Dalis mokytojų skeptiškai nusiteikę dėl to, kad profesinė sąjunga nepateikia konkrečių ir išsamesnių reikalavimų, nes akivaizdu, jog nuo rugsėjo algos pedagogams tikrai nepadidės. Būtent to LŠDPS ir prašo.
Pasak kai kurių mokytojų, situacija komplikuota dar ir dėl to, kad šalyje yra net kelios mokytojus ir švietimo darbuotojus vienijančios profsąjungos, o jų nuomonės kartais skiriasi – taip pat ir dėl šio streiko.
Pasigenda konkretaus plano
Vilnietis istorijos mokytojas Algis Bitautas kalbėjo, kad prie planuojamo švietimo darbuotojų streiko neprisijungs dėl kelių priežasčių.
Pedagogui taip pat kyla klausimų, kodėl Lietuvoje egzistuoja net kelios švietimo profsąjungos, kurios tarpusavyje esą nesilaiko vienareikšmiškos pozicijos.
„Socialiniuose tinkluose pirmadienį vyko didžiulė diskusija. Jau iš pat ryto, dar iki ministro susitikimo su mokytojais, kolegė užklausė, ar dalyvausiu streike. Galimai jie jau buvo priėmę tą sprendimą, kaip bepasibaigtų derybos su ministru. Iš ministro įrašo vėliau pastebėjau, kad jam dar grįžtant į Vilnių buvo nuspręsta, jog visgi reikia streikuoti.
Visų pirma, man kyla klausimų, kodėl pas mus Lietuvoje yra kelios švietimo profsąjungos, kurios tarpusavyje yra susiskaldžiusios ir nesutaria. Taip pat ar švietimo profsąjungos keliami reikalavimai yra adekvatūs ir įgyvendinami, nes pasigendu iš jos aiškumo, ko iš tiesų yra siekiama.
Natūraliai pasakyta, kad biudžete lėšų nuo rugsėjo nėra numatyta, ir iš kur jų gautų, tai gal čia ir šioks toks politikavimas artėjant rinkimams“, – svarstė A.Bitautas.
Pasak mokytojo, streikuoti vien dėl streiko nepakanka, nes reikia turėti ir aiškų veiksmų planą.
„Aiškumo, iš kur jie siūlo paimti tų lėšų, sudaryti veiksmų planą. Dabar tas mokytojų streikas orientuotas tik į bendrojo ugdymo mokytojus, o pamirštamas ikimokyklinis ugdymas, aukštųjų mokyklų dėstytojai, tai daug tokių klausimų, į kuriuos nėra atsakymų.
Neužtenka tik šaukti „streikas, streikas, streikas“, bet reikia tam streikui gerai pasiruošti, atlikti namų darbus taip, kad visos pusės galėtų tuos sprendimus įgyvendinti“, – portalui lrytas.lt sakė pedagogas.
A.Bitauto manymu, tai, kad švietimo profsąjungos kol kas nesilaiko vieningos pozicijos dėl streiko, taip pat daro žalą, nes ateityje tai gali pakenkti ir kitiems su mokytojų darbu susijusiems klausimams, sprendimų priėmimui.
„Ir tai parodo mūsų visų streikų istorijos, etatinio apmokėjimo istorijos. Matosi, kad politikai tais dalykais gali pažaisti, palaviruoti, kai su vienais sutariama, o su kitais – ne. Ir tada pasiekti vieningą tikslą yra be galo sudėtinga.
Visi turbūt suinteresuoti savais dalykais, ir kas man dar yra keisčiausia, jog vakar iš vienos profesinės sąjungos atstovės išgirdau tokią mintį: jeigu nedalyvauji streike ir jeigu mes išsikovosime atlyginimus, tau ta alga nepriklausys.
Tai atsiranda toks skirstymas į „savus“ ir „priešus“ – jeigu tai yra profsąjungos, turėtų būti solidariai kovojama už visų mokytojų darbo užmokesčio pakėlimą, įskaitant ir ikimokyklinį, ir pradinį, ir bendrąjį, ir profesinį ugdymą, aukštąjį mokslą“, – pabrėžė istorijos mokytojas.
Mokytojai dalijasi į kelias stovyklas
Pats A.Bitautas nepriklauso jokiai švietimo profesinei sąjungai, tikino tokį sprendimą priėmęs sąmoningai.
„Matosi, kad tai tik nario mokesčio surinkimas, o realių profsąjungos nuveiktų darbų nė karto per savo pedagoginio darbo patirtį nemačiau. Kai buvo garsieji streikai, kai buvo lipama per langus, irgi kažkokio ženklaus pokyčio po streiko, kad būtų pagerėjusi mano ekonominė padėtis ir darbo užmokestis, tikrai nebuvo.
Nematau, kad pas mus streikas būtų veiksmingas, o realiai finansiškai nukenčia patys mokytojai, nukenčia mokiniai, nes jiems nevyksta pamokos, o jie vis tiek turi už tuos dalykus atsiskaityti. Aš pats turiu finansinių įsipareigojimų bankui, tad streikas man tikrai ne išeitis“, – pasakojo pedagogas.
Pašnekovo teigimu, mokytojus dabar būtų galima suskirstyti į kelias kategorijas: tai aktyvūs profsąjungos atstovai, kurie kritikuoja streike nedalyvausiančius kolegas, dar dalis mokytojų laukia vieningų ugdymo įstaigų direktorių sprendimų, o likusi dalis esą dar apskritai poilsiauja ir negalvoja nei apie naujus mokslo metus, nei apie streiką.
„Turbūt didžioji dauguma mokytojų laukia, koks bus priimtas mokyklos valdžios sprendimas. Jeigu mokykloje profsąjungiečiai streikuoja, ką daryti tiems, kurie nepriklauso sąjungai, ar bus kompensuotos tos dienos – daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų.
Tai turėtų būti konkretus planas, konkretūs reikalavimai ir kaip bus užtikrintas ugdymo turinys. Manau, tai turėtų pasakyti patys streiko sumanytojai ir organizatoriai“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Bitautas.
„Negali kelti absurdiškų reikalavimų“
Keliose sostinės mokyklose, tarp jų – ir privačioje ugdymo įstaigoje dirbantis geografijos mokytojas Mantas Karanauskas teigė taip pat kol kas apie prisijungimą prie streiko negalvojantis. Kaip pats sakė, kol nėra iki galo aišku, ko tiksliai bus reikalaujama, skubėti priimti sprendimo neverta.
„Mokytojai yra intelektualūs žmonės ir puikiai supranta, kad neįmanoma per dvi savaites ar savaitę rasti pinigų ir didinti atlyginimus dešimt ar dvidešimt procentų.
Manau, turėtų būti keliamas tikslesnis reikalavimas, kad tie atlyginimai didėtų nuo sausio mėnesio, ir galbūt būtų galima tikėtis, kad ir kiti dalykai būtų įgyvendinti – pavyzdžiui, mokytojų darbo sąlygų gerinimas, turėtų būti daugiau aiškumo ir dėl atnaujinto ugdymo programų, taip pat nėra galimybių mažinti mokinių skaičių klasėse, nes tada dar labiau trūks mokytojų, tai turime tokį užburtą ratą“, – aiškino M.Karanauskas.
Geografijos mokytojas pridūrė, kad noras prisijungti prie streikuojančių kolegų būtų kiek stipresnis, jei profsąjungos reikalavimai būtų patikslinti ir praplėsti.
„Streiką aš palaikau, bet tu negali kelti absurdiškų reikalavimų, kad po savaitės nori mažesnių klasių ir didesnių atlyginimų. Tarkime, jei būtų idėja, kad nuo sausio mėnesio didėja atlyginimai bent 20 proc. visiems, ir jei ministerija su tuo nesutinka, tada, manau, galima ir streikuoti“, – svarstė jis.
Pasak M.Karanausko, artėjantis streikas mokyklose gali įnešti nemažai sumaišties ne tik tarp mokytojų, bet ir tarp ugdymo įstaigų administracijų.
„Manau, gali būti nesutarimo ir tarp mokytojų, ir tarp pedagogų bei mokyklų administracijų, kurios visiškai neturi intereso streikuoti. Nors, mano manymu, turėtų būti atvirkščiai – manau, mokyklų vadovai turėtų sakyti, kad mes nerandame mokytojų, atlyginimai per maži, negalime sukurti gerų darbo sąlygų ir palaikome streiką. Tai tos priešpriešos gali atsirasti.
Labai svarbu, kad profsąjungos tarpusavyje taip pat susitartų dėl bendrų reikalavimų. Kad nebūtų taip, kad viena profsąjunga reikalauja geresnių darbo sąlygų ir mažesnio valandų skaičiaus, o kita reikalauja kur kas didesnių atlyginimų.
Ir arkliui aišku, kad abiejų reikalavimų iš karto įvykdyti nepavyks, tai svarbu apsitarti, išsigryninti“, – portalui lrytas.lt sakė geografijos mokytojas.
M.Karanauskas dirba ir valstybinėje, ir privačioje mokykloje – mokytojas atkreipė dėmesį, jog privačios mokyklos pedagogai apie streiką net nekalba, nes dažniausiai mokyklų vadovai atsižvelgia į mokytojų atlyginimo lūkesčius.
„Valstybinėse mokyklose pedagogai nori ir didesnio atlyginimo, ir geresnių darbo sąlygų, mokyklos vadovas negali to užtikrinti, ir tada ganausi užburtas ratas“, – pastebėjo jis.
Bus ir įspėjamasis streikas
Primename, jog LŠDPS nariai antradienį numatė mokytojų streiko datas. Įspėjamąjį streiką, trunkantį 2 valandas, pedagogai surengs rugsėjo 15 dieną, o tikrąjį – nuo rugsėjo 29-osios.
„Įspėjamasis tai yra dviejų valandų streikas, o tikrasis – kai paskelbi ir streikuoji tol, kol susitari ar pasieki reikalavimų įgyvendinimą“, – paaiškino profsąjungos vadovas Andrius Navickas, pridurdamas, kad mokytojai streikuos darbo valandomis.
Kol kas nėra aišku, kiek mokytojų planuoja streikuoti.
„Šito mes dar nežinome, dabar kviesime visus mokytojus jungtis ir tada matysime, kiek ir kas jungiasi, tada ir žinosime“, – sakė A.Navickas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį teigė gerbiantis pedagogų apsisprendimą streikuoti ir yra pasiruošęs toliau diskutuoti dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo.
Tiesa, kitos, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas pirmadienį pažymėjo, kad streikas yra kraštutinė priemonė, ir labai abejoja, kad kolegų iškelti reikalavimai bus įgyvendinti – pasak LŠMPS vadovo, tai šiuo metu būtų praktiškai neįmanoma, nes reikėtų peržiūrėti jau patvirtintą valstybės biudžetą.
„Papildomos derybos tikrai vyks dėl kitų metų biudžeto, mes tikrai derėsimės. Į viešąją erdvę ministras gali daug ką pasakyti, bet kada vyksta derybinis posėdis, kada fiksuojami visi siūlymai, pasiūlymai, sprendimai, tada yra kitas dalykas. (...)
Mes norėtume išgirsti Vyriausybės siūlymus ir tada spręsime, ar jiems pritarti, ar ne“, – pabrėžė E.Milešinas.
LŠDPS siekia, kad nuo šių metų rugsėjo mokytojų atlyginimai būtų padidinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – padidinti dar 30 proc. ŠMSM skaičiavimais, šiam reikalavimui 2023 m. papildomai reikėtų 138 mln. eurų, o 2024 m. papildomam didinimui reikėtų dar 721 mln. eurų. Iš viso 2023 m. – 138 mln. eurų, o 2024 m. – 1,135 mlrd. eurų.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
