Ministrė naujienų portalui lrytas.lt papasakojo, kaip mato šiuolaikinį mokytoją, kokių savybių jam reikėtų bei kaip stengiamasi pritraukti jaunus specialistus į Lietuvos mokyklas.
Ragina „išeiti“ iš klasės ribų
Piešdama šiandieninio mokytojo paveikslą ministrė pripažino, kad į mokyklas ateina jau ne tik kitokie vaikai, bet ir kitokie pedagogai. J.Šiugždinienė sutiko, kad paties mokytojo vaidmuo šiandien taip pat smarkiai pakitęs.
„Žinoma, kai kurie dalykai išlieka tokie patys – tai meilė mokiniui, rūpestis, jo geriausių savybių pastebėjimas, gebėjimas suprantamai perteikti savo žinias. Tai tokie dalykai, kurie visada yra aktualūs, nepriklausomai nuo situacijos“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Pasak J.Šiugždinienės, geras mokytojas šiandien turėtų nebijoti išeiti ir už klasės ribų, pasitelkti savo kūrybiškumą ir idėjas.
„Šitame dirbtinio intelekto, žinių amžiuje yra aišku, kad mes turime pasitelkti išorės partnerius ir nebijoti klausti, į klases pakviesti žmones, kurie galėtų atskleisti tam tikras temas, pamokas vesti ne tik klasėje. Sakyčiau, kad mokykla atsiveria, nes daug dalykų jau vyksta išorėje. Tam, kad vaikas pažintų pasaulį, žinotų, kaip jis veikia, neužtenka vien pamokų, buvimo klasėje ar tik mokytojo.
Labai svarbu, kad mokytojas pats išeina už klasės ribų. Mokytojas negali visko žinoti – jam reikia pasitelkti ką nors, kas galėtų papildyti jo žinojimą. Šiandien mokant chemijos, fizikos ar biologijos yra svarbu tai praktiškai išbandyti, išgirsti, pamatyti bandymus, kad mokinys jaustų realius gyvenimo pavyzdžius. Galbūt biologijos pamoka galėtų vykti lauke, o istorijos – muziejuje? Kartu tai yra ir pagalba pačiam mokytojui, nes jis juk irgi nėra visažinis“, – svarstė ministrė.
Jos teigimu, šiais laikais reikia kalbėti ir apie mokytojo kaip „nukreipėjo“, mentoriaus rolę.
„Mokytojas, su kuriuo vaikai praleidžia daug laiko, yra visapusiškas pavyzdys – mokinių pozicijai, pilietinės pozicijos formavimui, jų vertybėms. Tai tas buvo ir išlieka, kad mokytojas vaidina labai svarbų vaidmenį formuojant vaiko požiūrį bei vertybes – ir tai gali būti tiek etikos, tiek matematikos, tiek ir fizikos mokytojas“, – įsitikinusi J.Šiugždinienė.
Ministrė taip pat ragino nepamiršti dažniau įvertinti pačių pedagogų ir jų indėlio į Lietuvos švietimą – kartais esą tam užtenka ir vieno gražaus žodžio.
„Kiekvienam žmogui yra labai svarbus įvertinimas – ar tai mokytojas, ar valstybės tarnautojas, ar medikas. Kiekvienam žmogui gal yra skirtingas to įvertinimo suvokimas, bet jis yra didžiulė motyvacija.
Taip pat ir mokytojui – natūralu, kad, kai tu stengiesi ir įdedi savo širdį, tu nori, kad tave ir tavo darbus pastebėtų, kad tuo galėtum pasidalinti su kitais. Tai yra labai žmogiška. Manau, mes visi norime būti įvertinti už savo gerus darbus“, – svarstė ŠMSM vadovė.
Išskyrė mokyklų vadovų svarbą
Visgi mokytojo profesiją apgaubianti atsakomybė neretai gali pasireikšti ir nemaloniais būdais – švietimo įstaigų atstovai neretai linkę užsiminti apie tai, kad į ugdymo procesą vis įžūliau nori kištis tėvai, o tai mokyklose net sukelia konfliktų. Kad tam tikra problema iš tiesų egzistuoja, pripažino ir J.Šiugždinienė.
„Girdžiu, kad ši problema yra, esu ne kartą girdėjusi ir mokytojų, ir vadovų nusiskundimų. Man atrodo, kad tėvai neturėtų kištis į ugdymo procesą, tačiau jie privalo gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį. Tai Lietuvoje vis dar nėra toks dažnas atvejis, ir šią sritį mes turime stiprinti. Tėvai turi žinoti, kaip sekasi jų vaikui, kur matomos problemos, o kur – puikūs pasiekimai“, – dėstė ministrė.
Dar vienas svarbus akcentas, pasak jos – bendras mokyklos bendruomenės susitarimas dėl tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo.
„Čia labai svarbus vadovo vaidmuo, kad būtų aiškiai sutartos taisyklės. Ten, kur tų susitarimų nėra arba mokytojas paliekamas vienas diskutuoti su tėvais, kartais tos diskusijos tampa tikrai labai sudėtingos.
Mokyklos vadovas turėtų kalbėtis su mokytojų, tėvų bendruomene, susitarti dėl taisyklių, tėvų pareigų, atsakomybių ir dalyvavimo ugdymo procese. Mes labai raginame mokyklų vadovus dėl to tartis, ir, aišku, stiprinti kokybišką grįžtamąjį ryšį“, – ragino J.Šiugždinienė.
Tiesa, mokyklų vadovų svarbą jį įžvelgia ir kitose vietose. Pasak ministrės, pastaruoju metu stebimas išaugęs aktyvumas dalyvaujant mokyklų vadovų konkursuose, o tai rodo, kad savo srities profesionalai jau rečiau išsigąsta užgriuvusios atsakomybės.
„Gal kartais kai kuriuos žmones gąsdina atsakomybė, ugdymo procesas, bet, man atrodo, šiandien ypatingai daug kas priklauso būtent nuo mokyklos vadovo. Mes ilgą laiką mokyklai, kaip organizacijai, skyrėme labai mažai laiko, per mažai diskutavome, ką tai reiškia. Turbūt visi pagalvoja apie tai, kokioje darbo vietoje norėtų dirbti, yra įvairios pritraukimo į verslo organizacijas strategijos, nes visur vyksta konkurencija dėl geriausių žmogiškųjų išteklių.
Žmogus, kuris renkasi ugdymo įstaigą, taip pat pagalvoja, į kokią organizaciją ateis, ypač jauni mokytojai. Mums labai svarbu kalbėti apie mokytojo darbo sąlygų gerinimą, kai kalbame apie atlyginimus, galimybę tobulinti kompetencijas ir taip pat apie tai, kaip mokykla veikia kaip organizacija – kaip motyvuoti, kokia čia atmosfera, kultūrinė aplinka, koks ugdymo proceso organizavimas“, – dėstė ŠMSM vadovė.
„Dirbdama ministerijoje supratau, kad mes tikrai labai mažai apie tai kalbame“, – pridūrė J.Šiugždinienė.
Kas laukia rusų kalbos?
Pastaruoju metu švietimo bendruomenės akys buvo nukreiptos į kelias svarbiausias aktualijas. Viena iš jų – rusų kalbos atsisakymas mokyklose, stengiantis ją pakeisti kitomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Pasak ministrės, teigiami poslinkiai šioje srityje jau matomi – dalis rusų kalbos mokytojų esą yra pasiryžę įgyti ir antrą kvalifikaciją.
„Aš nuolat susitinku su mokyklų vadovais, mokytojais, bendruomenėmis, visada diskutuojame ir klausiame, kaip jie į tai reaguoja. Yra įvairiausių matymų, tačiau dalis mokytojų tikrai ruošiasi įgyti antrą kvalifikaciją. Šiuo metu mes kaip tik vykdome apklausą ir teiraujamės, ar jie norėtų ją įgyti, kokia ta antroji kvalifikacija būtų, nes valstybė yra pasiruošusi ją finansuoti.
Didelė dalis rusų kalbos mokytojų yra pensinio amžiaus, tai galbūt tai irgi darys įtaką tam tikriems sprendimams. Jau dabar daugiau kaip 260 rusų kalbos mokytojų tokį norą išsakė. p, – nurodė J.Šiugždinienė.
ŠMSM vadovė pridūrė, kad ministerija taip pat stengiasi aktyviai komunikuoti su vaikų tėvais, jog yra galimybė rinktis ir kitas ES kalbas, iš kurių prioritetinės – prancūzų ir vokiečių kalbos.
J.Šiugždinienės teigimu, taip pat svarstoma galimybė kalbų mokyti centralizuotai, tačiau čia tikimasi ir didelio savivaldybių bendradarbiavimo.
„Čia jau savivaldybės lygmenyje turi būti tam tikri sprendimai, kad pasiūlytume vokiečių ar prancūzų kalbą kelioms mokykloms. Savivaldybės tai padarys – nežinau, ar visos, bet diskusijos apie tai tikrai vyksta. O mes skatiname, kalbamės ir dabar raštu paprašėme, kad jos tuos sprendimus apgalvotų.
Kartu rengiame ir antros užsienio kalbos mokymosi prototipą, kaip galėtų vykti centralizuotas nuotolinis mokymasis. Rudenį jau išbandyti prototipą keliose savivaldybėse“, – pranešė ministrė.
Anot jos, tikslas yra „apversti piramidę“ per maždaug penkerius–septynerius metus, kadangi rusų kalbos dabar mokosi maždaug 70 procentų šalies moksleivių. Siekiama, kad 70 proc. mokinių mokytųsi kaip antrąją užsienio kalbą rinktųsi ES kalbas.
Įvardijo mokytojų pritraukimo strategijas
Nors vienas iš opiausių švietimo skaudulių iki šiol yra mokytojų stygius, ypač prioritetinėse srityse, J.Šiugždinienė pabrėžė, kad tai – ne tik Lietuvos problema. Ministrė išskyrė ir svarbiausius darbus, kurie yra padaryti ir dar planuojami, kad mokytojo kelią rinktųsi kuo daugiau žmonių.
„Šiandien matau labai pažangias valstybes, kuriose ta problema irgi yra labai aktuali – nepaisant to, kad darbo sąlygos yra geros, atlyginimai dideli. Bet mums pavyko priimti svarbiausius sprendimus, kurie paklojo pagrindus tam, kad situacija pasikeistų.
Noriu paminėti kelias kryptis: viena iš jų yra paties bendrojo ugdymo kokybės stiprinimas per naujas bendrojo ugdymo programas, per tai, kad mes šiandien suformavome galimybę vykdyti stebėseną ir teikti papildomą pagalbą mokiniams, kuriems sekasi sunkiau. Mes taip pat priėmėme sprendimus dėl tinklo, kur aiškiai matome, kad viena iš pagrindinių problemų yra labai ribotos galimybės vaikams gimnazijose rinktis dalykus, kuriuose jaučiame trūkumą – tai fizika, chemija, matematika“, – vardijo ministrė.
Kita linija, anot jos, yra skatinimo dalis: „Sudarėme galimybę kitų profesijų žmonėms paprasčiau ateiti į mokyklą, kai tau nebūtina turėti pedagoginio išsilavinimo, tu jį gali įgyti eigoje.“
Trečias, tačiau vienas svarbiausių sprendimų, J.Šiugždinienės teigimu – mokytojų rengimas.
„Mes priėmėme sprendimą paleisti didžiulę programą – tai 20 milijonų eurų edukologijos mokslų programa. Lietuvai reikia stiprinti ugdymo mokslus, nes turime labai nedaug žmonių, kurie gilintųsi į didaktiką arba dėstymo metodus.
Turime stiprinti edukologijos mokslą, kad turėtume stiprius dėstytojus, o šie galėtų parengti mūsų specialistus. Šiandien ši sritis yra dar labai silpna“, – vertino J.Šiugždinienė, pridurdama ir apie mokytojų darbo užmokesčio kėlimą.
„Tai – visa eilė veiksmų, kurie nukreipti į tai, kad galėtume užauginti jaunimo kartą, kuri rinktųsi mokytojo profesiją ir patrauktų kitus žmones rinktis šį kelią“, – kalbėjo ŠMSM vadovė.
