo, Lietuvoje net 45 proc. mokytojų nurodo, kad jie per artimiausius penkerius metus norėtų palikti mokytojo darbą. EBPO vidurkis yra 25 proc. Ypač daug darbą palikti norinčių mokytojų gyvena ir dirba kaimo vietovėse.

Stipriai neramina ir dar keletas skaičių: TALIS tyrimas atskleidžia, kad Lietuvoje 10 proc. mokytojų patvirtina savo darbe patiriantys labai daug streso. O daug ir gana daug streso patiria maždaug trečdalis mokytojų. Paprasčiau tariant, didesnis nei norėtųsi stresas kamuoja du penktadalius mokytojų.

Lietuvos mokytojų pagridiniai streso šaltiniai – mokytojų jaučiama atsakomybė už mokinių pasiekimus, siekis spėti su besikeičiančiais valstybės ir savivaldybės reikalavimais ir per didelis administracinio darbo krūvis.

Maždaug 28 proc. apklaustų Lietuvos mokytojų teigė, kad darbas gana stipriai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą, o 21 proc. patvirtino, kad darbas stipriai neigiamai veikia jų fizinę sveikatą.

Tačiau šalia negatyvių galima įžvelgti ir keletą pozityvių tendencijų. Kad ir labai sekina nemalonūs aspektai, vis dėlto trys ketvirtadaliai Lietuvos pedagogų patvirtina esantys patenkinti savo profesija. Kitaip tariant, jie teigia, kad mokytojo darbo teikiami privalumai vis dėlto nusveria trūkumus. Ir jeigu reikėtų vėl rinktis profesiją, mokytojo darbą ir vėl pasirinktų apie 60 proc. dabartinių mokytojų.

Labai svarbu yra tai, kad per 90 proc. Lietuvos mokytojų jaučiasi labai savarankiški. 98 proc. mokytojų patvirtina, kad jie visiškai laisvai priima sprendimus dėl mokymo metodų, dėl mokinių mokymosi vertinimo, dėl mokinių elgesio valdymo, dėl namų darbų apimties. 86 proc. mūsų mokytojų teigia esantys visiškai savarankiški pasirinkdami ugdymo turinį.

Itin įdomu yra ir tai, kad anot TALIS tyrimo, 83 proc. Lietuvos mokytojų yra patenkinti savo darbo rezultatais. Jeigu mūsų švietimo paslaugų kokybe būtų patenkintos tiek pat šeimų, būtų apskritai fantastika. Bet tikriausiai taip nėra.

O ir žvelgiant į mokyklų vadovų vertinimus, apima dviprasmiški jausmai. Tarkime, teiginiui, kad jų mokyklose mokytojai puoselėja didelius lūkesčius, susijusius su mokinių pasiekimais, kad jie labai jaudinasi dėl mokinių akademinės sėkmės, pritarė 94 proc. Lietuvos didmiesčių, 83 proc. rajonų centrų ir 75 proc. kaimo mokyklų vadovų. Ir šis skirtumas tikrai reikšmingas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.