Kaip technologijos ir DI transformuoja švietimą: mokytojų patirtis

Technologijoms tampant neatsiejama kasdienybės dalimi, inovacijos neišvengiamai integruojamos ir į švietimo sistemą. Modernūs įrankiai padeda mokiniams labiau įsitraukti į mokymosi procesą, tapti savarankiškesniems, o mokytojams palengvina ugdymo procesus, padeda užduotis pateikti pagal individualius mokinio poreikius ir sutaupyti nemažai laiko.

Švietimo skaitmenizacija šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbi. Ji suteikia galimybę pritaikyti mokymo procesą prie individualių poreikių, skatina kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis.<br>„Freepik“ nuotr.
Švietimo skaitmenizacija šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbi. Ji suteikia galimybę pritaikyti mokymo procesą prie individualių poreikių, skatina kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis.<br>„Freepik“ nuotr.
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja Eglė Noreikienė.
Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja Eglė Noreikienė.
Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informatikos mokytoja Snieguolė Bagočienė.
Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informatikos mokytoja Snieguolė Bagočienė.
EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
EdTech centro vadovė Indrė Šuolienė.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

May 28, 2024, 12:00 PM

Kaip modernūs mokytojai išnaudoja skaitmenines mokymo priemones ir kokios technologijos gali praturtinti kiekvienos klasės kasdienybę, dalijasi Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informatikos mokytoja Snieguolė Bagočienė ir Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja Eglė Noreikienė.

Technologijų teikiama nauda

„Švietimo skaitmenizacija šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbi. Ji suteikia galimybę pritaikyti mokymo procesą prie individualių poreikių, skatina kūrybiškumą, savarankiškumą ir gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis. Mokytojams skaitmeninės mokymo priemonės leidžia lengviau ir efektyviau perteikti mokomąją medžiagą, suteikia galimybę mokytis interaktyviai ir įdomiai“, – įsitikinusi S.Bagočienė.

Technologijomis nesidomintis ir iššūkiu elektroninio laiško išsiuntimą laikantis mokytojas – tokie ir panašūs mitai apie mokyklose vaikus ugdančius profesionalus tikrai neatspindi Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos pedagogės žinių apie skaitmeninį pasaulį. Mokytoja pasakoja aktyviai besinaudojanti įvairiausiomis inovacijomis, kurių jos kasdienybėje – tikrai ne viena: nuo visiems jau puikiai pažįstamos „Zoom“ platformos iki tokių programų, kaip „Kahoot!“ ar „PictoBlox“.

„Savo darbe naująsias technologijas naudoju tikrai labai dažnai. Jos padeda man paruošti interaktyvias pamokas, leidžia lengvai pasiekti įvairias mokymo priemones ir išteklius internete, bendrauti su mokiniais per virtualias platformas, socialinius tinklus. Technologijos taip pat padeda man sekti mokinių pažangą, analizuoti jų pasiekimus“, – pasakoja Pietų Korėjoje besistažavusi pedagogė ir vardija dažniausiai naudojamus skaitmeninius įrankius.

„Google Classroom“, „Microsoft Teams, „Zoom“, „Discord“ – pastarieji man padeda organizuoti ugdymo procesą, dalintis mokomąja medžiaga, bendrauti su mokiniais ir stebėti jų pažangą. Taip pat interaktyviems testams ir žaidimams, kurie skatina mokinių įsitraukimą ir leidžia lengviau įsisavinti naują medžiagą, naudoju „Kahoot!“. Be abejo, padeda ir įvairios edukacinės programos ir platformos, pavyzdžiui, „Khan Academy“, „Scratch“, „Machine learning for kids“, „Tinkecard“, „Teachable Machine“, „Orange 3“, „PictoBlox“, „Inkscape“ ir kitos, kurios suteikia galimybę mokiniams mokytis programavimo ir matematikos, inžinerijos ir bendrai viso STEAM“, – dalijasi S.Bagočienė.

Be skaitmeninių įrankių – nė dienos

Savo kasdienybės be naujųjų technologijų bei skaitmeninių įrankių neįsivaizduoja ir Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja E. Noreikienė. Jos teigimu, skaitmeninio turinio integracija padeda vaikams efektyviau įsiminti naują informaciją ir ją taikyti praktikoje, kūrybiškai išreikšti savo mintis, vizualiai patirti tam tikras situacijas. Tuo pačiu metu mokytojai gali praturtinti mokymo procesą, ugdyti kūrybišką asmenybę ir padėti jai efektyviau ruoštis ateities karjerai.

„Technologijų integracija pamokose padeda mokiniams ne tik tobulinti skaitmeninius įgūdžius, suprasti informacijos srautą internete, bet ir gauti individualizuotą mokymą(si), pasirenkant savo tempą, turinį. Mokytojai taip pat vaikams gali suteikti išsamesnį atgalinį ryšį apie jų pažangą, stebint vaikų stiprybes ir silpnybes gerinti mokymo procesą, stebėti mokinių pasiekimus“, – pasakoja E.Noreikienė.

Interaktyvus ekranas ir programinė įranga „mozaBook“, įvairių veiklų vykdymo, asmeninių ir bendradarbiavimo failų kūrimo įrankis „Padlet“, inovatyvi ir interaktyvi mokymosi platforma „Quizz“, skaitmeninių priemonių platforma „Wordwall“ – tai tik keletas įrankių, kuriuos pradinių klasių mokytoja integruoja savo pamokose.

„Taip pat naudoju „Bubbl.us“ minčių žemėlapius, kurie padeda vaikams geriau įsiminti ir tvarkyti informaciją, bingo kortelių generatorių „Myfreebingocards.com“, žinoma, skaitmenines mokymosi aplinkas, tokias kaip „Eduka klasė“ ir „Ema“. Galiausiai visus metus su informatikos mokytoja Rasa Januškevičiene turėjome labai pasiteisinusią integruotą kūrybiškumo ir IT savaitinę pamoką, per kurią skatinome metakognityvinį mąstymą. Išbandėme tokias programas kaip „Scratch“ (skirta algoritmams kurti), „Tinkercad“ (3D modeliavimas), „CoSpaces“ (virtualiosios realybės modealiavimas).

Konstravome ir programavome „Lego Education WeDo2“ ir piešiančiu „Pingpong Edu Master“ robotais, išbandėme „Mizou“ dirbtinio intelekto pokalbių robotą, kuris geba įvertinti mokinių pokalbių turinį, elgesį ir įsitraukimą atliekant užduotį bei padeda mokytojui geriau suprasti mokinių gebėjimus ir poreikius“, – dalijasi Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos pedagogė.

Pedagogams – nemokamos skaitmeninių kompetencijų stiprinimo veiklos

Nepaisant gerųjų patirčių pastebima, kad vis dar pasitaiko mokytojų, kurie, nors ir turi realias galimybes, tačiau vengia įtraukti technologijas į mokymo procesą. Pasak Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos pedagogės S.Bagočienės, tai gali būti dėl kelių priežasčių.

Visų pirma, mokytojai dažnai neturi pakankamai mokymų ir paramos, kad galėtų efektyviai naudotis naujosiomis technologijomis, taip pat tai gali lemti ir amžius – vyresnės kartos mokytojai prisibijo technologijų dėl žinių ir įgūdžių trūkumo, baimės, kad naujosios technologijos gali pakeisti tradicinius mokymo metodus, arba skeptiškumo, kad technologijos ne palengvins, o, priešingai, apsunkins jų darbą. Vis dėlto mokytoja ragina kolegas pabandyti ir patiems įsitikinti skaitmeninių sprendimų atnešama nauda.

„Dirbtiniai įrankiai gali automatizuoti daugelį mūsų rutiniškų užduočių, tokių kaip vertinimas, mokinių pažangos stebėjimas ar, kaip minėjau, personalizuoto mokymo plano sudarymas. Tai leidžia mums, mokytojams, daugiau laiko skirti kūrybiškam ugdymo procesui, individualiam darbui su vaikais arba tiesiog paprasčiausiai turėti daugiau laisvo laiko sau. Svarbu pradėti nuo mažų žingsnelių, pavyzdžiui, išbandyti vieną įrankį ir pamatyti, kaip jis veikia jūsų klasėje ar pritaikytoje programoje“, – dalijasi pedagogė.

Nedrįstantiems prisijaukinti naujųjų technologijų ar nesuprantantiems jų teikiamos naudos S.Bagočienė taip pat rekomenduoja dalyvauti mokymuose ir seminaruose, gilintis į DI įrankių naudojimą, o vėliau gautas teorines žinias pritaikyti ir praktikoje.

„DI įrankiai gali būti puikus pagalbininkas, jei mokytojai žinos, kaip juos naudoti protingai ir pamažu integruoti į savo darbą. Manau, jog turint šias žinias tampa aiškiau, kad DI įrankiai padeda kurti labiau pritaikytą, interaktyvų ir efektyvų mokymosi procesą, kuris gali geriau atliepti šiuolaikinių vaikų poreikius ir padėti jiems siekti geresnių rezultatų“, – įsitikinusi ji.

Pedagogams, kurie nori ugdyti savo skaitmeninį raštingumą ir išplėsti dalykines kompetencijas, Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras sudaro galimybę dalyvauti įvairiose skaitmeninių kompetencijų stiprinimo veiklose – mokymuose, nemokamose IT studijose, stažuotėse užsienyje, įvairiuose renginiuose ir seminaruose. Pasak EdTech centro vadovės Indrės Šuolienės, šiose veiklose jau dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. mokytojų ir šis skaičius auga.

Projektas „Skaitmeninė švietimo transformacija“ įgyvendinamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.