Vertino pagal VBE rezultatus
„Pastarieji dveji metai švietimui nebuvo palankūs, nes dėl COVID-19 diskutuojama ir rūpinamasi buvo ne dėl švietimo kokybės, kaip ją kelti, ne dėl pažangos, o kad apskritai vyktų pamokos ir paskaitos, ir kad jaunimas patirtų kuo mažiau žalos. Tai buvo tokie vegetavimo metai“, – sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Reitingai“ išskyrė po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).
„Antrus metus buvo vertinti ne kiekvienos mokyklos abiturientų laikyto dalyko vidurkiai, o visi pjūviai, tai yra: kokia kiekvienos mokyklos mokinių dalis, laikiusi konkretų egzaminą, išlaikė balais nuo 36 iki 85 (tai yra pagrindiniu lygiu). Jie už tai gavo 4 taškus. Tiesa, čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad NŠA priskiria pagrindiniam lygiui itin platų įverčių spektrą.
Iš tiesų, surinkusiuosius nuo 36 iki 50 balų derėtų vadinti ne pagrindiniu lygiu, o patenkinamu“, – rašoma žurnalo išplatintame pranešime.
Mokykla, kurios didžiausias nuošimtis (nuo visų konkretų egzaminą) laikiusių mokinių išlaikė aukščiausiu lygiu, tai yra balais nuo 86 iki 100, gavo 6 taškus. Tos mokyklos, kuriose nebuvo neišlaikiusių konkrečios disciplinos abiturientų, gavo po vieną papildomą tašką.
Į dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.
Pateikiame naujausius švietimo įstaigų reitingus.
Matematikos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Vilniaus licėjus
2. Klaipėdos licėjus
3. KTU gimnazija
4. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Komentuodamas matematikos rezultatus žurnalo redaktorius pabrėžė, kad Lietuvos specialistai negali šio dalyko išmokyti nei vaikų, nei jaunuolių.
„Kasmet lygis vis leidžiasi, rezultatai prastėja, o jei kuriais metais ir pagerėja, tai dėl to, nes būna palengvinamos matematikos užduotys per egzaminą. Įprastai kasmet Lietuvoje nuo 35 iki 38 proc. dvyliktokų matematikos brandos egzamino apskritai nelaiko. Jie supranta, kad jie matematikoje yra silpni, net labai silpni, jie nieko nesimokė ir neišmoko. <...>
Kasmet matematikos egzamino 15-30 proc abiturientų neišlaiko. Tai matematikos Lietuvoje nemoka virš 55 proc. dvyliktokų“, – pabrėžė G.Sarafinas.
„Patenkinamai ar gerai matematikos Lietuvoje išmokoma maždaug trečdalis jaunuolių, tai jie per egzaminus gauna nuo 16 iki 70 balų iš 100, o tikrai gerai mes išmokome tik 10 procentų mokinių. Tai yra mūsų valstybės drama ir bėda, ir turime mokyklų, kuriose nei vienam mokiniui nepavyksta daugiau mažiau geriau išlaikyti matematikos egzaminą ir gauti pakenčiamus pagrindus“, – pridūrė jis.
Lietuvių kalbos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Utenos r. Užpalių gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno jėzuitų gimnazija
4. LSMU gimnazija
5. KTU gimnazija
Istorijos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. KTU gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Vilniaus A. Kulviečio klasikinė
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Biologijos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Varėnos r. Merkinės V. Krėvės gimnazija
IT geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus licėjus
5. LSMU gimnazija
Chemijos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Klaipėdos licėjus
2. KTU gimnazija
3. Šilalės S. Gaudėšiaus gimnazija
4. Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazija
5. Jonavos Senamiesčio gimnazija
Fizikos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Marijampolės marijonų gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Šilutės r. Vainuto gimnazija
Anglų kalbos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Kauno r. Vandžiogalos gimnazija
2. KTU gimnazija
3. Vilniaus licėjus
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos geriausiai išmoko šios mokyklos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno jėzuitų gimnazija
3. Raseinių r. Viduklės S. Stanevičiaus gimnazija
4. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
5. Kauno „Saulės“ gimnazija
Žurnalo „Reitingai“ atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, jog daugėja regionų, iš kurių nei vienas abiturientas negauna valstybės finansuojamos vietos aukštojoje mokykloje ar neįstoja į jokias paklausias studijų programas.
Išskiriama ir dar viena neigiama tendencija – trečdalis šalies mokyklų iki šiol neturi psichologų.
„Tarkime, vienose Lietuvos mokyklose dirba 4, 5, 6 psichologai, kitose – nei vienas. Tokio pandeminio mokymosi laikais, kai daugybė mokinių patiria frustraciją, serga depresija, jaučia nerimą, kai mokytojai yra perdegę, trečdalyje mokyklų jų net nėra“, – aiškino „Reitingų“ redaktorius.
Išsiskiria Vilniaus ir Kauno kolegijos
Žurnalas „Reitingai“ pristatė ir 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą.
1. Vilniaus kolegija pirmauja, kaip ir pernai, daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
2. Kauno kolegija pirmauja 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 6-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
4. Kauno technikos kolegija pirmauja 3-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija pirmauja 2- ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
6. Klaipėdos valstybinės kolegija ir Lietuvos verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
„Tradiciškai į dalykinį kolegijų reitingą įtraukėme ir būsimiems studentams aktualų parametrą – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Kuo tokių studentų daugiau, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. <...>
Du stojantiesiems aktualūs parametrai – su kokiu žemiausiu balu (remiantis tik LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2021 m. buvo priimti studijuoti į konkrečios studijų krypties valstybės finansuojamas studijų vietas, buvo įvertinti 10 taškų svoriu ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas taip pat buvo įvertinti 10 taškų svoriu; taip pat vertinome, koks buvo visų 2021 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis“, – teigė „Reitingų“ atstovai.
Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į dalykinį reitingą įtrauktas ir studijas metusių studentų skaičiaus pokytis 2019–2020 m. m. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė teigė, kad nemažai jaunuolių, studijavusių valstybės nefinansuojamose vietose, nutraukė savo studijas.
„Kalbant apie 2019–2020 m. m. nubyrėjimą, svarbu akcentuoti dalies studentų norą stabdyti studijas iki atsirado galimybė pasiskiepyti, o dar kiti, vadinamieji antivakseriai, studijas sustabdė, iki bus galima nepasiskiepijusiems grįžti studijuoti. Itin dažnai studijas stabdė studentai, negavę valstybės finansavimo ir studijavę savo lėšomis.
Dažno jų žodžiais, nuotolinės studijos, už kurias teko mokėti, neatitiko kainos ir kokybės santykio, tad jie išėjo akademinių atostogų“, – rašoma pranešime.
Sostinės universitetų triumfas
Žurnalas „Reitingai“ jau aštuntą kartą pristatė ir lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Pasak žurnalo atstovų, pastebima ir nauja tendencija – Lietuvos universitetai „atsikovojo“ dalį studentų, kurie dėl pandemijos atsisakė minties studijuoti užsienyje.
Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų kryptyse;
2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 13-oje studijų krypčių;
3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 5-iose studijų kryptyse;
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;
8. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-oje studijų kryptyje;
9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
Taip pat įvertintos ir 84 universitetų magistrų studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 38-iose studijų kryptyse;
2. Universitetas Vilnius TECH pirmauja 12-oje studijų krypčių;
3. Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 2-ose studijų kryptyse;
7. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir Klaipėdos universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje.
„Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai, ne tik kokie yra absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai, bet dar svarbiau atkreipti stojančiųjų dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį. Vertindami universitetų moksliškumą, rėmėmės Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2018 ir 2019 m. formaliuoju vertinimu. Analizavome kiekvieno universiteto kiekvienos mokslo krypties darbų svertinę taškų sumą už formaliojo vertinimo darbus.
Moksliškumo kriterijus parodo, kurių universitetų mokslininkai ir kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas ir parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tiesiog skaito teorines paskaitas. Universitetų moksliškumui buvo suteiktas 30 taškų svoris.
Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne“, – komentavo žurnalo atstovai.
