Gintaras Sarafinas. Studentai jaučiasi per mažai girdimi

Net septyniolika iš devyniolikos valstybinių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių kaip pagrindines ir opiausias šio laikmečio problemas išskiria studijų programų turinio ir dėstymo kokybę. Tai paaiškėjo iš naujausio Valstybės kontrolės tyrimo „Ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose?“.

Studentai<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Studentai<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Studentai<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Studentai<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studentai<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Studentai<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Studijos<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 1, 2022, 2:09 PM

Aiškiai matyti, kad studentai savo aukštosiose mokyklose jaučiasi akivaizdžiai per mažai girdimi. Anot auditorių, netgi rengiant studijų programas studentų dalyvavimas visai neaktyvus ir formalus.

Tiesą sakant, Lietuvos universitetai ir kolegijos dažniau ar rečiau apklausia savo studentus. Bet iš tų apklausų ir jų rezultatų neatsiranda pokyčių, negimsta studentų laukiami sprendimai, dažnai nebūna netgi grįžtamojo ryšio. Pasak aukštųjų mokyklų studentų atstovybių, daugelis problemų lieka neišsakytos, be to, jos nepasiekia aukštųjų mokyklų vadovų ausų. Todėl studentų aktyvumas vis menksta, vis mažiau jų dalyvauja apklausose ir reiškia savo nuomonę (nelygu aukštoji mokykla, aktyvumas siekia 15–40 proc.).

2017–2020 m. studijas Lietuvoje nutraukė 15,8 proc. kolegijų ir 13,4 proc. universitetų studentų. Studentų atstovybių vertinimu, dažniausiai studijos nutraukiamos dėl dviejų priežasčių: dėl netinkamos studijų krypties pasirinkimo ir dėl prastos studijų kokybės. Aukštosios mokyklos tai žino, bet menkai į tai kreipia dėmesio.

Ir dėl praktikų studentai turi nemažai pastabų. Kaip aiškėja iš Valstybės kontrolės atlikto audito duomenų, pusės aukštųjų mokyklų studentų atstovybės praktikų organizavimą vertina patenkinamai arba neigiamai (kolegijų studentai vertina palankiau nei universitetų). Apklausti studentai neigiamai vertina praktikos užduočių naudingumą (34 proc.), praktikos vadovo aukštojoje mokykloje dėmesį (34 proc.), mokyklos suteiktą informaciją apie praktikas (40 proc.).

Apie 30 proc. apklaustų Lietuvos studentų nemano, kad jų pasirinktos studijų programos juos tinkamai parengė sėkmingai profesinei karjerai. Tai paaiškėjo iš paskutinio Lietuvos studentų sąjungos vykdyto tyrimo „Studijas baigiančiųjų studentų pasitenkinimas studijomis“.

Studentai, paprašyti pakomentuoti tokį vertinimą, teigė, kad studijų programos turinys neatitiko darbo rinkoje reikalingų praktinių įgūdžių, trūko tiek teorijos, tiek praktinio mokymosi galimybių, aukštųjų mokyklų vidinės studijų kokybės sistemos nesugebėjo užtikrinti kokybiškam studijų procesui reikalingos dėstytojų kompetencijos, o studijų dalykai buvo dėstomi paviršutiniškai.

Taigi, nors formaliai deklaruojama, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta į studentus orientuotas mokymas ir mokymasis, kad atsižvelgiama į jų poreikius, kad siekiama aukščiausių standartų, bet realybė yra gerokai proziškesnė.

Ir kiti pjūviai atskleidžia šlubuojančią mūsų studijų kokybę: net trečdalis naujų studijų programų valstybinėse aukštosiose mokyklose nepakankamai pagrįstos vykdomais mokslo (meno) tyrimais. Auditoriai itin kritiškai vertina ir tai, kad net 8 iš 12 valstybinių kolegijų 2020 metais netaikė minimalaus stojamojo balo. Privačios aukštosios mokyklos pagal šiuos parametrus atrodo dar nykiau. O juk kuomet priimami studijoms nepasirengę studentai, studijų kokybė nukenčia visiems studijuojantiems.

Taigi, nors dabartinė Vyriausybė savo programoje skelbia, kad studijų kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose yra jos prioritetas ir studijos bei mokslas mūsų krašte turėtų būti pasaulinio lygmens, atrodo, kad vizijos ir pažadai važiuoja sau, o gyvenimas – sau.

Ką ten kalbėti apie didesnius siekius, jeigu net išorinis aukštųjų mokyklų vertinimas neatliekamas laiku: pasirodo, tik viena iš 23 valstybinių aukštųjų mokyklų ir viena iš 11-os nevalstybinių bus įvertintos vieną kartą per 7 metus, kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme. Likusias 32 aukštąsias mokyklas galbūt pavyks įvertinti tik kartą per 8–10 metų, tai yra du kartus rečiau nei kitose Europos šalyse.

Dar daugiau, kaip skelbia Valstybės kontrolės auditoriai, nėra netgi nustatytų veiklos kokybės rodiklių, pagal kuriuos būtų galimybė palyginti Lietuvos aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus. Na, o nesant palyginamų kokybės matavimo rodiklių, nėra galimybės patikimai įvertinti veiklos kokybę ir rezultatus, su kuriais būtų siejamas finansavimas, apie ką kalbama dabartinės Vyriausybės programoje. Tokia geresnių rezultatų siekti skatinanti finansavimo praktika jau taikoma Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje.

Varganai mūsų aukštosios atrodo ir pagal kai kuriuos tarptautiškumo rodiklius. Tarkime, mūsų valstybė siekė, kad iki 2020 m. bent 20 proc. studentų dalį studijų būtų mokęsi užsienyje, tačiau realiai jų dalis nesiekė ir 4 procentų. O dėstytojų mobilumas, mokyklų duomenimis, siekia apie 13,6 proc. kolegijose ir apie 11,2 proc. universitetuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad jungtinės studijų programos (su užsienio aukštosiomis mokyklomis) sudaro tik 2,5 proc. visų mūsų aukštosiose mokyklose vykdomų programų, o jose studijuoja vos 0,8 proc. visų studentų. Taigi mažai kuo turime pasigirti ir pasididžiuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.