Trečiadienį paaiškėjus šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatams jaunuolių pasirinkimai išlieka panašūs kaip ir įprastai, tačiau būsimieji studentai susidūrė ir su tam tikromis naujovėmis.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, profesorius Pranas Žiliukas išdėstė, ką svarbiausia žinoti apie šių metų priėmimą, kokios stojimų tendencijos džiugina, o kurios – vis dar kelia nerimą.

Savo ruožtu Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarybos pirmininkas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LMSU) prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis pastebi, kad vertybės, kuriomis pasižymi jaunoji karta, atsispindi šių metų rezultatuose, o tą ypač gerai galima pamatyti medicinos srityje.

Fiksuoja rekordą

[[ge:lrytas:lrytas:32248388]]

Kaip jau skelbė LAMA BPO, kvietimus studijuoti jau gali matyti 11 609 jaunuoliai, pretenduojantys į universitetus, dar 7 811 – į kolegijas.

Tiesa, šiemet įsigaliojo viena naujovė – norintieji stoti į bet kurią aukštąją mokyklą turėjo išlaikyti bent tris valstybinius brandos egzaminus (VBE). Pasak LAMA BPO vadovo, dėl šio reikalavimo nežymiai keitėsi ir prašymus studijuoti teikusių jaunuolių skaičius – pernai jis siekė 21 246, o šiemet - 19 420.

„Labai paveikė turbūt tam tikra prasme ir psichologiją ne tik pačių abiturientų, bet ir mokyklų, kad šiemet nėra išimties – reikėjo mokytis visiems abiturientams. Jeigu norisi siekti aukštojo mokslo, reikia išlaikyti būtinai minimum 3 egzaminus, ir nuo to nepriklauso, ar gausi valstybės finansuojamą vietą, ar nefinansuojamą.

Ir tas jautėsi – net ir teikiant prašymus bendras šių metų abiturientų skaičius buvo mažesnis, bet jau tie, kas teikė, buvo labiau apgalvoję ir tuščiai negaišo laiko. Tačiau tie, kurie teikė prašymus, jų galimybės dalyvauti konkursuose buvo gerokai didesnės“, – portalui lrytas.lt aiškino P.Žiliukas.

[[ge:lrytas:lrytas:33286672]][[ge:lrytas:lrytas:33294291]]

LAMA BPO duomenimis, šiemet net 10 850 stojančiųjų tenkino reikalavimus valstybės finansuojamai studijų vietai gauti. Tai, asociacijos prezidento skaičiavimu, yra naujas rekordas.

„Jau praeiti metai buvo rekordiniai, bet ir tai tesiekė 9,9 tūkst., arba 88 proc. pateikusiųjų prašymus galėjo dalyvauti konkurse dėl valstybės finansuojamų vietų. Tai štai – yra tas skirtumas.

[[ge:lrytas:lrytas:33308808]]

Aukštosioms mokykloms ir visuomenei geras dalykas, kad yra daugiau tinkamų kandidatų, bet konkurse tai turbūt daugiau nerimo sukėlė, nes ne visiems pavyko įstoti“, – komentavo P.Žiliukas, pridūręs, kad šiemet valstybės finansuojamų vietų buvo mažiau negu žmonių, tenkinančių reikalavimus tokią vietą gauti.

Pasak LAMA BPO vadovo, tokia naujovė finansiškai neabejotinai pasijaus kolegijoms.

„Į valstybės finansuojamas vietas kolegijose šiemet priimta keliais šimtais daugiau jaunuolių, tai čia būtų gera žinia, bet krito skaičiai pakviestų į valstybės nefinansuojamas vietas, nes į kolegijas buvo priimama gana daug abiturientų, kurie laikė 1 ar 2 brandos egzaminus, ir to pakakdavo.

Šiemet ir ten jau reikia trijų“, – pabrėžė P.Žiliukas.

Apskritai kalbėdamas apie jaunuolių pasirinkimų tendencijas profesorius tvirtino, kad esminių pokyčių populiariausių studijų lentelėje nėra – dominuoja socialiniai mokslai, medicina, iš žaidimo neiškrenta ir programų sistemų specialybė.

Tačiau, pastebėjo P.Žiliukas, viena neraminanti žinia visgi yra – valstybės prioritetinės sritys ir toliau sunkiai pritraukia jaunus žmones.

„Atrodo, šitiek investuojama į vadinamuosius STEAM mokslus – ir mokyklos skatinamos, ir centrai steigiami, bet į informatikos programas pristigo asmenų ir liko šiek tiek laisvų vietų. Į inžineriją dar buvo galima priimti apie porą šimtų asmenų, jeigu būtų vietų“, – vardijo jis.

Tiesa, kiek gerėja pedagogikos padėtis, nors tam tikros sritys, kurioms ši Vyriausybė teikia didžiausią dėmesį, vis dar atrodo niūrokai.

„Dėl pedagogikos dar reikėtų daryti analizes, bet skaičiai didesni negu pernai. Gal tik su mokomojo dalyko pedagogika nėra gerai ir bakalauro studijose stebuklo nebus, nes pasirinkusiųjų matematiką kol kas mačiau tik 10 žmonių, biologijos, chemijos, informatikos irgi vienetai, tai čia nėra lengva situacija.

Bet ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogika, specialioji pedagogika – ten tikrai gera situacija, pamaina augs“, – džiaugėsi P.Žiliukas, pabrėžęs, kad dėl vadinamųjų „kietųjų mokslų“ populiarinimo valstybei reikėtų dėti dar daugiau pastangų.

Kokių žinių sulaukė 5 abiturientai?

Prieš pat stojimų rezultatų paskelbimą abiturientus sukrėtė ir viena netikėta žinia iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) – paaiškėjo, kad staiga pasikeitė 4 tūkstančių jaunuolių rezultatai, o po pakitusių duomenų 5 abiturientai kelių egzaminų apskritai nebeišlaikė.

P.Žaliukas informavo, kokių žinių dabar sulaukė būtent šie keli jaunuoliai.

„Iš tų penkių vienas neperkopė slenksčio, po patikslinimo ir papildomų duomenų gavimo paaiškėjo, kad dar vienas dalyvavo konkurse, bet nelaimėjo, nes konkursai šiemet dideli, o trys buvo priimti į aukštąsias mokyklas – įstojo“, – nurodė profesorius.

LAMA BPO vadovo teigimu, vienas jaunuolis pateko į Vilniaus universitetą, dar du – į kolegijas.

„Konkursuose jų vieta, eiliškumas šiek tiek pasistumdė, bet ties kritine situacija dėl šito jie tikrai neatsidūrė. Praktiškai vienas iš tų penkių tikrai neįgijo teisės bandyti stoti, o visi kiti dalyvavo konkurse“, – dėstė P.Žaliukas.

Šiemet įsigaliojo ir dar viena naujovė – atsirado antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

[[ge:lrytas:lrytas:33309262]]

„Ji ypatinga tuo, kad į ją gali pretenduoti asmenys, kurie atitinka tam tikrus nustatytus įstatymu socialinės dimensijos kriterijus. Tarkime, jie yra našlaičiai, yra globojami, gauna socialines išmokas, turi tam tikro procento nedarbingumą, turi praktinės veiklos patirtį ir ne mažiau nei 24 mėnesių darbo patirtį, atliko karinę ilgalaikę prievolę, savanorystę.

Bet tie asmenys vis tiek turėjo sistemoje pažymėti, kad jie norėtų dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, o tada iš visų valstybinių duomenų bazių tikrinama, ar jie tikrai gali dalyvauti. Tokių žmonių užsiregistravo 530, bet tikrai ne visi pateikė pageidavimus – pageidavimus iš jų teikė 405 asmenys.

Po konkurso atitinkamai turime tokią situaciją, kad valstybės finansuojamas vietas vietas gavo 306 asmenys“, – nurodė LAMA BPO prezidentas.

Labiau siekia saviraiškos, o ne statuso

SKVC tarybos pirmininkas, LSMU prorektorius studijoms K.Petrikonis savo ruožtu pasidalijo dar viena įžvalga – jeigu mokyklose tais metais nėra grandiozinių pokyčių, į universitetą ateina panašių ketinimų ir norų vedami studentai, kaip ir įprastai.

Visgi šie metai, jo teigimu, šiek tiek skiriasi nuo praėjusių.

„Pernai pastebėjome, kad susidomėjimas medicina, veterinarijos studijomis atrodė šiek tiek sumažėjęs. Skaičiais, studentais gal ne, bet tokiu aktyvumu, norais, pageidavimais, atrodė, susidomėjimo buvo mažiau. Šiais metais, atrodo, jo vėl padaugėjo.

Gal dėl to, kad yra daugiau valstybės finansuojamų vietų, lyginant su praėjusiais metais, bet gal ir dėl to, kad atrodo, jog Lietuvoje ir visur kitur pradeda trūkti sveikatos priežiūros specialistų – gydytojų, slaugytojų, psichologų, net ir veterinarijos medicinos gydytojų.

Atrodo, kad yra kažkoks kartų pasikeitimas, yra jaunų gydytojų poreikis, ir tas atsispindi – skaičiai didesni nei pernai“, – dėmesį atkreipė K.Petrikonis.

Paklaustas, kodėl jauni žmonės, pamatę, kad medicinos srityje trūksta specialistų, šią profesiją renkasi, tačiau nesirenka kitų darbuotojų stokojančių sričių, pavyzdžiui, pedagogikos, SKVC tarybos pirmininkas iškėlė savo versiją.

„Klausimas, koks yra pasirinkimas ir kokia yra galimybė dirbti pačiam. Sveikatos priežiūroje, kas paskutiniais metais yra įvykę ir ko jauni specialistai nori – visada žiūrima, ar yra galimybė dirbti ne valdiškoje institucijoje, pavyzdžiui, privačioje gydymo įstaigoje, dirbti laisvesniu arba labiau pasirenkamu laiku.

Pagal visą zet kartos teoriją, kuriai dabar priklauso stojantieji, pagrindinis dalykas yra saviraiška, tai dirbti sistemoje, pavyzdžiui, mokytoju, eiti nuo ryto iki vakaro, būti ten, jau labai sudėtinga.

Tą matau po paskutinių metų tendencijų ir pokalbių su jaunais stojančiaisiais, studentais. Taip pat sveikatos mokslai, kadangi mūsų programos akredituotos ir Europoje, ir JAV rinkoje, tai yra tam tikra galimybė, kad tu gali dirbti visoje Europoje, važiuoti į kitas šalis, kur sveikatos priežiūros specialistų poreikis labai didėja“, – aiškino K.Petrikonis.

Anot jo, nors, pavyzdžiui, mediko profesija nuo seno yra vadinama prestižine, o šį darbą atliekantys žmonės užsitarnavę tam tikrą socialinį statusą visuomenėje, jaunajai kartai tokie titulai greičiausiai patenka jau tik į antrą planą.

LSMU prorektorius studijoms teigiamai vertina ir naujai atsiradusią antrąją konkursinę eilę į valstybės finansuojamas studijų vietas. Pasak K.Petrikonio, tai labai galėtų padėti ir jaunuoliams iš regionų.

„Mes visada norime, kad žmonės, kol dar yra noro mokytis, kuo daugiau išmoktų. Jauniems žmonėms laikyti egzaminus, bandyti savo galimybes ir tai panaudoti stojime, kai reikia konkuruoti, yra labai svarbu.

Universitetai nenori blogiausiai besimokančių – mes sakome, kad galbūt yra problemos kur nors regionuose, kur ištuštėja mokyklos, kur nėra mokytojų, tai ten, kur sunkiau pasiekti, nors vaikas ir gabus, galbūt paėmus į aukštąjį mokslą jie galėtų būti geri studentai“, – sakė specialistas.

Pasak LSMU prorektoriaus studijoms, labai gerai ir tai, kad abiturientai nuo šiol turi laikyti bent 3 brandos egzaminus. Pavyzdžiui, nuo šių metų norintys stoti į odontologiją ir mediciną jau turėjo laikyti chemijos egzaminą, todėl jo populiarumas esą padidėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:33308809]]

„Chemijos populiarumas yra labai svarbus ir valstybei, nes su šiuo egzaminu galima rinktis ir daugiau šiuolaikiškų programų – ir technologinių, ir biocheminių, tai tam tikra įvairovė šių metų, matyčiau, kad veda į gerą pusę“, – kalbėjo K.Petrikonis.

Primename, kad studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose iš viso pakviesti 12 497 asmenys: universitetuose – 8 559 (pernai – 8 606), kolegijose – 3 938 (pernai – 3 739). Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pakviesti 6 923 stojantieji, iš kurių į universitetus – 3 050 (pernai – 2 860), į kolegijas – 3 873 (pernai – 6 041).

Kvietimų studijuoti valstybės finansuojamose studijų vietose daugiausia – 224 – stojančiųjų sulaukė į Teisės studijų programą Vilniaus universitete (VU). Toliau rikiuojasi Ekonomikos ir finansų programa VU – kviečiami 187 stojantieji. Toliau – 183 stojantieji į VU Medicinos studijų programą, 182 į Medicinos programą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Taip pat 164 stojantieji į Kauno technologijos universiteto (KTU) Programų sistemų programą.

Kvietimus studijuoti ugdymo mokslus gavo 1,4 tūkst. stojančiųjų (pernai – 1 413), iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesta 740 asmenų.

Priėmimas iš viso vyko į 558 studijų programas, praėjusiais metais – 570. Gausiausio stojančiųjų būrio sulauks Vilniaus universitetas, kuriame sudaryti studijų sutartis kviečiama 4 319 asmenų. Į Vilniaus Gedimino technikos universitetą pakviesti 1 453, į Vytauto Didžiojo universitetą – 1 320, Kauno technologijos universitetą – 1 237, į Lietuvos sveikatos universitetą – 1 055 stojantieji, pranešė LAMA BPO.

Kolegijose daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis Vilniaus kolegijoje – 1 739, Kauno kolegijoje – 1 452, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – 743, SMK Aukštojoje mokykloje – 661.

Nuo rugpjūčio 5 iki 8 dienos 15 valandos stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Į valstybės finansuojamą studijų vietą galės pretenduoti tik pagrindinio priėmimo metu jokios sutarties nesudarę arba sudarę valstybės nefinansuojamų studijų sutartį. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 12 dieną.

Nuo rugpjūčio 19 iki 22 dienos 15 valandos vyks papildomo priėmimo antrasis etapas, kurio metu stojantieji galės teikti prašymus į laisvas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus išsiųsti rugpjūčio 26 dieną.

Po stojimo rezultatų – prognozės dėl būsimųjų studentų ir žinia, kaip po NŠA klaidos pasisekė 5 abiturientams