Nors abejojama, kad mokyklose dirbančių pedagogų tarpe yra gausu prorusiškai nusiteikusių veikėjų, mokyklų vadovai raginami ir toliau naudotis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dar pernai parengtu algoritmu, kuris turi padėti užkirsti kelią įvairaus pobūdžio provokacijoms.
Portalas lrytas.lt ketvirtadienį skelbė, jog Utenos Adolfo Šapokos gimnazija gavo informacijos apie Katedros aikštėje eksponuojamo nukauto rusų tanko organizuotoje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje pastebėtą vieną iš savo mokytojų. Pažymima, kad jos vyras – vienas iš Rusijos vykdomų karo nusikaltimų palaikymo akcijos organizatorių.
„Gimnazija gavo neoficialios informacijos, kad mūsų gimnazijos mokytoja dalyvavo Vilniuje, Katedros aikštėje, vykusioje kelių žmonių organizuotoje karo nusikaltimų palaikymo akcijoje.
Gimnazijos Pedagogų etikos komisijai pavesta skubiai išnagrinėti gautą informaciją ir pateikti savo išvadas“, – rašė gimnazijos atstovai.
Utenos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Romualdas Kraulišas taip pat patvirtino, kad mokytojos elgesys šiuo metu nuodugniai tiriamas. Pasak jo, tokią žinią jautriai priėmė visa mokyklos bendruomenė.
ŠMSM atstovai informavo, jog nuo karo Ukrainoje pradžios ministeriją pasiekė 3 pranešimai apie karo dezinformaciją ar kitą panašų nederamą mokytojų elgesį.
„Mūsų žiniomis, mokyklos juos išsprendė. Taip pat, mūsų žiniomis, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos administracija šiuo atveju jomis vadovaujasi ir, tikimės, konfliktą išspręs“, – komentavo ŠMSM.
Tik pavieniai atvejai?
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas bei KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas atkreipė dėmesį, jog dezinformaciją skleidžiantys ar kitomis formomis karą Ukrainoje palaikantys mokytojai – tikrai ne masinė šalies mokyklų problema.
„Aš manau, kad tai yra pavieniai atvejai. Mūsų šalis yra ypatinga tuo, jog yra demokratinė ir laisva, žmonės lyg tuo turėtų džiaugtis, bet kartu atsiranda galimybė organizuoti įvairiausias informacines, hibridines atakas – aš taip jas pavadinčiau.
Bet kad aš girdėčiau iš mokyklų, jog yra toks jau masinis arba dažnesnis reiškinys, tikrai ne – tai labiau yra atskiri atvejai“, – portalui lrytas.lt sakė LMVA prezidentas.
D.Žvirdausko teigimu, visgi panašių situacijų nutinka ne tik Lietuvoje, nes prorusiškai nusiteikusių veikėjų yra bene visoje Europoje.
„Mes žinome ir atskirų mokytojų – vardų ir pavardžių neminėsiu – kaip elgiasi, bet panašių tendencijų galima matyti ir Vakarų Europoje – man tenka būti Vokietijoje, tai ypač Rytų Vokietijoje yra tokių prorusiškų pažiūrų ir palaikančiųjų.
Kol kas vertinčiau, jog pedagoginėje bendruomenėje yra labai pilietiškai elgiamasi. Jei vyksta kokie renginiai, tai visi jie yra palaikantys Ukrainą, įvardijama, kad Rusija yra šalis agresorė, taip pat ir istorijos pamokose, bet, žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, kai žmonės kitaip savo nuomonę reiškia.
Na, tai ką dar niekšiškesnio Rusija turėtų padaryti, kas suprastume, kad čia vyksta? Tada net sunku kažką ir komentuoti“, – kalbėjo LMVA prezidentas bei KTU inžinerijos licėjaus direktorius.
Algoritmas mokykloms nepasikeitė
ŠMSM dar praėjusių metų pavasarį, praėjus keliems mėnesiams po karo Ukrainoje pradžios, parengė mokykloms specialias rekomendacijas, kaip elgtis, susidūrus su karą Ukrainoje neigiančiu ar kitaip neapykantą skatinančiu mokytoju.
Ministrės Jurgitos Šiugždinienės patarėjas Dainoras Lukas tuomet sakė, jog pirmiausia visi švietimo darbuotojai privalo laikytis Švietimo įstatymo – šis įpareigoja mokytoją ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų.
Šiuo atveju už įstatymams prieštaraujantį elgesį gresia net baudžiamoji atsakomybė.
„Kai mokytojas viešai, socialiniuose tinkluose, per pamokas ar kitoje mokyklos veikloje pritaria tarptautiniams nusikaltimams, jo veikla gali būti vertinama remiantis Baudžiamuoju kodeksu. Jame pažymima, kad už viešą karo nusikaltimų, genocido neigimą, menkinimą jis gali būti baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nors Baudžiamojo kodekso straipsnyje neužsimenama apie karą Ukrainoje, Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje siūlo, deramai įvertinus teisines aplinkybes, Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą“, – portalui lrytas.lt anksčiau minėjo ministrės patarėjas.
Pasak D.Luko, mokyklos administracija turėtų aiškiai informuoti visus įstaigos darbuotojus, kad viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu.
„Tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje, darbo metu ar susijusioje su darbu aplinkoje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Mokyklos vadovas, gavęs informaciją apie mokytojo pamokose, mokykloje ar viešai skleidžiamą dezinformaciją, karo ir genocido pateisinimą, turi iš karto reaguoti“, – pabrėžė ŠMSM atstovas.
Kaip dar pernai aiškino D.Lukas, įstaigos vadovas turėtų inicijuoti pokalbį su mokytoju bei etiškai ir dalykiškai pasiūlyti nutraukti darbo sutartį arba mokytojo pareiškimu, arba šalių susitarimu. Jei pedagogas nesutinka, reikėtų raštu jo paprašyti, jog šis pasiaiškintų dėl savo elgesio.
„Darbo kodekse pasakyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos priimtuose vietiniuose dokumentuose.
Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos“, – tvirtino ministrės patarėjas.
Ketvirtadienį ŠMSM atstovai portalą lrytas.lt patikino, jog pernai suformuluotos rekomendacijos mokykloms „Dėl teisinių priemonių mokytojams, kurie pritaria Rusijos agresijai prieš Ukrainą, skleidžia dezinformaciją ir melą“ atnaujintos nebuvo.
„Ministerija ragina mokyklas ir toliau vadovautis anksčiau skelbtomis rekomendacijomis“, – rašoma pateiktame komentare.
Ar žino, kaip valdyti krizes?
LMVA prezidentas D.Žvirdauskas savo ruožtu tvirtino, jog kiekvieną situaciją apie galimą dezinformacijos skleidimą ar kitokį karo palaikymą pedagoginėje bendruomenėje reikėtų vertinti individualiai.
„Situacija nelygi situacijai. Reikėtų vertinti kiekvieną iš jų atskirai – kokie ten buvo veiksmai, kas buvo kalbama, kokios aplinkybės.
Iškilus įvairiems ginčytiniems ar karą, smurtą propaguojantiems įvykiams, mokykla, jos vadovas turi inicijuoti arba jau veikiančią komisiją, arba sudaryti specialią komisiją, taip pat turi būti numatytas laikas, kada tas tyrimas turi vykti“, – nurodė D.Žvirdauskas.
Pasak pašnekovo, atskirais atvejais, jeigu tai būtina, galima laikinai arba visiškai nušalinti pedagogą nuo jo pareigų.
„Jeigu vadovui kyla klausimų, jis visada gali kreiptis į steigėją. Miesto savininkas turi ir teisininkus, kurie turėtų vadovą pakonsultuoti. Tai algoritmas, visa pagalba mokykloms, vadovui, yra, tik reikia tinkamai reaguoti. O atskirais atvejais reikia ir labai labai greitai reaguoti“, – dėstė LMVA prezidentas.
Pasak D.Žvirdausko, taip pat tokiu atveju labai svarbi ir mokyklos bendruomenės komunikacija – mat pedagogai ar kiti mokyklos darbuotojai gali nukentėti ir visai nepagrįstai.
„Gali būti ir tokių atvejų, kai parašomas kažkoks raštas, arba gali būti tiesiog taip, kad mokytojas apšmeižiamas. Tai viena iš svarbiausių funkcijų vadovui yra išsiaiškinti aplinkybes. Jeigu mokytojas yra vis dėlto neteisėtai apkaltintas, buvo melas, apgaulė, reikia mokytoją atskirais atvejais ir apginti“, – kalbėjo LMVA prezidentas.
D.Žvirdauskas patikino, jog visi mokyklų vadovai turi priemonių planą, kaip spręsti iškilusias krizes.
„Informuoji, jeigu gauni tokią informaciją, aptari tą dalyką administracijoje, sudarai komisiją, ji nedelsdama imasi veiksmų, ir, jei kyla įtarimas dėl panašios nusikalstamos veikos, mokytojas yra iškviečiamas, paprašoma paaiškinimo raštu“, – sakė jis.
