Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo nuo 2025-ųjų nustatyti tris privalomus valstybinius egzaminus abiturientams, norintiems gauti brandos atestatą, taip pat sumažinti jų svarbą bendram įvertinimui įvedant tarpinius vertinimus.

Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Siūlo įvesti tarpinius vertinimus brandos atestatui gauti, tris privalomus egzaminus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Jurgita Šiugždinienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 14, 2021, 4:59 PM, atnaujinta Dec 14, 2021, 6:06 PM

Egzaminai sudarytų 60 proc. įvertinimo

Kaip antradienį informavo ministerija, Vyriausybės derinimui teikiami siūlymai, kad brandos egzaminų rezultatai sudarytų tik 60 proc. viso įvertinimo, likusią dalį lemtų tarpinių III ir IV gimnazinių klasių patikrinimų pasiekimai – taip, ministerijos teigimu, gimnazijas baigiantys abiturientai būtų geriau pasirengę studijuoti ar pradėti profesinę karjerą.

Mokinys, pasirinkęs dalyką iš privalomai pasirenkamųjų, dalyvaus to dalyko tarpiniuose patikrinimuose, tačiau vėliau galės apsispręsti laikyti ar nelaikyti to dalyko brandos egzaminą.

Tarpinių patikrinimų vertinimų duomenys būtų kaupiami Mokinių registre ir panaudojami galutiniam dalyko įvertinimui, įrašomam brandos atestate, suformuoti.

Siūloma organizuoti po du tarpinius lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos patikrinimus (III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje), o kitų dalykų – po vieną tarpinį patikrinimą III gimnazijos klasėje.

Visi privalomi egzaminai – valstybiniai

Numatyta, jog iš viso trys vietoje dabar dviejų privalomų egzaminų, taip pat ir tarpinių patikrinimų vertinimas būtų įvedami 2025-ųjų laidos abiturientams. Vienas iš egzaminų, kaip ir šiuo metu, turėtų būti lietuvių kalbos ir literatūros, likę du – pasirenkami.

Ministerijos teigimu, būtų organizuojami tik valstybiniai privalomieji brandos egzaminai.

Bendrą brandos vertinimo sistemą 2027-ųjų abiturientams papildytų ir privalomas brandos darbas.

Ministerijos teigimu, tik du brandos egzaminus renkasi penktadalis visų laikančiųjų egzaminus, o bent trijų išlaikytų brandos egzaminų reikalauja ir aukštosios mokyklos.

Svarstoma, kad privalomu ateityje galėtų tapti ir matematikos brandos egzaminas, tačiau, anot ministerijos, „šis sprendimas reikalauja papildomo pasirengimo“.

Privalomi taptų ir patikrinimai jaunesniems

Taip pat jau kitąmet siūloma nustatyti, jog pasiekimų patikrinimai ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams taptų privalomi – šiuo metu jie vyksta, bet privalomi nėra.

Pasak ministerijos, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP) šiemet laikė 80 proc. šalies ketvirtokų ir aštuntokų, daugiau kaip 97 proc. dešimtokų laikė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP).

Siūlymus parengė ministerijos suburta darbo grupė, kurioje dirbo mokyklų vadovų, profesinio mokymo įstaigų, kolegijų, universitetų, pedagogų asociacijų, edukologų atstovai. Pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui, dėl jų tariantis su švietimo bendruomene.

Ministrė: permainos leis pastebėti spragas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad pakeitimais siekiama, jog moksleiviai, baigę mokyklas, ne tik gautų brandos atestatą, bet ir išsineštų reikiamų žinių, gebėjimų, socialinių įgūdžių ir „turėtų galimybę laisvai rinktis profesinio augimo kelią“.

„Taip pat labai svarbu laiku panaikinti spragas, kai tik jos atsiranda, o ne tada, kai ateina laikas ruoštis brandos egzaminams – tada jau sunku pasiekti gerų rezultatų“, – pranešime teigia J. Šiugždinienė.

Anot ministerijos, nuolatinis mokymasis, pasiekimų stebėjimas ir informacijos apie juos naudojimas planuojant tolesnį ugdymą, o ne tik geras mokymasis paskutiniaisiais gimnazijos metais, taip pat yra būtini norint pagerinti mokymosi rezultatus.

Vyresniems – daugiau dalykų įvertinimų

Numatoma, kad panašiai kaip ir dabar, ketvirtoje klasėje būtų tikrinami matematikos, pasaulio pažinimo bei lietuvių kalbos ir literatūros arba tautinių mažumų atstovams – gimtosios kalbos ir literatūros pasiekimai.

Aštuntokų patikrinime būtų vertinamos taip pat lietuvių kalbos ir literatūros ar tautinių mažumų atstovų gimtosios kalbos ir literatūros žinios, matematikos, visuomeninio ugdymo (istorijos, geografijos) ir gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos) dalykų pasiekimai.

Baigiant 10-ąją arba II-ąją gimnazijos klasę, pradžioje taip pat būtų vertinami lietuvių ir gimtosios kalbos bei literatūros, matematikos pasiekimai, tačiau po kelerių metų jie pasipildytų visuomeninio ugdymo (istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo, ekonomikos ir verslumo), gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos) ir užsienio kalbų pasiekimų patikrinimais.

Užduotys mokiniams bus rengiamos ir pateikiamos centralizuotai per elektroninę vertinimo sistemą.

Neišlaikiusiems – kurso kartojimas

Švietimo įstatyme siūloma nustatyti, kad nepasiekusiems patenkinamo įvertinimo mokiniams reikėtų sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir mokiniams suteikti reikalingą mokymosi pagalbą.

Gavus neigiamą įvertinimą 10-oje ar II gimnazijos klasėje, patikrinimą bus galima kartoti tais pačiais mokslo metais. Tęsti mokslus III gimnazijos klasėje galės tik mokiniai, turintys teigiamus metinius pažymius bei patikrinimų įvertinimus, o neišlaikius patikrinimo, bus siūloma kartoti kursą arba rinktis profesinį mokymą.

Žadama, kad pasirinkimus mokiniams turėtų palengvinti ir jau nuo kitų mokslo metų startuosiantis profesinio orientavimo nuo pirmos klasės modelis.

Siūloma, kad įvertinimai „keliautų“ paskui mokinį, t.y. mokytojai galėtų matyti patikrinimų rezultatus net jei vaikas keistų mokyklą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Ukraina skelbia pergalę Gyvačių saloje