Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, matematikos brandos egzaminą šiemet pasirinko 15 tūkst. 293 kandidatai, egzaminas buvo rengiamas 176 centruose.
Matematikos egzamino užduotį sudaro trys dalys, iš viso galima surinkti 60 taškų.
Egzamino užduotis galite rasti ČIA.
Matematikos valstybiniame brandos egzamine įprastai taip pat galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties, t. y. skaičiuotuvu, kurio klaviatūra neturi viso lotyniškojo raidyno ir skaičiuotuvo ekrane gali būti matomos viena arba dvi eilutės, iš kurių viena skirta veiksmui užrašyti, kita – atsakymui pateikti.
Pamatė ir nuotolinio ugdymo pasekmes
Patys portalo lrytas.lt kalbinti abiturientai džiaugsmu po egzamino nespinduliavo – pasak jų, egzaminas tikrai nebuvo lengvas, o kai kurie net abejoja, ar jį apskritai išlaikė.
Likus maždaug pusvalandžiui iki oficialios egzamino pabaigos Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė Jorė prisipažino, jog svarbiausia jai – „tiesiog išlaikyti“.
„Tikiuosi, kad išlaikysiu, tai tokios ir nuotaikos. Buvo pakankamai sunku, bet tikėkimės geriausio. Laikiau egzaminą tam, kad gaučiau atestatą, jei netyčia kažkas nutiktų“, – įspūdžiais dalijosi abiturientė.
Mokykloje matematiką ji esą mokėsi vidutiniškai, o didžiausią dėmesį jai skyrė pastaruosius kelis mėnesius.
„Mokiausi maždaug penketais-šešetais. Paskutinius du mėnesius labiausiai susiėmiau, bet iš esmės juk ruošiamės visus 12 metų“, – portalui lrytas.lt sakė Jorė.
Sunkiausiai, pasak merginos, jai sekėsi įveikti su geometrija susijusias egzamino užduotis.
„Man su geometrinėmis figūromis, erdviniais kūnais visada sekasi sunkiausiai, taip pat ir tūrio, ploto apskaičiavimais“, – vardijo Jorė, pridurdama, kad po mokyklos baigimo svajoja įstoti į tarptautinio verslo ir marketingo studijas.
„Gal ten matematikos ir prireiks, bet tikrai nemanau, kad reikės visko, ką mokėmės“, – svarstė abiturientė.
Taip pat Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientė Gabrielė iš matematikos egzamino išėjo dar niūresnėmis nuotaikomis.
„Nesisekė, labai nesisekė. Labai sunku buvo tai, kad buvo labai daug funkcijų ir uždavinių su jais, o jie man ir sunkiausi. Kiek bandžiau kartotis, mokytis – visiškai nesuprantu, o jie ir dominavo“, – pasakojo mergina.
Humanitarinių mokslų studijų kryptį ketinanti pasirinkti abiturientė teigė egzaminui intensyviai besiruošusi maždaug savaitę.
„Pastaruoju metu lankiau visas konsultacijas, bet jau rimčiau susiėmiau paskutinę savaitę, kad viską pasikartočiau. O šiaip nelabai čia ką ir pasiruoši – ką moki, tą moki“, – svarstė Gabrielė.
Visgi savo jėgomis ji abejoja, o koją, pasak merginos, stipriai pakišo ir nuotolinis ugdymas, kuris vyko dar vienuoliktoje klasėje.
„Palyginus, kaip man sekdavosi spręsti praeitų metų egzaminus kaip bandomuosius, aš net nemanau, kad išlaikiau, nes tikrai buvo labai sunku. Daug kur teko spėlioti, ir tikiuosi, kad bent kažkur „pataikiau“.
Nuotolinis mokymas taip viską sugadino... Po to, kai sugrįžome į mokyklą, mokytoja vis sakė, kad šitą jau turėjome mokytis, o visos tos temos, kurias turėjome išmokti per nuotolinį, galvoje tiesiog neegzistuoja. Tą pamačiau ir šiandien“, – nusivylimo neslėpė Gabrielė.
Pabrėžia ir atsakomybės svarbą
O štai kiek po dvyliktos valandos egzamino patalpas palikusio Gabrieliaus užduotys per daug nenustebino.
„Gerai sekėsi, manau. Uždaviniai buvo standartiniai, nieko naujo. Gal su funkcijomis daugiau buvo uždavinių, erdvinės geometrijos šiek tiek daugiau, nei pernai“, – pasakojo jis.
Pats Gabrielius ketina studijuoti teorinę fiziką, tad teigė, kad gero matematikos rezultato jam prireiks.
„Per pamokas nuosekliai dirbau bei kartojimui skyriau paskutinę dieną – peržvelgiau konspektus, o šiaip – nieko naujo“, – įspūdžiais dalijosi abiturientas.
Tuo metu kalbintas Andrius iš egzamino taip pat išėjo geros nuotaikos.
„Įspūdžiai geri. Žinoma, buvo nemažai jaudulio prieš egzaminą, bet dabar jaučiuosi geriau. Pokyčių tikrai daug nebuvo, negaliu pasakyti, kad kažkas labai nustebino, nes visos užduotys buvo spręstos pamokų metu, savarankiškai, tad nebuvo nieko neįprasto“, – teigė jis.
Pastaruoju metu Andrius prisipažino atsakingai lankęs matematikos konsultacijas, egzaminui ruošėsi ir savarankiškai namuose.
„Viskas priklauso nuo paties mokinio – jei jis nenorės išlaikyti ir nesistengs, tai jis ir neišlaikys. Ir tai nėra mokytojų darbas juos priversti – jei pats mokinys nori ir ruošiasi, jis egzaminą tikrai išlaikys“, – tvirtino vaikinas.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.
Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.
2021 m. matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų, šimto balų įvertinimą pernai gavo 1,7 proc. kandidatų. Tai didžiausias matematikos šimtukininkų procentas per pastaruosius ketverius metus. Egzaminą laikė 15149 kandidatai.
Pastarųjų metų duomenys taip pat patvirtina tendenciją, kad abiturientai vis dažniau renkasi valstybinį matematikos brandos egzaminą: 2020 m. tokį sprendimą priėmė 58,8 proc. visų abiturientų, 2021 m. – 60,7 proc., šiemet – 60,8 proc.
Matematikos egzaminas yra būtinas, jei jaunuolis nori gauti valstybės finansuojamą studijų vietą.
