Mat jeigu bus laikomasi nustatytų vertinimo kriterijų, pagal prognozes iš dabartinių 12 valstybinių kolegijų liktų tiktai 7, tiesa, pereinamasis laikotarpis truktų iki 2029 metų.
Pertvarkos rodiklius kolegijų vadovai laiko labai aukštais, bet tikisi, kad jų mokyklos išliks.
Pirmiausia ŠMSM nurodė, kad bet kurioje kolegijoje turi studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkstančio studentų.
Populiariausioms Vilniaus ir Kauno kolegijoms, dabar turinčioms ir per 6 tūkst. studentų, tai nekelia grėsmės, bet regionų mokykloms teks tapti kurios nors pajėgesnės įstaigos filialu ar užsidaryti.
Daugelyje kolegijų jau dabar studijuoja perpus mažiau studentų, nei numatoma naujais reikalavimais, ar padėtis net dar prastesnė.
Manoma, kad labai mažai studentų turinčiose kolegijose neįmanoma garantuoti mokslo kokybės, turėti kvalifikuotų dėstytojų, sukurti gerų laboratorijų.
Kolegijų vadovai suvokia, kad su demografija nepasiginčysi ir stojančiųjų į šią aukštojo mokslo grandį dėsningai turėtų mažėti.
Per pastarąjį dešimtmetį kolegijų studentų skaičius sumažėjo net 38 proc., o iki 2026 metų, ŠMSM vertinimu, dar gali smukti 37–43 procentais.
Jei šios pesimistinės prognozės pasitvirtintų, dalis kolegijų savaime išnyktų.
Vis dėlto jų vadovai optimistiškiau žvelgia į ateitį.
Ko jie tikisi? Ne paslaptis, kad į kolegijas stoja menkesniais balais vidurines mokyklas baigę abiturientai, nesenais laikais net ir kone neraštingi.
Dabar patekimo į kolegijas kartelė pakylėta iki 4,3 balo. Nors pasinaudojus socialinės atskirties mažinimu ji kiek pažeminama, vis viena daliai itin prastų mokinių durys į aukštąjį mokslą užveriamos.
Anot kolegijų, pavyzdžiui, pernai jos neteko dalies studentų šiems neišlaikius privalomo matematikos egzamino.
Viltys grindžiamos tuo, kad ir ŠMSM, ir bendrojo lavinimo mokyklos labai sunerimo dėl tokių prastų rezultatų ir pasirengusios per trumpą laiką pagerinti matematikos, taip pat kitų dalykų mokymą.
Žinoma, vargu ar geriau išlaikytas matematikos egzaminas gali smarkiai pagerinti nukraujuojančių kolegijų padėtį. Kai kurios dar viliasi daugiau pritraukti užsienio studentų.
Antai Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijuoja būrys ukrainiečių, Utenos kolegijoje mokosi beveik šimtas užsieniečių ir jų skaičių tikimasi padvigubinti.
Kita vertus, kai kurios kolegijos nori išimties tvarka mažesnių reikalavimų.
Tai aiškinama regionų interesais – esą kolegijos pritraukia jaunų specialistų, nes jose mokosi daugiausia vietos jaunimas.
Be abejo, kolegijos tikisi ir savo savivaldybių pagalbos, kurios nenorės prarasti aukštosios mokyklos ir spaus ŠMSM. Tačiau negalima ir paversti kolegijos nereikalingų, abejotinos vertės aukštojo mokslo diplomų kalve.
Neatsitiktinai studentų skaičius – ne vienintelė išlikimo sąlyga.
Pertvarka numato ir kitus kriterijus: ne mažiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turės dirbti joje visu etatu, bent 10 proc. akademinių darbuotojų privalės turėti mokslo ar meno laipsnį ir būti susaistyti su ja nors puse etato.
Paradoksas, kad šį reikalavimą atitinka dar mažiau kolegijų nei studentų skaičiaus, o visus ŠMSM kriterijus – nė viena, net ir didžiųjų miestų. Dabar kolegijose vos 28 proc. dėstytojų dirba visu etatu, o mokslo laipsnį turintys specialistai tampa jų savotiškomis puošmenomis.
Gal net dar svarbiau, kokia dalis kolegijų absolventų per metus įsidarbina pagal specialybę. Tai pavyksta vos 47 proc. jų diplomus įgijusių asmenų, o kai kur šis rodiklis gerokai žemesnis.
Vadinasi, daliai studijas kolegijose pasirinkusių asmenų rūpėjo tik diplomas, kitiems nepavyko įgyti reikiamos kvalifikacijos ir jie nekonkurencingi darbo rinkoje, o treti netgi įgijo menkai reikalingas specialybes.
Galima klausti, kodėl ŠMSM kolegijoms nustatė 76 proc. įsidarbinimo rodiklį, o ne 75 proc. ar 80 proc., bet iš esmės negalima neigti, kad jei daugiau kaip pusė absolventų nedirba pagal specialybę, kolegijos nauda net savo regionui labai abejotina.
Suprantama, kolegijos žada pasitempti, pasiekti švietimo strategų nustatytus kriterijus.
Konsoliduoti pajėgumus rengiasi visos šios grandies mokyklos, išskyrus dvi tris pačias stambiausias. Realiai tai reikš, kad mažesnės prisijungs prie didesnių, tapdamos jų padaliniais, aišku, ir sąlygas diktuos pastarosios.
Dalis kolegijų tikisi kooperuotis su universitetais, gal siūlyti profesinio magistro studijas, taip didinti savo patrauklumą ir autoritetą.
Šaliai reikalingų specialybių, kaip antai pedagogikos, medicininės slaugos, burnos priežiūros, jūreivystės, specialistus rengiančios kolegijos, kai šalia praktinių įgūdžių būtinas ir teorinis išsilavinimas, gal galės jiems siūlyti studijas kartu su universitetais, bet kitos daugiau žvilgsnius turėtų kreipti į profesines mokyklas.
Kolegijos turbūt lengviau surastų savo vietą šalies mokymo sistemoje, jei absolventus geriau parengtų praktinei veiklai, o ne stengtųsi mėgdžioti universitetus, tik žemesniu lygiu.
