G. Sarafinas pažėrė kritikos švietimo ministerijai: mokytojų trūkumo problema yra nesprendžiama

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pažėrė kritikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) dėl to, kad nėra sprendžiama mokytojų trūkumo problema. Anot jo, viena didžiausių ministerijos klaidų – problemos egzistavimo neigimas. G. Sarafino teigimu, mokiniai nėra informuojami apie mokytojo profesijos galimybes ir perspektyvas, stipendijos būsimiems pedagogams yra siūlomos per vėlai, o sugriovus pedagogų rengimo sistemas, sunku viską sukurti nuo nulio ir parengti naujų mokytojų.

G. Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
G. Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 10, 2023, 11:38 AM

„Ministerijai reikėtų nesimaivyti ir neneigti šios problemos. Jeigu ji čia per visus kanalus aiškina ir komentuoja, kad stinga 100 mokytojų, tai ji bando sukurti įspūdį, kad trūkumo nėra. Kaip galima spręsti problemą, jeigu sakai, kad jos nėra? Tai ir nesprendžia, vadinasi, taip elgiasi neatsakingai ir nerimtai, tiesiog nevertina rimtai šitos problemos“, – Eltai sakė G. Sarafinas.

„O praėjusią savaitę buvo gimnazijų vadovų susitikimas Palangoje, ir vadovai išsakė, kad šiandien mokytojų trūkumas yra pirma ir svarbiausia, ir didžiausia problema mokyklų administracijoms“, – pridūrė žurnalo „Reitingai“ vyriausiais redaktorius.

Jis pažymi, kad mokyklose gali trūkti ne pilnu etatu dirbančių mokytojų, todėl, pasak jo, gali susidaryti įspūdis, kad pedagogų ieškoma gana nedaug.

„Kalbant apie etatų paiešką, tai atrodo, kad gal jų ten ir mažiau stinga, bet ne etatais ieškoma viskas. Jeigu mokyklai reikia chemiko aštuonioms pamokoms, arba fiziko dešimčiai pamokų, tai ten jau ieškoma per bet kur: per regionus, į kitas savivaldybes skambina, į kitą mokyklą, nes jai nereikia pilno etato mokytojo“, – aiškino G. Sarafinas.

„Jeigu tai yra progimnazija ar pagrindinė mokykla, jai nereikia tokio mokytojo. Tai tokiu atveju susidaro įspūdis, kad pilnu etatu ieškoma nedaug, bet tokių, kurie mokyklai vis tiek yra svarbūs ir būtini, jų ieškoma daug“, – pažymi jis.

G. Sarafino teigimu, šiuo metu Lietuvoje netrūksta tik trijų dalykų pedagogų – kūno kultūros, menų ir pradinių klasių mokytojų.

„Lietuvoje netrūksta 3 dalykų mokytojų – kūno kultūros netrūksta mokytojų, įvairių disciplinų menų mokytojų nestinga ir pradininkų nelabai stinga. Visų kitų dalykų mokytojų stinga“, – pabrėžia jis.

Su mokiniais nekalbama apie mokytojo profesijos perspektyvas

G. Sarafinas įvardija ir kitą problemą – ministerija neiškomunikuoja moksleiviams mokytojų trūkumo problemos, taip pat neinformuoja jų apie pedagogikos perspektyvas.

„Tai jeigu mes matome, kad jaunuoliai nestoja, tai jūs manot ką nors ministerija, kažkokią žinią yra atsiuntus į mokyklas? Pavyzdžiui, gimnazistams – tiems, kurie planuoja savo kelią ateities, karjerą, kur stoti ir kokią profesiją rinktis. Jūs manot, kad kada nors kas nors iš ministerijos yra kaip nors ką nors pranešę?“ – klausė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.

„Jie savo svetainėje praneša, kad skirsime stipendiją. Tai net nebandoma mokinių ausų pasiekti kažkaip, kad brangieji, čia yra perspektyvi, prasminga profesija, stinga mokytojų, ypatingai stinga dalykininkų – gamtos mokslų ir technologijų, ir kalbų. Ta žinia mokyklose nėra transliuojama tiesiog“, – piktinosi G. Sarafinas.

Atsisako mokytis tų dalykų, kurių mokytojų trūksta

Anot G. Sarafino, dar rimtesnė problema yra tai, kad moksleiviai, 10 klasėje rinkdamiesi dalykus, kuriuos toliau mokysis vyresnėse klasėse, atsisako chemijos, fizikos ir informacinių technologijų. Būtent šių dalykų mokytojų, pažymėjo jis, labiausiai trūksta Lietuvoje.

„Dar rimtesnė problema yra, kad vaikai 10 klasėje sprendžia, ką mokysis A lygiu, ko nesimokys iš viso, ir dauguma atsisako mokytis tų dalykų, kurių mokytojų stinga. Atsisako chemijos, fizikos, informacinių technologijų, matematiką B lygiu renkasi. Tai jeigu tu nesimokai mokykloj fizikos ar chemijos, kaip tu gali būti fizikos ar chemijos mokytoju? Negali“, – akcentavo G. Sarafinas.

„Chemijos mokosi 1000 vienuoliktokų iš 25 tūkstančių. Kiti nesimoko. Tai tie, kurie mokosi chemijos, dažnu atveju stoja į mediciną, į gyvybės mokslus, mikrobiologiją, biotechnologijas ar biochemiją. O į pedagogiką chemijos nestoja. Nes nėra kam stoti tiesiog“, – pridūrė jis.

Pasak G. Sarafino, taip pat nėra protinga siūlyti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas 12-oje klasėje. Jis pažymėjo, kad abiturientai jau būna pasirinkę, kokių dalykų egzaminus laikys ir kur stos.

„Jeigu tu siūlai stipendijas, tai jau 12 klasėje per vėlu siūlyti, nes tie vaikai jau pasirinkimus padarę seniai, 9–10 klasėje. Ir jie jau nebeįšoks į kitą traukinį“, – teigė G. Sarafinas.

Sunku sukurti pedagogų rengimo sistemą nuo nulio

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus teigimu, ministerija susiduria ir su kita problema – uždarius Lietuvos edukologijos universitetą, tenka pedagogų rengimo sistemą kurti nuo nulio. Anot G. Sarafino, šiuo metu į pedagogų rengimo sistemos kūrimą yra įsitraukę šalies universitetai.

„(Ministerija – ELTA) sugriovė pedagogų rengimo sistemas, išvaikė visą edukologijos universitetą, ir dabar kuria nuo nulio. Tai nėra lengva, kai tu nuo nulio kuri“, – pažymėjo G. Sarafinas.

„Tai užkurs kada nors tą sistemą, dabar kai įsitraukė ir Vilniaus universitetas, ir Vytauto Didžiojo universitetas, tai čia rimti, geri universitetai, bet reikia laiko, reikia įdirbio, reikia reputacinio šuolio kažkokio, kad apie tai žinią kažkas skleistų. O jiems nėra lengva“, – aiškino jis.

Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kuruojamos pedagogų poreikio stebėsenos platformos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma 156 įvairių dalykų mokytojų bei specialistų, tokių kaip logopedai ir psichologai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.