Antradienį LRT radijui švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, kad šiuo metu nuo COVID-19 pasiskiepijo jau 93 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų, o dar nevakcinuotų žmonių skaičius šioje srityje siekia apie 2000.
„Tikrai švietimo sektoriuje tokios nepasiskiepijusiųjų problemos nėra“, – tvirtino ministrė, pridūrusi, jog mokytojai jau privalomai skiepijami Latvijoje, ir ten „nieko ypatingo neatsitiko“.
Dalis mokytojų trauktųsi?
Vis tik švietimo srityje dirbantys specialistai tam tikrų problemų įžvelgia. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas portalui lrytas.lt aiškino, jog didžioji dalis šalies pedagogų jau imunizuoti, tačiau, jei vakcinuotis taptų privaloma, jis neatmestų tikimybės, kad dalis prieš skiepus itin nusiteikusių mokytojų gali ir išeiti.
„Jei jie nuspręstų pasitraukti, mokytojų trūkumas šalyje būtų dar didesnis. Visgi nėra žinoma, ar jie skiepysis, ar tikrai pasitrauks. Mes bendraujame su mokytojais, jie mums išsako savo problemas, tada mes pagal teisės aktus konsultuojame, kokios jų galimybės, ir taip vyksta bendravimas“, – kalbėjo A.Navickas.
Kartu jis skeptiškai vertina ir švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą leisti mokytojo darbą rinktis tiems, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo. Pasak švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, specialistų stygiaus problemos tai neišspręstų.
„Vienas dalykas – neaišku, kokia būtų tokių mokytojų motyvacija ir kvalifikacija. Suprantama, kad bandoma griebtis šiaudo ir spręsti mokytojų trūkumo problemą, bet iš esmės labai mažai tikėtina, kad kažkas tai rinksis. Čia gali būti vienetiniai atvejai, kai medikai dėstytų biologiją ar politologai dėstytų istoriją – manome, kad čia labiau teoriniai pamąstymai, o ne realiai įmanomi scenarijai“, – svarstė A.Navickas.
Privalomos vakcinacijos idėja žavi ne visus švietimo darbuotojus. Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, mokytojas Antanas Mikuckis pasakojo, kad skiepytis jau buvo suplanavęs, tačiau persigalvojo sužinojęs, jog tą daryti teks dar ne vieną kartą.
„Planavau skiepytis rudeniop, tačiau sužinojau, kad tie skiepai nesibaigs, kad čia visai kiti ketinimai. Aš manau, kad privalomas skiepijimas yra visiškai nepriimtinas – čia grubus Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas, spekuliuojant tuo, kad vieni atsako už kitus. Bet dabar manyčiau, kad nepasiskiepijusių mokytojų, nors negaliu už visus kalbėti, jų liko mažai, ir vis mažėja.
Galbūt dalis pasiskiepijo iš įsitikinimo, dalis pasiskiepijo ir dėl nepatogumo, nes įvedus galimybių pasą tikrai jų žmonėms atsirado. Kiti galbūt ir išsigando, nes toks spaudimas yra. O trečdalis, manau, bando priešintis šitai prievartai“, – svarstė A.Mikuckis.
Mato ir daugiau problemų
Šiuo metu Marijampolėje dirbantis pedagogas reguliariai testuojasi už savo lėšas – mokyklos šios paslaugos prašyti jis nedrįsta.
„Dabar jau apmokestinti ir testai – tenka susimokėti pačiam. Nors nurodyta, kad galima dėl to susitarti su darbdaviu, čia yra užprogramuotas konfliktas – kuris ten vienas ar du išdrįs paprašyti darbdavio apmokėti už testą, jei jis vėliau gali būti nuteiktas prieš visus mokytojus, kad kažkam čia reikia mokėti iš mokyklos biudžeto?
Tai aš asmeniškai net nedrįstu ir prašyti, nes tai gali būti panaudota prieš mane“, – portalui lrytas.lt prisipažino Jono Totoraičio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui.
Pats pedagogas tikina dar svarstantis, kokį kelią rinktųsi, tačiau neatmeta galimybės, kad privalomos vakcinacijos atveju galiausiai išeitų iš darbo.
„Jei skiepytis taptų privaloma, tai svarstyčiau galimybę gal baigti karjerą, galvoti apie pensiją, nes mano ir amžius toks. Tai svarstau, kuris blogis būtų mažesnis. Matau visišką spaudimą – aš pats pusantrų metų nebuvau nei apsirgęs, nei kokių problemų turėjęs, laikausi visų saugumo reikalavimų.
Galvojau skiepytis, jei būtų užtekę vienos injekcijos. Bet paaiškėjo, kad reikės skiepytis kas pusę metų, tai aš supratau, kad čia yra visai ne taip, kaip buvo kalbama“, – pridūrė jis.
A.Mikuckio teigimu, jei visi švietimo darbuotojai privalėtų pasiskiepyti, dalis jų pasirinktų išeiti į išankstinę pensiją ar ieškoti kitos darbo vietos.
„Jeigu mokytojai ruoštųsi išeiti iš tų mokyklų, kuriose pedagogų trūksta, tai aišku, kad vadovai bandytų juos išsaugoti, bet, jei mokytojui labiau rūpėtų sveikata, jis aišku apsispręstų galbūt savaip.
Daug yra cinizmo, kai lyginama su Latvija – jog ten mokytojai privalomai skiepijami ir nieko neatsitiko, nieko čia tokio. Jei 2000 mokytojų yra niekas, na tai atsiprašau“, – kalbėjo pedagogas.
Kartu jis svarstė, kad vis mažiau dėmesio kreipiama į kitas mokyklose esančias problemas.
„Matau labiau moralinę žalą ir nepagarbą mokytojų atžvilgiu. Niekas nesidomi, kokiomis sąlygomis mokytojai dirba.
Kiek žinau, profsąjunga yra kreipusis į ministeriją dėl apsaugos priemonių, bet mokyklos neaprūpinamos, darbuotojai neaprūpinami kaukėmis, nors reikalavimai sugriežtinti. Tačiau ir tų reikalavimų, kiek žinau, mokyklose laikomasi nevienodai“ – dėstė A.Mikuckis.
Ministrė: kol kas signalų apie pasitraukimus nėra
Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad mokytojais pasitiki, todėl neabejoja, kad dauguma iki šiol pasiskiepyti nenorėjusių pedagogų priims kitokį sprendimą.
„Jei liks dalis to nepadariusių ir pasirinkusių išeiti iš darbo, trumpam kai kuriose mokyklose gali kilti rūpesčių, kol bus rasti kiti mokytojai“, – aiškino ministrė.
Pasak J.Šiugždinienės, kol kas neaišku, kokių sričių mokytojai paliktų savo darbo vietas.
„Kai kuriose srityse mokytojų pasiūla yra didesnė už paklausą, pavyzdžiui, kūno kultūros, anglų kalbos, muzikos, dailės. Kol kas iš mokyklų negauname signalų apie pedagogų pasitraukimą. Būtų gaila, jei taip įvyktų.
Jei taip atsitiktų, daliai mokytojų laikinai gali padidėti krūviai. Tačiau net jei apie 1000 mokytojų vienu metu paliktų mokyklas, kas sunkiai tikėtina, vidutiniškai viena mokykla laikinai netektų vieno mokytojo.
Bet tai nėra tokio lygio problema, kurios mokykla kartu su savivaldybe nepajėgtų išspręsti“, – tvirtino ministrė.
