Tad mokytojai sukasi kaip gali – vieni naudoja senus vadovėlius, kiti naudojasi elektroninėmis vadovėlių versijomis arba tiesiog kol kas naudoja savo žinias ir mokomąją medžiagą, surinktą iš kitų šaltinių.
O ką jau kalbėti apie tokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusių pedagogų streikus…
Vadovėlių trūksta, naudoja elektronines jų versijas
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis sako, kad vadovėlių trūksta ir, ko gero, trūks ateityje. Tiesa, popierinių, mat elektronines versijas mokykla turi ir jomis gali naudotis tiek mokytojai, tiek mokiniai.
„Visiems žinoma, kad pradėjome naujus mokslo metus be naujų vadovėlių. Tačiau iš Tūkstantmečio mokyklų programos nupirkta „Eduka“ klasė ir visais vadovėliais naudojamės ten.
Esame nupirkę anglų kalbos naujus popierinius vadovėlius, o daugiau – sekame informaciją ir renkamės, ką galime pirkti. Ministerijos skirtomis lėšomis galime pirkti tik 2023 metų leidimo vadovėlius, tačiau tų paskirtų pinigų tikrai nėra daug – apie 14 tūkst. eurų, tad visų vadovėlių atnaujinti net ir neįmanoma“, – sakė G. Petrulis ir pridūrė, kad naudos senus vadovėlius, o pirks naujus tik tų dalykų, kurių programos labiausiai pasikeitė.
Tokia pati situacija ir Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje.
„Visi mokytojai ir visi vaikai turi elektroninius „Eduka“ vadovėlius. Turime spausdintus geografijos vadovėlius 9 klasei, 11 klasei už skirtus pinigus neturime ką pirkti, nes sąraše tėra tik vienas istorijos vadovėlis.
Mažesnėms klasėms vadovėlių daugiau, vyresnėms klasėms dar nėra, vis dar laukiame. Panašu, kad dar ir spalį vadovėlius pirksime.
Nenorime skubėti pirkti pirmų vadovėlių, norime ir kitų leidyklų vadovėlių sulaukti, palyginti, kad nereikėtų pirkti katės maiše“, – kalbėjo gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.
Vadovėliai – mažiausia problema Štai Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius, neseniai perrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai, sako, kad vadovėlių stygius tėra maža problema, kurią galima išspręsti kantrybe ir bendrais sutarimais.
„Problemos nėra. Viskas yra susitarimas – juk ministerijos pasakyta, kad seni vadovėliai gali būti naudojami. Juk matematika ir lieka matematika, lietuvių kalbos gramatika ir yra gramatika, na, istorijos, geografijos kažkas pasikeičia.
Vis dėlto pedagogas pats apie 30 proc. mokomosios medžiagos susirenka ne iš vadovėlių“, – sako direktorius.
Didesnė problema – pedagogai
Jis pridūrė, kad svarbiausia yra visai ne vadovėliai, o pedagogai. Kas iš to vadovėlio, jei nebus pedagogo? O štai pedagogas be vadovėlio vis tiek vaikus gali išmokyti.
„Trūksta tų mokytojų, kad rastume kažką, reikia per galvą verstis. Susirandame seno amžiaus jau, štai matematikės dvi atėjo, abi vyresnės nei 70 metų amžiaus, etikos mokytoja iš darbo išėjo, reikia kitos.
Tikrai trūkumą mokytojų jaučiame, bet ką darysi? Juk nepasakysi vaikams ir tėvams, kad žinote, mokytojo nėra, pamokų nebus. Verčiamės, kaip galime“, – pasakojo R. Urbonavičius pridurdamas, kad ministerija galėtų mažiau kompiuterinės technikos pirkti, o pagaliau pakelti atlyginimus pedagogams, ir per kelis metus problema būtų išspręsta.
„Ką aš galiu mokytojui pasiūlyti? Pinigų daugiau duoti juk negaliu. Tad mokytojus vilioju gera atmosfera, kad darbas širdžiai mielas būtų. Skaudu, kai savivaldybė sako, kad priedus skirs jauniems mokytojams, kurie atvyks dirbti į mūsų mokyklas, o kaip senieji mokytojai, mūsų vaikams po 50 metų atidavę? Argi tai išsigelbėjimas“, – svarsto direktorius.
Jam antrino ir Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius, kuris sakė, kad kasmet mokytojų įdarbinimas tampa vis didesniu iššūkiu. Nuomonės čia sutampa ir dėl vadovėlių.
Nors mokykla popierinių vadovėlių dalies neturi, tačiau už paskirtą finansavimą jau dairosi, ką nupirkti. Vis dėlto M. Danilevičius sako, kad geram pedagogui vadovėlio iš tiesų nelabai ir reikia, o nusiskundimų iš tėvų ar vaikų, ar tų pačių mokytojų, dėl vadovėlių stygiaus negirdėjo.
