O įžengus į sceną – taip, kaip šiuo momentu dabar bendrauju su jumis, – mane tiesiog tarsi surakindavo: išsigąsdavau ir nieko su savimi negalėdavau padaryti“, – praėjusį penktadienį atvykęs į susitikimą su pakaunės krašto moksleiviais, paauglystės laikus prisiminė žinomas televizijos ir radijo laidų vedėjas, muzikos prodiuseris, didžėjus, grupės „Radistai“ narys 39 metų Jonas Nainys (DJ Jovani).
Garliavoje įsikūrusi Kauno rajono meno mokyklos salė buvo pilnutėlė – 5–12 klasių auklėtiniai atvažiavo iš 16 mokyklų pabendrauti su populiariu pramogų pasaulio atstovu, kurio muzikos įrašai socialiniame tinkle „Youtube“ perkopia 80 mln. peržiūrų.
Tačiau kelias iki pripažinimo nebuvo iš karto nutiestas šilko kilimais – garsus svečias pabrėžė, jog dirbti jam teko ilgai ir kantriai.
Iš Pasvalio kilęs, šio miesto Petro Vileišio gimnaziją baigęs J. Nainys papasakojo apie mokyklos laikus, studijas, karjerą, sunkų kelią į populiarumą, ne kartą paraginęs vaikus drąsiai siekti savo tikslų, užsiimti gyvenime tokia veikla, kuri atneša dvasinį pasitenkinimą, dirbti tai, kas pirmiausiai teikia malonumą širdžiai.
Varomoji jėga – atkaklumas
„Jei sėdėčiau čia scenoje, būdamas 14, 15 metų, gal netgi jau 18-metis, negalėtumėte patikėti, kad tai – tas pats žmogus, nes jis negalėdavo pasakyti nė žodžio. Didžiausia baimė man buvo kalbėti viešumoje, būti matomam.
Vėliau įvyko lūžis – pagrindine vertybe, tikslu tapo įveikti tai, kas tau nesiseka.
Kai per renginius ar atsakinėjant prieš klasę kažkas nesisekdavo, nepavykdavo savęs išreikšti žodžiais, svarbiausiu siekiu tapdavo išmokti šias nesėkmes nugalėti.
Man visada labai patiko žmonės, kurie gebėdavo ištisą valandą kalbėti raiškiai, be jokių užrašų ar kitų pagalbinių priemonių gražiais, rišliais sakiniais su tinkama intonacija – pavyzdžiui, mokytojai. Viduje kirbėdavo noras siekti to paties“, – pasakojo J. Nainys.
Ateitis atrodė miglota
Baigęs mokyklą, būsimas laidų vedėjas įstojo į tuometį Šiaulių universitetą (dabar – Vilniaus universiteto Šiaulių akademija), kuriame studijavo filosofiją, įgijęs šios krypties diplomą.
„Stojau į filosofiją nenoromis, nesuprasdamas, kas tai yra. Dvyliktoje klasėje reikėjo nurodyti 20 specialybių – parašiau visas, kurios, kaip tada galvojau, man patinka, bet tam galbūt daugiau įtakos turėjo tėvų nuomonė, geriausių draugų pasirinkimas arba mėgstama vieta, miestas, kuriame yra aukštoji mokykla“, – dalijosi prisiminimais J. Nainys.
Iš pradžių jis rinkosi populiarias teisės, vadybos, ekonomikos studijas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, bet įstoti ten nepavyko.
„Paskutinis dalykas, kurį buvau įrašęs – filosofijos studijos Šiauliuose. Net nesupratau, kur įstojau, nes apskritai nežinojau, kas yra filosofija. Vėliau per „Google“ sužinojau, kad tai yra „Meilė išminčiai“, – šyptelėjo žinomas svečias.
Toji diena anaiptol nebuvo nutvieksta smagiomis spalvomis: miestas, kuris netraukia, specialybė, kurios nežinai ir nenori, perspektyvos – apgaubtos miglos.
Paskaita stipriai motyvavo
Tačiau jau pirma paskaita atnešė įkvėpimo gūsį.
„Bijodamas viešai kalbėti, nepasitikėdamas savimi, ieškodavau asmenybių, kurios gebėdavo pasisakyti su tam tikru turiniu, žinute, įdomiai.
Ir čia atėjo dėstytojas, atsistojo ir pradėjo kalbėti. Žodis po žodžio, sakinys po sakinio. Paskaita paliko didelį įspūdį – aiškūs sakiniai, savalaikės pauzės, tinkama intonacija. Be jokių užrašų, lyg skaitytų knygą.
Tos akimirkos prikaustė mano dėmesį. Pagalvojau, kaip jis tai daro?
Baigiantis paskaitai dėstytojas pridūrė, jog tie, kas turime problemų su viešu kalbėjimu, nepasitikime savimi, įstojome į tinkamą specialybę. Tačiau turėsime daryti vieną dalyką – skaityti knygas“, – kalbėjo J. Nainys.
Paskaita naujoką smarkiai motyvavo – anksčiau retai skaitydamas knygas, jis tą pačią dieną įniko į „Filosofijos chrestomatiją“: „Skaitau – nieko nesuprantu, bet skaitau.
Nuo tų dienų, nuo tų pirmųjų pavyzdžių man pradėjo patikti skaityti knygas. Buvau tarsi apsėstas – pasiimdavau knygas, daugiau su mokslu, su filosofija susijusias knygas, ir garsiai jas skaičiau.
Kodėl garsiai? Regis, norėjau išlavinti savo balsą. Skaitydavau kiekvieną dieną, atsirado gera motyvacija nugalėti baimę, išlavinti kalbą, viešai išreikšti save, savo mintis žodžiais, pagaliau – ir apsiginti“, – moksleiviams sakė J. Nainys.
Pralaužti ledų ilgai nepavyko – nepakako nei metų, nei dviejų, tačiau psichologinis postūmis buvo stiprus, leidęs ateityje pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Padėjo sukauptos žinios
J. Nainys prisiminė vieną knygą, kurioje rašoma apie trijų gerai išlavintų įgūdžių svarbą žmogaus gyvenime.
Pirma – sugalvoji vieną arba kelias idėjas. Antra – išguldai jas visas ant popieriaus lapo. Trečia – iškomunikuoji tinkama retorika.
„Tai yra trys „mirtini“ ginklai prieš visus kitus. Išlavinęs šiuos įgūdžius, tu bet kur gausi darbą, nes sugalvoji idėją, ją parašai ir pasakai“, – ištarė žinomas prodiuseris ir laidų vedėjas.
Sukauptos žinios turėjo įtakos tolesnei karjerai: prasidėjo įvairūs projektai, darbas Šiaulių televizijoje, vėliau – šio miesto „Saulės“ radijuje.
Dienos Šiaulių televizijoje, švelniai tariant, nežavėjo: Jovanis prisiminė pirmą reportažą vietos savivaldybėje, kurį palygino su šuoliu į vandenį, visiškai nemokant plaukti.
Blynas, imant interviu su meru, tapo visiškai prisvilęs – Jonas jautėsi it mokinys prie lentos, neparuošęs namų darbų.
Jam buvo patikėtos kitos temos – kultūrinės, pramoginės, tačiau ir čia darbas dėl patirties, įgūdžių stokos slydo iš rankų, kol praėjus pusmečiui su 20-mečiu reporteriu redakcija nusprendė atsisveikinti.
Suklupimai tiktai skatino
„Buvo labai skaudu, tačiau tais momentais, kai būna sunku, kai susiduriu su dideliais iššūkiais, aš nelaikau savęs auka. Tokius iššūkius priimu tarsi treniravimosi metodą.
Ir pagalvojau tąsyk apie Šiaulių televizijos redaktorę: „Praeis 4, 5, 10 metų, ir aš prisiekiu, tu atsiimsi savo žodžius.
Tai buvo man didžiulė motyvacija eiti toliau. Kad ir nesiseka, vis tiek eini – klysti, eini – klysti“, – apie pastangas, kurios anksčiau ar vėliau atneša teigiamą rezultatą, pasakojo J. Nainys.
Ir šita jo paties sugalvota filosofija nutiesė kelius į sėkmę – jeigu, nepriklausomai nuo savo amžiaus, atrandi dalyką, kuris tau patinka, ir dedi ilgalaikes pastangas, tau pasiseks.
„Žingsnis po žingsnio eidavau į priekį, bet krisdavau dar žemiau. Niekas man nieko ant lėkštutės nepadėjo“, – atvirai moksleiviams pasakojo žinomas šou pasaulio atstovas.
Sėkmės be pastangų nebus
Laikui bėgant, kelias į žinomumą ir populiarumą, tapo lygesnis, paženklintas didesnėmis ir mažesnėmis pergalėmis: LNK realybės šou „Ideali pora“ laimėjimas, kultinės „Radistų“ laidos sukūrimas Zip FM radijo stotyje, TV3 projektas „Šok su manimi“, didelio populiarumo sulaukęs šokių ir muzikos festivalis „Radistai Village“, daugelis kitų sėkmingų projektų.
„300 000 sekėjų „Instagrame“, 80 mln. peržiūrų „Youtube“, Bruno šeimininkas (iš prieglaudos paimtas, 13 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ turintis J. Nainio šuo, kurį jis praėjusį penktadienį atsivežė į susitikimą su Kauno rajono moksleiviais – Red.), namas, naujas automobilis – atrodo, va, kaip jam pasisekė.
Bet aš, susitikdamas su jaunimu, visą laiką sakau – buvau lygiai toks pat, kaip ir jūs: kūrybiškas, abejojantis, stokojantis drąsos, nežinantis, kas bus ateityje. Tačiau įdėjau labai daug pastangų, kad išugdyčiau tam tikrus įgūdžius, kurie man buvo labai svarbūs“, – atkreipė dėmesį radistas.
Pasak J. Nainio, naivu tikėtis, kad viskas klostysis kaip kokiame nors meniniame filme.
„Visada užsidedame rožinius akinius, ir pažiūrėję, kaip gyvena garsūs žmonės, žvaigždės, pagalvojame: „Aš noriu būti kaip jis“.
Bet dažnu atveju mes praleidžiame sunkiausią dalį – ne tą akimirką, kai tu jau esi kažkas, tačiau tas akimirkas, kad tu taptum kažkas.
Ir jei turi nori kažką pasiekti, kažkuo, kas tau labai patinka, tapti, reikės įdėti daugybę pastangų.
Kai tu to nuolat sieki, tobulini įgūdžius, viskas pamažu tampa realybe, dėliojasi tarsi dideliame paveiksle“, – pasakojo populiarus laidų ir renginių vedėjas.
Laimė – ne tik imti, bet ir duoti
„Aš irgi galvojau, kad štai, tapsiu žinomiausiu Lietuvos didžėjumi, per 5 dienas surinksiu milijoną peržiūrų arba uždirbsiu tam tikrą pinigų sumą – va, tada, jau būsiu laimingas.
Tačiau taip nėra. Mane laimingu daro tai, kad kiekvieną dieną galiu daryti tai, kas man patinka, negalvodamas apie pinigus.
Ir kodėl šiandien aš esu čia? Nes man iš tikrųjų patinka bendrauti su žmonėmis, dalintis savo istorija. Galbūt kažką paskatinsiu, įkvėpsiu, motyvuosiu, kaip mane kažkada motyvavo filosofijos dėstytojas.
Tokiomis akimirkomis daug gaunu ir aš pats“, – ištarė J. Nainys.
