Duoklė gimtajam miestui
„Džiaugiuosi galėdamas būti naudingas būtent gimtajame mieste. Žinau, kad daugelis jaunų žmonių dega idėjomis išvykti į didelius miestus, kitas šalis, patirti naujų patirčių, nuotykių, gyvena lūkesčiais, kad kitur atsivers platesni horizontai. Ir tai visiškai normalu. Aš net pasakysiu – taip ir yra ir tai puikūs siekiai.
Tačiau viso ko pradžia yra būtent gimtasis miestas. Ir būtent čia mes turime padėti pamatus jauniems žmonės kilti į žvaigždes, kad, įgiję naujų patirčių, jie turėtų progą grįžti atgal ir kurti savo gimtajam miestui“, – tvirtino jis.
Prieš prisijungdamas prie „Renkuosi mokyti!“, Donatas daugiau kaip 20 metų dirbo mokslo ir studijų srityje. Ilgą laiką dėstytojavo, užsiėmė mokslo taikomąja, eksperimentine veikla, mokslo ir studijų organizacine, administracine veikla universitete ir kolegijoje. Greta mokslo teko darbuotis bankiniame sektoriuje, savivaldoje, versle.
Dirbdamas švietimo srityje D.Bakšys stebėjo augančias jaunų žmonių žinias ir intelektualinį progresą. Mokykla, pasak pašnekovo, yra vieta, kurioje žmogui suteikiami pagrindai, pradedama formuoti jo asmenybė ir pasaulėžiūra.
„Todėl labai svarbu šioje pakopoje visiems sudaryti sąlygas patirti sėkmę, įkvepiančią tolesniems siekiams“, – įsitikinęs Donatas.
Tikslas – padėti kiekvienam vaikui atsiskleisti
Pradėdamas dirbti mokykloje, pašnekovas kėlė ambicingus tikslus: sudominti moksleivius, kad kiekvienas mokinys mokykloje patirtų sėkmę, ne rungtyniautų, o tobulėtų, būtų ugdomas, o ne mokomas dalyko.
„Kaip ir bet kokia pradžia, taip ir pirmieji mėnesiai mokykloje su „Renkuosi mokyti!“ nėra paprasti. Ko gero, nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad yra pakilimų ir nusivylimų.
Ne visa teorija lengvai įgyvendinama praktikoje. Bet tai ir yra įdomiausia – kad galima ieškoti ir atrasti, dirbti kartu ir pasiekti. Svarbiausia – neprarasti tikėjimo savo vizija, kad vieną dieną kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo savo socialinės, kultūrinės ir ekonominės padėties, mokykloje jausis gerbiamas ir vertinamas, kad galėtų atskleisti savo potencialą“, – patirtimi dalijosi programos dalyvis.
Pasak Donato, stengtis labiausiai motyvuoja prasmės jausmas ir palaikanti programos komanda, todėl mokytojas ragina visus, norinčius prisidėti prie pokyčių švietimo sistemoje, jungtis prie naujos „Renkuosi mokyti!“ dalyvių kartos. „Programos vizija ir tikslai yra tikrai tai, ko reikia geram pokyčiui švietimo sistemoje. Suburta bendruomenė padeda norintiems prisidėti prie tų pokyčių, integruotis į švietimo sistemą ir ją keisti“, – kalbėjo jis.
Ugdyti mokinių smalsumą ir gerąsias savybes
Paklaustas, koks buvo mokinys ir kaip jaučiasi į gimtąjį miestą grįžęs mokytoju, Donatas šypsosi: „Kartais garsūs žmonės mėgsta pasidžiaugti akcentuodami, kad mokykloje nebuvo vieni iš geriausių, pavyzdingiausių ir pažangiausių mokinių, bet aš tuo „pasididžiuoti“ negaliu“. Mokytojas prisimena laikydavęsis taisyklių, užduotis atlikdavęs kruopščiai ir laiku.
„Kadangi 16 metų dėsčiau universitete, jaudulio stovint prieš klasę buvo mažiau, skirtingai nei kitiems programos dalyviams, kurie pasijuto keistai į mokytojų kambarį įžengę jau ne kaip mokiniai, o kaip mokytojai, ar atsisėdę į mokytojo kėdę klasės priekyje. Mokykloje, kurioje šiuo metu mokau, man yra tekę trumpai mokytis.
Žinoma, truputį keista vaikščioti tais pačiais koridoriais, kuriais vaikščiojau mokykliniais laikais, tik jau kitame vaidmenyje“, – darbo mokykloje pradžią prisiminė Donatas.
Jo teigimu, mokykla anuomet ir dabar yra du nesulyginami dalykai. „Žiūrėdamas retrospektyviai, galiu tik žavėtis šiuolaikinėmis galimybėmis, kurios atsiveria mokiniams informacinių technologijų amžiuje.
Nors galbūt tai, kad dabar pasiekiama visa informacija, galimybė patikrinti visas žinias, surasti atsakymus beveik į visus klausimus, kartais atbukina šiandieninio mokinio smalsumą“, – svarsto pašnekovas, ir priduria, jog jo tikslas mokykloje ir yra padėti puoselėti vaikų smalsumą, o ne atgrasyti nuo žinių troškimo.
