Mugės pradžią paskelbė gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė. Ji džiaugėsi pavasariu ir šventės dalyviais: „Mieli sveteliai, mugės rengėjai, prekeiviai, suėję, iš toliau suvažiavę, sveiki visi susirinkę į mūsų Kaziuko mugę. Džiaugiuosi, kad jūs žiemą ant pečiaus nemiegojot, dirbot, triūsėt, tiek daug grožybių sukūrėt, primezgėt, priaudėt, prikepėt...“. Šventėje dalyvavo ir organizatoriams, vaikams, mokytojams, tėveliams ir aktyviems bendruomenės nariams dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės vicemeras Vaidotas Židanavičius bei Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Vicemeras direktorei įteikė gražią pavasarinę gėlių puokštę, o visiems linkėjo puikios šventės, malonaus bendravimo, šiltų pavasario dienų.
Mugėje netrūko nieko – stalai lūžo nuo kepinių, saldumynų, mezginių, siuvinių, drožinių, paveikslų ir kitokių rankdarbių. Daugiausia būta įvairių kepinių kepinukų, sausainiukų, grybų ir grybukų. Smagu buvo matyti ir pačius mažiausius, ir kiek vyresnius, mokinukus ir bendruomenės narius, jaunas šeimas ir pagyvenusius žmones, ne tik iš Vidiškių, bet ir iš Ignalinos, Ceikinių, Daugėliškio ir kitų kraštų suvažiavusius. Kai jau visi visko prisipirko ir prisiragavo, prasidėjo meninė mugės programa, skambėjo dainos, šokiai, buvo žaidžiami žaidimai, vyko smagūs klasių prisistatymai.
Šaunūs tie vidiškiečiai, tokį smagų, spalvingą Kaziuką ir šiemet surengę, senus laikus prisiminę. Gražus ir labai prasmingas jų bendruomeniškumo, tradicijų, šeimos vertybių puoselėjimo, kartų bendravimo bei kūrybingumo pavyzdys.
Etnologas prof. Libertas Klimka yra sakęs, kad Kaziuko mugė Vilniuje dabar virtusi labiau komerciniu renginiu, o ji yra kilusi iš bažnytinės šventės – Šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų. Kaziukas buvo ir unikalus Vilnijoje velykinių verbų turgus, nes čia žemė lengva, smėlingos kalvelės, auga sausiukai ir kiti augalėliai, nereikalingi ilgo džiovinimo. O nederlingose žemėse kaimuose aplink Vilnių gyvenantiems žmonėms reikėdavo prisidurti, taigi talentingų amatininkų žiemos darbais – mediniais šaukštais ir žaislais, molinėmis puodynėmis, kalvių ir kitų meistrų dirbiniais ir buvo prekiaujama Kaziuko mugėje, kuri iki 1901 m. vykdavo Katedros aikštėje, o dabar smagiu šurmuliu nuspalvinanti bene visą senamiestį.
