Po sumaištį sukėlusių rusų kalbos vadovėlių – J. Šiugždinienės žinia: mokyklos jų naudoti nebegalės

Po kilusio skandalo dėl rusų kalbos vadovėlių, kuriuose karą Ukrainoje sukėlusi šalis yra apibūdinama kaip didinga ir demokratiška, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį susitiko su leidėjais. Pasak ministrės, leidyklos per dvi savaites privalės peržiūrėti visus savo vadovėlius, o sumaištį sukėlusi mokymo priemonė jau išimta iš apyvartos.

 Jurgita Šiugždinienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Jurgita Šiugždinienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Rusų kalbos vadovėlis<br> A.Liubertaitės nuotr.
 Rusų kalbos vadovėlis<br> A.Liubertaitės nuotr.
 Rusų kalbos vadovėlis<br> A.Liubertaitės nuotr.
 Rusų kalbos vadovėlis<br> A.Liubertaitės nuotr.
 Rusų kalbos vadovėlis<br> Lrytas.lt koliažas
 Rusų kalbos vadovėlis<br> Lrytas.lt koliažas
 Jurgita Šiugždinienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Jurgita Šiugždinienė<br>Mariaus Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 15, 2022, 9:43 AM, atnaujinta Sep 15, 2022, 2:19 PM

Peržiūrės visus vadovėlius

Ministrė pabrėžė, kad naudotis rusų kalbos vadovėliais „V dobryj put“ („Gero kelio“ – liet.) mokyklos nuo šiol nebegalės. Taip pat ketinama vertinti, kaip mokyklose mokoma kalbų.

„Sutarėme labai konkrečiai, kad leidėjai per dvi savaites peržiūrės visus savo leidžiamus vadovėlius, peržiūrės, kad nebūtų tokių situacijų, kokią mes turime su rusų kalbos vadovėliu.

Rusų kalbos vadovėlis yra išimtas iš apyvartos ir iš visų sistemų, mokykloms išsiųstas raštas, jog šiuo vadovėliu toliau naudotis negalima. Jis taip pat bus išimtas iš archyvų. Mes savo ruožtu atliksime visų rusų kalbos vadovėlių vertinimą, taip pat peržiūrėsime kalbų ugdymo teminę peržiūrą mokyklose, kad matytume visą paveikslą.

Tikiu, kad ta situacija, kokią turėjome šiomis dienomis, niekada nepasikartos“, – ketvirtadienį tvirtino ministrė.

Pasak J.Šiugždinienės, mokyklos šiuo metu gali rinktis iš 21 skirtingo rusų kalbos vadovėlio.

„Vadovėlyje yra vietų, kurios šlovina Rusiją, kurios šiame brutalaus karo kontekste ir apskritai yra visiškai nepriimtinos. Tų vietų buvo nemažai“, – komentavo ŠMSM vadovė.

J.Šiugždinienė pažymėjo, kad vadovėlius nusipirkusioms mokykloms leidykla „Šviesa“ grąžins pinigus.

„Taip, taip pat yra neramu, kad kai kurios mokyklos taip ilgai mokėsi iš šių vadovėlių ir mes nesulaukėme signalų. Tai yra labai rimtas signalas mums visiems, ir tikrai pokalbis su leidėjais buvo labai rimtas“, – dėstė ji.

Paklausta, ar galėtų būti atnaujintos diskusijos dėl rusų kalbos mokymo mokyklose, ministrė ir toliau pabrėžė, kad pirmiausia turi būti rūpinamasi tuo, jog vaikai turėtų daugiau pasirinkimų.

„Kas yra mums visiems svarbu, jog mes turėtume pakankamai pasirinkimo mokytis kalbų. Visos kalbos yra svarbios, visos praturtina visuomenės ir mūsų pačių gyvenimą, tai mes turime kalbėti apie tai, kad mokyklose būtų pakankamai pasirinkimo kitų kalbų, ir tą galime padaryti, esame nusimatę priemones.

Man atrodo, ši situacija, kuri yra pasaulyje, karas tikrai pakeitė mūsų visuomenės požiūrį. Jei anksčiau tėvai, gal dėl to, kad iš praeities mokėjo rusų kalbą ir galvojo, kad gali vaikams padėti, prieš dešimtmetį buvo visai kita situacija, tai šiandien ta situacija yra kardinaliai pasikeitusi, ir mes tikrai matysime augimą prancūzų, vokiečių kalbos.

Ir mes čia turime tam tikrus rezervus, nes matome, kad skaičiai mokytojų, kurie šiuo metu dirba mokyklose prancūzų, vokiečių kalbos, tikrai turime rezervą išplėsti šių kalbų mokymą, jei bus vaikų ir tėvų pasirinkimai“, – aiškino ŠMSM vadovė.

Leidyklos „Baltos lankos“ vadovas Saulius Žukas aiškino, kad daugelis leidyklų savo vadovėlių turinį yra peržiūrėjusios, tad įvertinti jį per artimiausias dvi savaites nekils problemų. Anot jo, visą atsakomybę, įskaitant ir finansinę, už vadovėlių turinį prisiima leidykla, samdanti ir nepriklausomus recenzentus.

Jo nuomone, situacija dėl iš mokymo programos išimto vadovėlio susiklostė ir dėl pačių mokyklų kritiško požiūrio stokos.

„Šį dalyką vertinu labai rimtai. Man tai rodo ir kitas bėdas, nors dabar viskas nukreipta į „Šviesą“ (...). Nebuvo tos kritinės minties, sklindančios iš mokyklų. Ką sako ministerija – mokytojai gali ir nesinaudoti vadovėliais, patys susirinkti medžiagą. O kas ją kontroliuoja?“, – svarstė jis.

„Šiuo atveju, jei rusiškose mokyklose nėra kritiškumo, kad tai būtų pastebėta 2014-2015 metais, tad kontekstas, į kurį patenka vadovėliai, kelia problemų“, – kalbėjo leidyklos vadovas.

Jis ragino ministerija pagalvoti, kuo užpildyti spragą, kad mokytojai nesiimtų ieškoti šaltinių internete, nes kiltų pavojus, jog bus naudojamas „indoktrinuotas turinys“.

S.Žukas sako, kad, pavyzdžiui, lenkiškuose vadovėliuose taip pat „turime įtampos zonų“ dėl skirtingo istorijos traktavimo, tačiau šias problemas iš esmės sprendė Lietuvos ir Lenkijos bendra ekspertų taryba.  

Leidyklos „Šviesa“ vadovė Milda Juonė tikino, kad savo iniciatyva leidykla jau peržiūrėjusi ir revizavusi visus vadovėlius.

„Taip pat patikrinsime ir likusius leidinius per dvi savaites, dėl kurių visi leidėjai sutarėme su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Papildomai leidyklos viduje jau pradėjome savarankiškai taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę. Dar didesnį dėmesį skiriame tiek esamam, tiek būsimam turiniui patikrinti šiandieninių realiųjų akimis.

Esama situacija indikuoja, koks jautrus klausimas yra mokomasis turinys, nes pasaulis keičiasi tikrai greičiau nei bendrojo ugdymo programos. Ir dar kartą atkreipiame dėmesį – mokyklose yra nemažai seno turinio. Nors oficialiai tai buvo galiojantis ir programas atitinkantis vadovėlis, dėl kurio iš mokyklų nesulaukta jokių pastebėjimų, proaktyviai patys prašėme išimti jį iš galiojančių vadovėlių duomenų bazės.

Mes pasirengę aktyviai bendradarbiauti tiek su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tiek ir su Nacionaline švietimo agentūra. Situaciją turime spręsti sistemiškai – esame tikri, kad ji atneš visiems teisingų pamokų“, – teigė ji.

Kvietė atvykti į Rusiją

Portalas lrytas.lt trečiadienį jau rašė apie tai, kad vyresniųjų klasių moksleiviams skirtuose rusų kalbos vadovėliuose atvirai aiškinama, kokia draugiška ir demokratinė valstybė yra Rusija, kviečiama į ją ir atvykti.

Šeštų–dvyliktų klasių mokiniams skirtame vadovėlyje „V dobryj put“ („Gero kelio“ – liet.) Lietuvos moksleiviai taip pat raginami pasveikinti ten gyvenančius rusus ir su vadinamąja Pergalės diena – gegužės 9-ąja.

Taip pat mokymo priemonėje aiškinama, kaip gauti vizą kelionei į Rusiją, ką prasmingo joje nuveikti. Daug kalbama ir apie žymiausius Rusijos kultūros, turizmo objektus.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) iš Vadovėlių duomenų bazės jau išėmė informaciją apie „V dobryj put“ vadovėlius, o pasak šiuos vadovėlius leidusios leidyklos „Šviesa“ direktorės Mildos Juonės, susiklosčiusi situacija parodė, kad atėjo laikas sistemiškai peržiūrėti reguliavimo klausimą.

Vadovėliai yra vertinami, kai jie patenka į rinką, tačiau kol kas nėra numatyta, kada jie turėtų nustoti galioti, todėl mokyklose yra nemažai seno turinio. Nors leidyklos viduje mes patys pradėjome taikyti griežtą turinio galiojimo kontrolę, esame už bendro reguliavimo mechanizmo peržiūrą, ypač seniau sukurtam turiniui“, – lrytas.lt sakė leidyklos vadovė.

Patys knygynai vadovėlius į leidyklą jau masiškai grąžina atgal – pasak M.Juonės, šis sprendimas įgyvendinamas pačios „Šviesos“ iniciatyva.

M.Juonė taip pat pridūrė, kad leidykla nusprendė naujų rusų kalbos vadovėlių daugiau nebeleisti.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius trečiadienį taip pat patvirtino, kad sumaištį sukėlę rusų kalbos vadovėliai jau išimami iš rinkos. Jo manymu, palikta tam tikra spraga, kadangi naujai perleidžiami vadovėliai paprastai nėra peržiūrimi.

„Jau yra kalbėtasi su leidėjais, kad jie yra išimami iš rinkos, taip pat galvojame daryti visų rusų kalbos vadovėlių peržiūrą. Šiandien yra numatoma, kad išleidžiant naują vadovėlį reikalinga recenzija, peržiūra ir jų vertinimas. Kai vadovėlis yra leidžiamas iš naujo, tiesiog atnaujinamas leidimas, ta priežiūra nėra numatyta. Bet, matyt, čia yra tam tikra spraga.

Šių dienų realijos parodo, kad net ir perleidžiant vadovėlį turėtų būti kažkokia griežtesnė tvarka. Matome šį trūkumą ir tą spręsime ateityje“, – teigė viceministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar kare rusai naudoja lietuviškus vagonus?