Tai pažadėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A.Navickas, nes valstybės biudžetas – ne gausybės ragas ir atlyginimai vis tiek nebus tokie, kokių norėtųsi mokytojams.
Dar spalio mėnesį lyg piligrimai iš įvairių miestų ir miestelių į Vilnių traukę A.Navicko vedami pedagogai reikalavo šiais metais pakelti atlyginimus 20 proc., o kitais metais – dar 30 proc.
Tiesa, į skaičius pedagogai žiūri lanksčiai: kartą jie lyg ir buvo sutikę, kad atlyginimai kasmet būtų keliami po 15 proc.
Po derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutarta, kad jie bus padidinti 21 proc., o kai Seimas ėmėsi ateinančių metų biudžeto, kartelė kilstelėta iki 32 proc.
Ne veltui streikuojantys mokytojai vakar rinkosi prie Seimo, o ne prie Vyriausybės rūmų, kur vyko pirmoji streiko banga.
Stovėti prie Vyriausybės nebėra prasmės, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras G.Jakštas aiškiai pasakė: „Sprendimai negimsta aikštėse.“
G.Jakštas pareiškė, kad derybos yra išsisėmusios, ir ragino mokytojus daugiau nestreikuoti, nes per rugsėjį ir spalį vykusį streiką niekas nepasikeitė: neatsirado nei daugiau pinigų, nei geresnių sąlygų, nukentėjo tik įprastai mokytis negalėję vaikai.
Prie Seimo persikėlę mitinguotojai žadėjo atsinešti ir savo algalapius, bet ministras nei atsiskaitymų, nei įrodymų aikštėje skaityti neplanuoja – tuo metu jis sveikins inovatyviausius mokytojus.
Tai daug smagiau nei skaičiuoti klaidas, o jų mato ir ministras, ir jo oponentai. G.Jakštas klaida pavadino siūlymą didinti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o dėl to užsirūstinę socialdemokratai klaida pavadino ir ministro skaičiavimus, ir patį ministrą.
Kas jau kas, o pedagogai geriausiai žino: kuo mažiau pamokų, tuo daugiau klaidų. O kas jas ištaisys, jei mokytojai nuspręs streikuoti ir per brandos egzaminus, kaip buvo užsiminęs jų vedlys A.Navickas?
