Sovietinės okupacijos metais (1950–1954) dar mokykloje besimokanti mergina tapo viena iš Jaunimo antisovietinės tautinės religinės organizacijos „Atžalynas“ (vėliau „Laisvės kovūnai“) įkūrėjų. Vėliau Pasaulio Lietuvių katalikų mokslų akademijos narė.
Ramunė Dilkaitė-Vaitonienė buvo pirmoji mokslininkė Lietuvoje, atlikusi Dzūkijos senųjų žemyninių kopų detalią geomorfologinę analizę. 1975 m. apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją tema „Dzūkijos senosios žemyninės kopos“, o 1985 m. publikavo mokslo populiarinimo leidinį „Dzūkijos kopos“. Paskelbė per keliasdešimt mokslo bei mokslą populiarinančių straipsnių.
Dirbo pedagoginį darbą Vilniaus vidurinėse mokyklose, dėstė Vilniaus bei Šiaulių pedagoginiuose, Respublikiniame mokytojų tobulinimosi institutuose. 1991 m. stažavosi Kanadoje, Otavos universitete. 1992–1993 m. dirbo Otavos V.Kudirkos lituanistinėje mokykloje.
Vyriausioji tapytojo profesoriaus Vinco Dilkos dukra 2007–2008 m. surengė V.Dilkos darbų parodą jo 95-osioms gimimo ir 10-osioms mirties metinėms paminėti. Buvo viena iš V.Dilkos 100-mečio jubiliejinės parodos katalogo „Vincas Dilka. Gyvenimo vaizdai“ sudarytojų. 2015 m. išleido knygą – albumą „Vincas Dilka. Padalinto gyvenimo vaizdai“.
Šioje knygoje per tėvelio dienoraštį ir mokytoja dirbusiai žmonai Onai rašytus, bei iš jos gautus laiškus atskleidžiamas ne tik XX a. pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijos kontekstas, matomas mūsų šalies inteligentijos akimis, bet ir daug tuometinio kasdienio gyvenimo vaizdų, menininkams rūpėjusių klausimų, įamžinta ir nuoširdi dviejų žmonių meilė vienas kitam, palaikant bendruose darbuose ir rūpesčiuose ne tik auginant vaikus, bet ir tautos labui.
Kolegos ir artimieji Ramunę prisimena pirmiausiai kaip nepailstančios dvasios, tvirtą vertybinį stuburą turinčios, stiprios valios, nenuginčijamos charizmos – savo gyvenimo laikmetį pranokusią moterį. Pasak jų, prasmingai savo kiekvieną dieną gyventi siekusi a.a. Ramunė Dilkaitė-Vaitonienė daugeliui išliks pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu.
Atsisveikinti su mokslininke ir pedagoge galima Vilniuje J.Matulaičio a. 3 liepos 26 d. 17–21 val. ir liepos 27 d. 9–13.45 val.
Šv. Mišios bus aukojamos Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčioje (Viršuliškėse) liepos 26 d. 18.30 val.
Karstas išnešamas liepos 27 d. 13.45 val. Laidojama Sudervės kapinėse (Viršuliškėse).
