Nepastebi reikšmingų pokyčių
Pagal įgijusiųjų aukštojo mokslo diplomą skaičių Lietuva – viena lyderių Europoje. Remiantis Statistikos departamentu, 2020 m. 59,6 proc. 30–34 metų amžiaus Lietuvos gyventojų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Šis skaičius auga, palyginus su ankstesniais metais, kai tokių asmenų skaičius siekė 57,8 proc.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusiųjų skaičius rodo norą stoti ir gauti aukštojo mokslo diplomą. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad Lietuvoje didėja aukštojo mokslo prieinamumas. Pasak sociologės A.Girkontaitės, per pastaruosius keletą metų reikšmingų pokyčių nematyti, išskyrus COVID-19 pandemijos situaciją, kai buvo bandyta lengvinti tam tikras stojimo sąlygas. Pavyzdžiui, mažėjo reikalavimai valstybės finansavimą studijoms siekiantiems gauti abiturientams.
„Kol kas detalesnių tyrimų nėra, bet yra įtarimų, kad šios priemonės nepadėjo mokiniams iš prastesnės socialinės padėties ir jiems nesudarė lengvesnių sąlygų stoti į aukštąsias mokyklas, ypač į universitetus“, – sako sociologė.
Nevienodos socialinio statuso siekimo galimybės
Dar 2020 m. pabaigoje Vyriausybės strateginės analizės centro atliktas aukštojo mokslo prieinamumo tyrimas parodė, kad 2015–2020 m. mokslus aukštosiose mokyklose tęsiančių moksleivių dalis mažėjo visose socialinėse grupėse, tačiau daugiausia – net trečdaliu – tarp vidutinio ir žemo socialinio-ekonominio statuso moksleivių. Viena to priežasčių yra patiriami finansiniai sunkumai, lėmę nedžiuginančią statistiką – į universitetus mažų pajamų šeimų moksleiviai įstojo beveik 3 kartus rečiau.
A.Girkontaitės teigimu, nepaisant individo dedamų pastangų, jo socialinė pozicija mažai nuo to priklauso. Socialinio statuso siekimo galimybės nėra vienodos visiems – tai gali priklausyti nuo gyvenamosios vietos, skirtingų kultūrų įtakos, tėvų išsilavinimo ir finansinės padėties.
„Matome pavyzdžių, kai žmonės iš labai skurdžių šeimų mokosi universitetuose, įgyja išsilavinimą, profesiją. Tai yra įrodymas, kad ne viskas smarkiai apribota. Tačiau vieniems tikimybė studijuoti universitete didesnė, nei kitiems. Tai nereiškia, kad jaunuoliai iš sudėtingesnės socialinės aplinkos nestoja į universitetus. Vis dėlto, palyginus su jaunuoliais iš palankesnių socialinių aplinkybių, skirtumas yra milžiniškas. Todėl finansinė pagalba dažnai turi svarbų vaidmenį išsilavinimo klausime“, – aiškina sociologė.
Įkvepiantys stipendijų pavyzdžiai
Su finansiniais sunkumais susijusias problemas Lietuvoje sprendžia ir valstybė, ir pačios aukštojo mokslo institucijos, siekdamos užtikrinti mokslo prieinamumą visiems norintiems studijuoti. Pavyzdžiui, didinamas IT, pedagogikos studijų vietų skaičius, skiriamos stipendijos įstojusiems į vienas ar kitas specialybes.
Siekiant mažinti socialinę atskirtį ir didinti aukštojo mokslo prieinamumą Lietuvoje, VU įsteigė ir specialią 450-mečio stipendiją, skirtą studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Pirmuosius studijų metus 200 eurų stipendija bus mokama gabiems, tačiau finansų stokojantiems studentams.
Pasak A.Girkontaitės, didelė problema – kiek apie tokias galimybes sužino moksleiviai iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Jos teigimu, susiklosto paradoksali situacija, kai apie valstybės finansuojamas studijų vietas, stipendijas ar kitas paramos galimybes labiau žino vaikai, kurie yra iš šeimų su geresne ekonomine padėtimi.
„Taip nutinka dėl to, kad geresnėje socialinėje padėtyje esančios šeimos turi daugiau prieigų prie informacijos, domisi patys, įtraukia vaikus, prisideda ir mokytojai. Sunkiau besiverčiančiose šeimose augantys vaikai susiduria su informaciniu barjeru, nes neretai turi ir mažiau galimybių tą informaciją pasiekti“, – problemą išryškina VU jaunesnioji mokslininkė.
Vis dėlto, A.Girkontaitė pasakoja žinanti atvejų, kai VU 450-mečio stipendija padėjo nemažai moksleivių, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo gauti, pavyzdžiui, socialinių stipendijų. Taip pat sociologė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nemažai studentų priversti derinti darbą su studijomis, o ši stipendija gali studentų dalią palengvinti.
„Vieni dirba dėl patirties, kiti paprasčiau dėl to, kad jiems reikia save išlaikyti, galbūt padėti šeimai. Moksleiviams iš socialiai pažeidžiamų šeimų paramos iš šalies gauti nelengva, o dirbant gali nukentėti mokslai. Taigi gaunasi dar vienas papildomas barjeras. Tokiais atvejais stipendija, kaip VU 450-mečio – labai pravartus dalykas, leidžiantis jaunuoliams dabar investuoti daugiau į save nei į savo finansinį išlaikymą“, – sako sociologė.
Lygios galimybės naudingos ekonomiškai
Pasak A.Girkontaitės, lygių galimybių nauda ekonomikai sulaukia nemažai diskusijų. Anot jos, trumpojoje perspektyvoje paprastai manoma, kad nereikėtų persistengti investuojant į nelygybės mažinimą, kadangi ekonominiai konkurencijos principai prieštarauja socialinio teisingumo palaikymo principams.
„Dėl to žmonės, kurie yra labiau suinteresuoti ekonomikos plėtra, konkurencija ir panašiai, yra už privatų mokslą, privačias mokyklas. Žinome, kad šie dalykai dar labiau didina socialinę atskirtį tarp labiausiai ir mažiausiai pasiturinčių ne tik turto, bet ir „kultūrinio kapitalo“ prasme“, – sako sociologė.
Vis dėlto, anot jos, yra nemažai tyrimų, rodančių investicijų į aukštąjį mokslą grąžą ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reiškia, kad valstybė sutaupo investuodama į socialinę nelygybę ir išleisdama mažiau lėšų, pavyzdžiui, pašalpų išmokėjimui ar nusikalstamumo mažinimui.
„Yra daug gabių ir talentingų žmonių, kurie galėtų pakeisti savo socialinį statusą, jei turėtų galimybę mokytis. Vadinasi, neišnaudojamas žmogiškųjų išteklių kapitalas. Valstybės ekonomikai labai žalinga, kai ne visi joje dalyvauja tiek, kiek leistų jų pajėgumai. Būtent todėl svarbu nustatyti tuos veiksnius, kurie apriboja asmenų pasiekimus.
Be to, kartų mobilumas gali padidinti socialinį teisingumą – sumažinti ekonominę nelygybę, padėti socialiai teisingiau paskirstyti išteklius. Tačiau šis tikslas lengviau įgyvendinamas visuomenėse, tikinčiose, kad judėjimas „socialinėmis kopėčiomis“ įmanomas dėl gebėjimų, talento ir pastangų, o ne dėl socialinių ir ekonominių aplinkybių.
Būtent todėl yra šalių, kurios turi parengusios net atskiras socialinio mobilumo didinimo strategijas“, – naujausiame „Spectrum“ numeryje taip pat pasakoja Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto doktorantas Tautvydas Vencius.
Stipendija, skatinanti spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas
Be valstybės pagalbos ir privatus verslas vis dažniau susivilioja ilgalaikėmis perspektyvomis. Prie VU 450-mečio stipendijos, skatinančios spręsti finansines aukštojo mokslo prieinamumo problemas, prisidėjo ir partneriai, kurie įsteigė papildomas stipendijas tam tikrų studijų programų studentams iš nepasiturinčių šeimų. Verslo atstovai teigia, kad taip ne tik suteikiama galimybė gabiems abiturientams, bet ir skatinamas didesnis susidomėjimas tam tikromis mokslo sritimis.
„Mūsų įmonei yra svarbu skatinti moksleivius rinktis tiksliųjų mokslų kryptis, ypač fizikos ir kitas technologines-inžinerines studijas. Ši iniciatyva praplečia tokių studijų prieinamumą tiek socialinėje, tiek galimai ir geografinėje dimensijose, todėl ji mums atrodo aktuali ir labai reikalinga“, – sako Martynas Barkauskas, „Light Conversion“ direktorius.
„Vandens harmonija“ direktorius Antanas Marcinonis teigia, kad įsteigti stipendiją pirmiausia paskatino galimybė padėti, tačiau teko nusibrėžti prioritetus: „Mano ir mano vadovaujančių firmų prioritetas remti neįgaliuosius, tėvų neturinčius ir sunkiai materialiai gyvenančius vaikus, profesinę geologų bendruomenę. Jaunuoliai, norintys tapti geologais, bet tam neturintys pakankamai materialinių resursų patenka į šį ratą.
Gal stipendija bus ne tik galimybė, bet ir paskata studijuoti geologiją. Gal tai bus šansas pritraukti į geologiją jai atsidavusius ir daug joje nuveiksiančius ateityje. Tokia viltis taip pat yra paskata remti.“
„Optogama“ direktorius Tadas Lipinskas taip pat tikisi, kad skirdami paramą (stipendiją) prisidės ir didins universitetinių studijų prieinamumą ir padės prisitaikyti naujoje aplinkoje jautrių socialinių grupių studentams iš atokiausių Lietuvos regionų.
„Didžiuojamės galėdami pagelbėti gabiam jaunimui siekti žinių. Kadaise „Ekspla“ buvo įkurta jaunimo, neturėjusio kažkokių ypatingų išteklių, bet degančio noru siekti daugiau. Dabar mes jaučiame pareigą padėti. Tuo pačiu mes turime auginti naująją kartą inžinierių ir mokslininkų, kurie galėtų perimti lyderystę lazerių technologijose“, – pasakoja „Ekspla“ direktorius dr. Kęstutis Jasiūnas.
