Mokytojo specialybė vilioja jau labiau
„Stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus vertinu gerai. Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina ir vis dar neramina. <...> Kas yra svarbu, kad šiais metais mokslo metus pradės daugiau pirmakursių nei praėjusiais metais – 19 162 pirmakursiai. Praėjusiais metais buvo 18 769 pirmakursiai.
Iš jų 11 713 studijuos valstybės finansuojamose vietose. Šiais metais yra daugiau studijuojančių valstybės nefinansuojamose vietose“, – pranešė ministrė.
Pasak jos, itin džiugina susidomėjimas pedagogikos studijomis – jis ir toliau auga.
„Šiemet pirmosios pakopos bakalauro pedagogikos studijas rinkosi šimtu daugiau abiturientų nei pernai, ir dviem šimtais daugiau abiturientų nei praėjusiais metais. Smarkiai auga pasirinkusių valstybės finansuojamas profesines pedagogikos studijas, kurios trunka vienerius ar pusantrų metų. Tai yra labai svarbus signalas, kad daugiau brandžių žmonių renkasi mokytojo kelią.
Čia mes galime tikėtis, jog studijas baigs daugiau taip mums reikalingų prioritetinių sričių specialistų – matematikos, fizikos, chemijos mokytojų“, – vardijo J.Šiugždinienė.
Tačiau ją neramina tai, kad vis dar per mažai jaunuolių nori tapti tiksliųjų mokslų pedagogais.
„Mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, IT mokytojais. Šis klausimas lieka labai aštrus ir tikrai reikia nuveikti daug darbų, kad mes čia turėtume didesnį susidomėjimą“, – aiškino J.Šiugždinienė.
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
Apžvelgė studijų pasirinkimus
Visgi ministrė pridūrė, kad apskritai išaugo norinčiųjų studijuoti informacines technologijas ir matematiką. Pernai IT studijas rinkosi 1856 pirmakursiai, o šiemet – 2096 studentai. Matematiką šiemet studijuos 230 studentų, nors pernai ją rinkosi 189 jaunuoliai.
„Palyginti su praėjusiais metais, auga pasirinkusių fizinius mokslus skaičius – 299 studentai. Tačiau kiek sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos studijas. Sumažėjimas nėra didelis, bet visgi tai labai svarbios sritys, bei inžinerijos ir technologijų studijų kryptis – šiais metais pasirinko 2425 studentai, pernai – 2587 studentai“, – vardijo ŠMSM vadovė.
Ministrė pripažino, kad šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai paveikė stojimų rezultatus – šio egzamino neišlaikė 35 procentai jį pasirinkusių abiturientų.
„Tikriausiai paveikė. Mes matome, kad į valstybės nefinansuojamas vietas šiais metais stoja daugiau studentų – tai turbūt yra ženklas, kad matematikos egzaminas turėjo įtakos. Bet tikrai nesakyčiau, kad tai yra pagrindinė priežastis.
Tai ir pandemija, šiemet daugiau studentų turi galimybių išvykti, tai čia yra įvairios priežastys. Bet neabejoju, kad matematikos rezultatai taip pat galėjo turėti įtakos“, – svarstė J.Šiugždinienė.
Universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta socialinių mokslų studijų krypčių grupės programose – 19,48 proc., antroje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė (12,41 proc.), trečioje vietoje – sveikatos mokslų grupė (12,06 proc.).
Kolegijose, anot ministrės, daugiausia studijų sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupėje, sveikatos mokslų ir inžinerijos mokslų grupėse.
Kiek anksčiau pranešta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.
Tuo tarpu per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys.
Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose. Studijų sutartis jie galėjo sudaryti iki rugpjūčio 12 dienos.
