Problema opi visoje šalyje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, Edukologijos tyrimų instituto docentė Ilona Tandzegolskienė portalui lrytas.lt teigė, kad ši pedagogus ruošianti įstaiga nuolat bendradarbiauja ir kalbasi su savivaldybėmis, todėl jau dabar akivaizdu, kad situacija Lietuvoje – labai skirtinga, bet liūdna.
Kaip pavyzdį specialistė pateikė Alytaus savivaldybę, kurioje 2026 metais trūks maždaug 16 mokytojų, labiausiai – tiksliųjų mokslų. Kiek blogesnė situacija – Lazdijų rajone, kuriame atitinkamai po kelerių metų trūks 36 pedagogų.
„Pavyzdžiui, 2024 metais šiai savivaldybei reikės 7 mokytojų, kurie mokytų chemijos, biologijos, geografijos, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo specialistų. 2025 ir 2026 metais jau reikės turėti po 9 mokytojus, kurie galėtų dirbti švietimo įstaigose matematikos, fizikos, biologijos, lietuvių kalbos, geografijos pradinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojais.
Šiandien šiai savivaldybei iš viso reikia 8 etatų – tarp jų ir logopedo, lietuvių kalbos, matematikos, pradinio ugdymo pedagogų“, – vardijo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja.
Druskininkams, jos teigimu, šiuo metu trūksta apie 10 mokytojų, kurie galėtų mokyti technologijų, matematikos, istorijos, chemijos ir fizikos. Tiesa, prognozuojama, kad šiai savivaldybei 2026 metams reikės net 44 naujų mokytojų. O štai Varėnos rajonui 2022–2026 metų laikotarpiu, tikėtina, trūks apie 30 skirtingų specialybių pedagogų.
„2021 metais VDU atliko tyrimą, kuriame buvo analizuojamos pedagogų trūkumo tendencijos iki 2025 metų. Jau tada buvo matoma, kad po kelerių metų Lietuvoje trūks arti 2 tūkstančių įvairių dalykų mokytojų ir per 500 švietimo pagalbos specialistų“, – pabrėžė I.Tandzegolskienė.
Priežasčių – ne viena
Pasak jos, tokią dramatišką situaciją lemia ne tik sisteminės problemos, bet ir įvairios kitos priežastys – pavyzdžiui, nestabilumas ir „nesibaigiantys“ pokyčiai švietimo sistemoje, tad jaunuoliai apie šią profesiją tiesiog nebesvarsto.
„Jie tarsi koduoja daugelio būsimų studentų ir visuomenės galvose mintį, kad nestabilu, nuolatinis pokytis, nėra aišku, kokių tikslų siekiama, kokia pagrindinė švietimo misija. Kartais kyla diskusija apie tai, kam mokosi mūsų jaunoji karta – gyvenimui ar egzaminui, ir šiandienos diskusijos dėl egzaminų sustiprina mintį, kad visgi prioritetas yra mokytis egzaminui, bet ne gyvenimui ir būsimai karjerai“, – svarstė pašnekovė.
Dar vienas svarbus elementas, pasak VDU Švietimo akademijos atstovės, yra ryški pagalbos mokytojui stoka, kurią studentai pastebi dar universitete.
„Mokiniai, mūsų absolventai, mato, kad trūksta pagalbos – trūksta mokytojų padėjėjų, šios profesijos atstovų skaičius mokykloje nėra adekvatus priskiriamų kuruoti mokinių skaičiui, yra pagalbos specialistų trūkumas, menkos galimybės konsultuotis su specialistais, kurie gali padėti spręsti mokymosi proceso metu kylančias problemas. <...>
Mokiniai, būsimi absolventai, visa tai mato ir renkasi šią profesiją tokiu atveju, jei yra pašaukimas ir didžiulis noras dirbti su vaikais. Priešingu atveju jie pasuka kitu keliu ir šios profesijos galimybių nesvarsto“, – tvirtino I.Tandzegolskienė.
Pasiūlymai „atsimuša į sieną“
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas įžvelgia ir dar vieną problemą – nemažai mokyklų naujų darbuotojų ieško itin mažam krūviui, todėl pedagogai tokių darbo vietų tiesiog nesirenka.
„Jau kokius penkerius metus, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje būna visur šnekama, kad trūksta mokytojų, bet nuo kokio lapkričio mėnesio ta problema jau nebėra taip aktualizuojama. Susidaro įspūdis, kad tie mokytojai taip greitai atsiranda, ir ugdymo procesas vyksta toliau. Klausimas, ar jie atsiranda, prasidėjus mokslo metams, ar jų vis dėlto taip ir nėra, ir kaip tada vykdomas visas ugdymo procesas, jei jų trūksta?
Paanalizavus darbo skelbimus, yra disciplinų, pavyzdžiui, lietuvių kalba, matematika, pradinis ugdymas, kai mokytojams siūlomi pilni darbo krūviai, tai dažniausiai tokios vietos užsipildo greičiausiai. Bet, pavyzdžiui, yra 19 pasiūlymų chemijos mokytojams, bet iš tų 19 skelbimų tik viename siūlomas pilnas krūvis, tai yra – normalus atlyginimas.
8 iš jų siūlomas mažesnis nei 0,25 etatas. Įsivaizduokite, jeigu mokytojas ateina dirbti tokiu krūviu, jo atlyginimas yra apie 200 eurų „į rankas“, o jeigu jam dar reikia važinėti 20 ar 30 kilometrų į mokyklą, jis pusę atlyginimo sumokės kurui, tai tikrai tokiose mokyklose mokytojų ir neatsiras“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Milešinas.
Jo teigimu, problemos švietime yra sisteminės, tad situacijos nepagerins ir „vienas pakeistas sraigtelis“. Pasak E.Milešino, prie vieno stalo turi susėsti ir politikai, ir mokyklų vadovai bei mokytojų atstovai.
„Reikia pasižiūrėti, kokia reali situacija Lietuvoje su švietimu, įvertinti ją, priimti bendrus sprendimus ir tų sprendimų laikytis. Kol kas pagrindinės problemos yra tos pačios ir jos nesikeičia – turi būti didinamas darbo užmokestis, turi būti investuojama į švietimą, sudaromos geros darbo sąlygos, kad mokytojas galėtų dirbti pilnu krūviu.
Reikia aprūpinti mokytojus priemonėmis, kad nereikėtų jiems patiems kelių šimtų eurų išleisti visokiems popieriams ir rašikliams. Reikalinga galimybė nuolat tobulėti, reikia pagalbos, ir kai valdžia supras, kad tai reikalinga, tada po truputį ta problema spręsis“, – svarstė švietimo profsąjungos vadovas.
E.Milešinas pastebėjo ir tai, kad kasmet mokytojų trūkumo problema aštrės ir dėl to, kad jaunoji karta yra linkusi dažniau keisti savo profesiją.
„Mokytojų amžius didėja, ir manau, kad jau nebebus tokių mokytojų mohikanų, kurie dirba po 30, po 40 metų. Jaunimas dabar labai lengvai ir greitai keičia specialybes, todėl mokytojų trūkumas tik stiprės.
Mes kiekvienais metais turime pasiūlymų, bet jie visi atsimuša kaip į sieną, nes reikalingos investicijos, reikia investuoti į mokytojus. Jeigu atsiranda koks mūsų pasiūlymas, valdžia tik pasako, kad idėja gera, bet pinigų tam nėra“, – teigė E.Milešinas.
Kas laukia jau šį rugsėjį?
Nors intensyvios pedagogų paieškos artėjantiems mokslo metams dar vyksta, VDU Švietimo akademijos atstovė pažymėjo, kad šį rugsėjį kiekvienai Lietuvos savivaldybei greičiausiai dar trūks nuo 6 iki 10 mokytojų.
„Kai savivaldybių turime 60, tai trūks nuo 360 iki 600 mokytojų. Labai daug pastangų deda mokyklų vadovai – kviečia studentus, sudaro lanksčias darbo sąlygas. Tačiau tai tik mažas epizodas, nes trūkumas – didžiulis.
Pavyzdžiui, nuolat sulaukiame skambučių ir dėl ikimokyklinio ugdymo pedagogų. Atrodo, kad kiekvienais metais turime ir studijuojančiųjų, ir persikvalifikuojančiųjų, kurie moka už savo studijas, bet jų vis tiek trūksta“, – lrytas.lt teigė I.Tandzegolskienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas E.Milešinas priminė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet sukūrė naują platformą, kurioje mokyklos gali registruoti laisvas darbo vietas pedagogams. Pasak jo, kol kas matoma, kad mokytojų trūkumas visose savivaldybėse yra gana panašus.
„Žiūrėjau, jog prieš savaitę buvo 500 darbo pasiūlymų visoje Lietuvoje, o praktiškai visose savivaldybėse pasiskirstymas yra panašus – galbūt skiriasi tik disciplinos. Didžiosiose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniuje, labai trūksta pradinio, ikimokyklinio ugdymo pedagogų, rajonuose – tiksliųjų mokslų, chemijos, fizikos mokytojų.
Bet realių skaičių mes nelabai ir įsivaizduojame, nes neseniai buvo paskelbta, kad trūksta 4000, tada lyg jau 2000 mokytojų, tai neaišku, kiek realiai tų mokytojų trūksta. Bet remiantis tuo, kas yra skelbiama ministerijos ir Nacionalinės švietimo asociacijos, tai šiuo metu yra apie 500 darbo pasiūlymų“, – lrytas.lt sakė E.Milešinas.
„Manau, kad mokytojų trūks visur – jų ir dabar trūksta, ir trūks ateityje. Bendras mokytojų amžiaus vidurkis Lietuvoje yra daugiau nei 50 metų, tai vis tiek ateis ta diena, kai mokytojai išeis į užtarnautą poilsį, į pensiją, ir tų mokytojų vis trūks ir trūks“, – pridūrė LŠMPS vadovas.
Pasak I.Tandzegolskienės, mokyklos nuolat ieško pedagogų, ir arba randa juos paskutinę sekundę, arba neranda apskritai. Jei specialistų vis dėlto nerandama, neretai krūvis dalinamas jau dirbantiems pedagogams.
Tiesa, pastebima dar viena tendencija, kad su savivaldybėmis bendradarbiaudamos mokyklos investuoja į mokytojų persikvalifikavimą, bet to esą tikrai nepakanka. Švietimo ekspertės teigimu, kuo greičiau reikalingas kur kas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas.
„Vienareikšmiško atsakymo, kaip tada „išgyventi“, mokyklai nėra – kiekvienas sukasi iš situacijos taip, kaip išmano. Mano manymu, svarbu, kad būtų tampresnis bendradarbiavimas ir dialogas tarp institucijų atstovų – tai yra mokykla, savivaldybė, pedagogų studijas teikiančios aukštosios mokyklos ir kolegijos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Kartais atrodo, kad vyksta visko daug: projektai, bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas, diskusijos viešoje erdvėje, Seimo narių reakcijos, bet galiausiai tai nesusiveda į bendrą ir aiškią strategiją, pabrėžiant koks yra realus švietimo tikslas, ko tikimasi iš mokinio, kokia pagrindinė mokytojo misija ir kur mus atveda egzaminų rezultatai, kiek jie koreliuoja su išsikeltais švietimo tikslais“, – svarstė I.Tandzegolskienė.
