Pritrūkus vieno balsuojančio parlamentaro, įstatymo pakeitimas nebuvo priimtas.
„Trūksta vieno balso, kad įstatymas būtų priimtas. Atidedame geresniems laikams“, – antradienį teigė Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Įstatymo pakeitimais siekiama atliepti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą ir perkelti poįstatyminiame akte numatytus mokyklų tinklo kūrimo kriterijus į įstatymą.
Nustatytus bendruosius kriterijus turi atitikti visos mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.
Siūlomi bendrieji kriterijai nustatytų, kad mokinių ugdymo(si) apskaita ir kita informacija turi būti tvarkoma elektroniniuose dienynuose, mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų išsilavinimas ir kvalifikacija turi atitikti nustatytus reikalavimus.
Priėmus pataisas, ugdymo įstaigos turėtų užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
Pataisose numatoma, į ką atsižvelgdama Vyriausybė turi nustatyti mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių valstybinėse ir savivaldybės mokyklos klasėje, kad valstybinės ir savivaldybės mokyklos dydis turi atitikti leistiną mažiausią mokinių, nustatytą Vyriausybės, atsižvelgiant į mokyklos tipą, paskirtį.
Būtent mokinių skaičiaus nustatymas tiek Seimo posėdžiuose, tiek Švietimo ir mokslo komitete sukėlė daugiausia diskusijų. Opozicijos teigimu, toks kiekybinis kriterijus privers mokyklas regionuose užsidaryti, nes kai kurios rajonų ugdymo įstaigos jau dabar neatitinka minimalaus mokinių skaičiaus klasėse reikalavimo.
ELTA primena, kad Švietimo įstatymo pataisas dėl bendrųjų ir specialiųjų kriterijų mokyklų tinklo kūrimui jau bandyta priimti 3 kartus Seimo pavasario sesijoje ir neeilinėje sesijoje liepos mėnesį. Vis dėlto, pritrūkus balsuojančių parlamentarų, įstatymo pakeitimas nebuvo priimtas.
Balandžio pabaigoje KT konstatavo, jog savivaldybių mokyklų tinklo reformos kriterijai, kuriuos pagal įstatymą nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai.
KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
