Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančioms Švietimo įstatymo pataisoms. Už šią iniciatyvą, kurią pateikė Socialdemokratų partijos frakcijos narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, po pateikimo balsavo 71 Seimo narys, 1 buvo prieš, 46 susilaikė. Projektas į Seimo salę turėtų sugrįžti pavasarį.
Pagal siūlomą projektą, „pradinis ugdymas pagal pradinio ugdymo programas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu“.
Visos dienos mokyklos tikslas – „sudaryti sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje“. Visos dienos mokyklos veiklos organizavimo tvarką nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Seimo narė V. Targamadzės teigimu, rekomendacijos dėl visos dienos mokyklos modelio jau yra taikomos kai kuriose savivaldybėse, tačiau jis įstatyminiu lygiu nėra įteisintas. „Savivaldybės, mokyklos sukasi kaip gali. Tačiau kol įstatymiškai nėra apibrėžta, tikrintojai įvairiai traktuoja tas rekomendacijas“, – sakė parlamentarė.
Jos nuomone, tokio modelio įteisinimas atvertų galimybes ir nevalstybiniam sektoriui.
Seimo narius labiausiai domino visos dienos mokyklos modelio finansavimas. Projekto autorė V. Targamadzė akcentavo būtinybę konsoliduoti lėšų iš įvairių šaltinių. Nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali vykdyti visos dienos mokyklos veiklą savo iniciatyva.
Susiję straipsniai
Priėmus Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti Visos dienos mokyklos veiklos organizavimo tvarkos aprašą. Šiuo metu visos dienos mokykla kaip kompleksinė ugdymo forma nėra nacionaliniu lygiu įteisinta Švietimo įstatyme.
Siūloma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. rugsėjo 1 d.