Kvietimus studijuoti vos prieš kelias dienas gavę jaunuoliai pripažįsta, kad svarbiausia norint pasiekti mokslo aukštumų yra motyvacija bei žinojimas, dėl ko sieki savo tikslo.
Vyriausybės rūmuose pagerbti abiturientai ir profesinių įstaigų absolventai, geriausiais įvertinimais šiemet išlaikę brandos ir profesinio mokymo kvalifikacijos bei tarptautinio bakalaureato programos egzaminus.
Bent tris ar daugiau maksimalius šimto balų įvertinimus egzaminų sesijoje šiemet gavo 67 abiturientai. Penkiais šimtukais įvertinti trys jaunuoliai, keturis šimtukus gavo 14 abiturientų, dar tris šimtukus baigiamuosiuose egzaminuose pelnė 53 šiemet mokyklas baigę būsimieji studentai.
Geriausius šalies abiturientus Vyriausybėje sveikino premjerė Ingrida Šimonytė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
„Tai yra vieno etapo pabaiga ir naujo pradžia – nebijokite jame rinktis, suklysti ir pripažinti klydę, jeigu taip atrodytų. Nebijokite tiesiog drįsti“, – linkėjo I.Šimonytė.
Ministras G.Jakštas savo ruožtu pabrėžė, jog dabar, kai jau pasiekti patys aukščiausi vertinimai, abiturientams nereikėtų pasiduoti spaudimui „tokiais būti visada“.
„Pasilikite erdvės įvairovei, naujų pradžių, nežinojimo ir klaidų tikimybėms, išsaugokite ne tik pasididžiavimą pasiekimais, bet ir šimtabalę skalę pranokstantį patirties alkį.
Iš mokyklos išsinešate ne tik žinias, kurios galbūt po kurio laiko ir prisimirš, bet liks mokėjimas mokytis, gebėjimas suprasti, analizuoti ir pritaikyti informaciją, siekti tikslo. Džiugu, kad pasidėjote gerą pamatą“, – sakė G.Jakštas.
Išlaikė net 15 egzaminų
Savo nuotaikomis bei patirtimi sutiko pasidalinti ir patys šimtukininkai. „Erudito“ licėjaus abiturientė Urtė iš brandos egzaminų susižėrė du šimtukus, tačiau jos egzaminai atrodė kiek kitaip, nei daugumos bendraamžių – Urtė mokėsi pagal tarptautinio bakalaureato programą.
„Tarptautiniame bakalaureate mes iš viso laikėme 15 egzaminų – kiekvienam dalykui buvo skirta po tris egzaminus. Tai yra be galo sudėtinga sistema.
Nors tai buvo didelis asmeninis iššūkis, manau, kad tai labai gerai mus paruošė universitetui. Tai savimi tikrai džiaugiuosi“, – portalui lrytas.lt sakė mergina.
Urtė jau gali džiaugtis įstojusi į odontologiją, o savo studentišką gyvenimą ji toliau kurs Lietuvoje.
„Manau, svarbiausia yra prisiimti atsakomybę. Žinau, kad mūsų sistemoje yra įvairių spragų ir problemų, bet manau, kad tu, kaip abiturientas, kaip asmuo, turi prisiimti atsakomybę už savo mokslą ir dirbti tiek, kiek gali. Ir tuomet rezultatai bus tavo naudai“, – sėkmės paslaptimi dalijosi būsima studentė.
„Erudito“ licėjus, kurį baigė Urtė, yra privati mokykla. Pati mergina visgi svarstė, kad, baigus valstybinę mokyklą, jos rezultatai galbūt būtų dar įspūdingesni.
„Gal būtų buvę lengviau, nes tarptautinio bakalaureato programa, kaip ir sakiau, yra tikrai kelianti įvairiausių iššūkių, su kuriais galbūt nesusiduria mūsų nacionalinės programos moksleiviai. Šalia to, kad laikai egzaminus, tu dar rašai ir daugybę kitų rašto darbų, mokslinius darbus, kas labai gerai paruošia studijoms.
Tai manau, kad būtų buvę lengviau, bet nežinau, ar būčiau įgijusi tos patirties, kurią įgijau dabar“, – pasakojo abiturientė.
Svarbu ne „kalti“, o suprasti
O štai Jonavos Senamiesčio gimnaziją baigęs Augustas gali džiaugtis tobulai įveikęs lietuvių kalbos bei literatūros, anglų kalbos ir informacinių technologijų (IT) egzaminus.
„Lietuvių kalbos egzamino rezultatas buvo pats netikėčiausias, nes tai buvo tas dalykas, su kuriuo visą laiką kovojau – su rašiniais. Labiau tikėjausi gauti šimtuką iš matematikos. Bet tikrai viskas neblogai pavyko – nereikėjo stresuoti, gal tik šiek tiek buvo priešegzamininio streso, bet tikrai viskas praėjo ramiai ir jokių baisesnių dalykų neįvyko“, – portalui lrytas.lt sakė vaikinas.
Tiesa, Augusto sėkmės paslaptis – ne „kalti“, o suprasti, ką mokaisi.
„Net ir su ta pačia lietuvių kalba, kur atrodo, kad dauguma abiturientų tai kala, tai aš būdamas pas mokytoją bandžiau tiesiog suprasti. Manau, tai labai padėjo“, – prisipažino abiturientas.
Pirmuoju numeriu besirinkdamas studijų programas jis įrašė programų sistemas. Nuo rudens būtent šį dalyką Augustas ir studijuos.
„Vilniaus universitetas – ko norėjau, tą ir pasiekiau“, – džiaugėsi jaunuolis.
„Įtakos pasirinkimui turėjo ir brolis, nes jis tuo užsiima, ir aš pats nuo mažens tuo užsiimu. Reikia rinktis tai, kas tau pačiam labai patinka, ir tada tau seksis“, – patarė Augustas.
Taip pat tris šimtukus pelnė ir Klaipėdos licėjaus abiturientė Augustė. Geriausius rezultatus ji pademonstravo lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir biologijos egzaminuose. Iš viso mergina laikė penkis brandos egzaminus – taip pat neblogai jai sekėsi įveikti chemiją bei anglų kalbą.
Klaipėdietė akcentavo, kad svarbi yra ne tik asmeninė motyvacija mokytis, bet ir mokytojų, artimųjų palaikymas.
„Sakyčiau, didžiausia paslaptis yra paties asmens motyvacijoje. Jeigu tu pats save motyvuoji, stengiesi, daug kartojiesi, sprendi užduotis, tai yra vienas iš didžiausių raktų į tavo sėkmę.
Taip pat labai didelę įtaką daro ir mokytojai – jeigu jie tave paskatina, jeigu duoda ir atrenka tinkamas užduotis, tai irgi yra didelis postūmis į priekį, siekiant aukščiausio įvertinimo“, – įsitikinusi Augustė.
Mergina teigė, kad motyvacijos savo aplinkoje rasti jai nebuvo sunku – mat ir bendraamžiai norėjo mokytis.
„Ėjau į mokyklą, kurioje beveik visi moksleiviai buvo motyvuoti siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė ji.
Pasiekė savo svajonę
Pasak Klaipėdos licėjų baigusios abiturientės, visgi mokytis be sustojimo irgi nėra geriausias pasirinkimas – reikia rasti laiko ir poilsiui.
„Laisvalaikiu dažnai išeidavau pasivaikščioti, leisdavau laiką su draugais ir šeima. Laiko praleidimas ne tik mokantis taip pat padėjo pasiekti aukščiausių rezultatų“, – įsitikinusi Augustė.
Savo ruožtu Vilniaus licėjaus abiturientė Elzė džiaugiasi jau užsitvirtinusi vietą medicinos studijų programoje Vilniaus universitete. Tai – išsvajota Elzės profesija.
„Neturėjau jokio atsarginio plano – mano tikslas visada buvo medicina. Tas faktas šiek tiek gąsdino, nes esant kitokioms aplinkybėms nežinau, ką veikčiau, bet iš kitos pusės – tai ir skatino siekti aukščiausių rezultatų.
Atvirai pasakius, nesitikėjau nė vieno šimtuko, ar to, kad įstosiu tokiu aukštu balu, kokiu įstojau į universitetą. Labai džiaugiuosi“, – portalui lrytas.lt pasakojo abiturientė.
O džiaugtis Elzei tikrai yra kuo – iš lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos ir biologijos ji gavo šimtukus. Puikiai pasisekė ir su matematika bei chemija – iš šių dalykų mergina gavo 98 ir 94 balų įvertinimus.
„Nepasakyčiau, kad labai išskirtinai daug mokiausi – bent nepalyginčiau su tuo, kiek mačiau, kad mano klasiokai mokėsi. Bet į papildomas pamokas vis dėlto vaikščiojau, papildomai ėjau į anglų kalbėjimo pamokas ir biologijos pamokas.
Labiausiai pasiteisinę metodai yra iš esmės mokymasis pamokose ir prasmingai išnaudojamas tas laikas. Grįžusi namo žinau, kad pati tiek motyvacijos neturiu, kad tiek daug laiko neskirsiu. Klausimai mokytojams, mokymasis su draugais davė geriausių rezultatų“, – įsitikinusi Elzė.
Liepos 11–13 dienomis buvo paskelbti valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kurie, anot ministro G.Jakšto, šiais metais yra reikšmingai geresni nei praėjusiais.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė beveik 17 tūkst. kandidatų, jį išlaikė 92,8 proc., o šimtukus gavo 342 kandidatai. Praėjusiais metais išlaikiusiųjų lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo kiek mažiau – 92 proc.
Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė virš 14 tūkst. kandidatų, egzaminą išlaikė 84,6 proc. abiturientų. Praėjusiais metais egzamino neišlaikė rekordinis skaičius abiturientų – 35,4 proc. Šimto balų įvertinimą šiasi metais gavo 179 kandidatai.
Tradiciškai populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 16 973 kandidatai, pernai – 17 113. Egzaminą išlaikė 98,2 proc. abiturientų, pernai šis skaičius siekė 98,4 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 638 kandidatai (3,8 proc.), pernai aukščiausią įvertinimą pelnė 2,2 proc. dalyvavusių egzamine.
Istorijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų, praėjusias metais – 99,2 proc. mokinių. Šimto balų įvertinimą gavo 3 kandidatai.
Informacijos technologijų valstybinį brandos egzaminą išlaikė 90,6 proc. kandidatų, pernai jų buvo mažiau – 85,7 proc. Aukščiausią įvertinimą pelnė 76 laikiusieji (3,4 proc.), praėjusiais metais – 2,6 proc.
Geografijos egzaminą šiais metais išlaikė 98,6 proc. kandidatų, 2022 m. – 99,2 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 7 kandidatai.
Biologijos egzaminą šiais metais išlaikė 97,8 proc. kandidatų, 2022 m. – 96,3 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 51 kandidatas.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 99,8 proc. kandidatų, pernai – 99,3 proc. 100 balų įvertinimą pelnė 223 mokiniai (12,9 proc.), pernai tokių buvo 4,2 proc.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė 95,1 proc. kandidatų, pernai – 97,1 proc., o aukščiausią – 100 balų – įvertinimą gavo 3,1 proc. kandidatų (praėjusiais metais – 2,7 proc.).
Šiais metais chemijos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 96,9 proc. kandidatų, vos kiek daugiau nei pernai – 96,4 proc. 100 balų buvo įvertinti 3 kandidatų darbai.
