„Kasdien gauname prašymus. (...) Dar trys mokyklos paėmė dokumentus, jos ruošiasi (įstoti į profsąjungą – ELTA)“, – Eltai teigė A. Navickas.
Perėjusi į pasyviąją streiko fazę profesinė sąjunga tai pat pradėjo pokalbius su vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktais Seimo nariais.
„Kadangi jau buvome su visomis Seimo frakcijomis susitikę, dabartiniu metu mūsų miestų ir rajonų susivienijimai organizuojasi susitikimus su vienmandatininkais. Kiek žinau, jau Alytaus mokytojai buvo susitikę, Kauno, Klaipėdos mokytojai dar derinasi susitikimus su vienmandatininkais, kurie kaip ir atsakingi už savo veiksmus prieš savo rinkėjus“, – pasakojo profsąjungos vadovas A. Navickas.
„Bus klausiama, kaip jie balsuos už rezoliuciją ir ar palaikys mūsų reikalavimus“, – sakė jis, turėdamas omenyje Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parengtą rezoliuciją, kurioje reikalaujama išmokėti atlyginimus streike dalyvavusiems pedagogams.
A. Navickas sako jaučiantis mokytojų palaikymą dėl antrosios streiko bangos, planuojamos lapkričio pabaigoje.
„Labai optimistiškai nuteikia nuotaikos, nes kiek bendraujame su mokytojais dėl streiko atnaujinimo, tai tikrai labai lengvai visi pasiruošę tą padaryti. Net gal galima pasakyti, kad ta nuotaika yra labiau pozityvesnė negu prieš tikrojo streiko pirmąją bangą“, – teigė LŠDPS pirmininkas.
„Mokytojai daug labiau pasiryžę eiti į antrąją streiko bangą ir, man atrodo, kad bus žymiai daugiau mokyklų dalyvaujančių“, – pridūrė A. Navckas.
Pedagogų streikui perėjus į pasyviąją fazę, mokytojai šios savaitės pirmadienį grįžo darbuotis į klases.
Tačiau nuo aktyvaus streiko planų profsąjunga neatsitraukia. A. Navicko teigimu, pradėtos diskusijos su mokyklomis, kurios priklauso profesinei sąjungai, tačiau pačios nedalyvavo streike. Pasak jo, kalbamasi ir su naujai prie profsąjungos prisijungusiomis ugdymo įstaigomis. O tokių, kaip pažymėjo A. Navickas, vien per pastarąją savaitę atsirado kelios dešimtys.
Švietimo darbuotojų profsąjungos nariai praėjusį ketvirtadienį nusprendė pereiti į pasyviąją protesto fazę ir pilnu pajėgumu streiką pratęsti lapkričio pabaigoje.
Grįžimas prie streiko lapkričio pabaigoje yra grindžiamas tuo, jog tuo metu Seime bus pradėtas svarstyti kitų metų valstybės biudžetas. Tikimasi, kad parlamentarai išgirs profesinės sąjungos prašymą kitais metais didinti mokytojų atlyginimus ne 21, o 30 procentų.
Opozicinės frakcijos ketina palaikyti „darbiečių“ siūlymą kitais metais mokytojų atlyginimus didinti daugiau nei šiuo metu numatyta svarstomame valstybės biudžete. Visgi, dalis opozicijos narių svarsto ir galimybę parengti bendrą projektą dėl pedagogų darbo užmokesčio didinimo. Švietimo ministerijai neberadus lėšų didesniam atlygio kėlimui, opozicija siūlo sumažinti finansavimą investiciniams projektams, tokiems kaip vadinamasis „ministerijų miestelis“.
ELTA primena, kad A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 procentais.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 procentais.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
