Ką tik darbus pradėjusi naujoji valdžia visuomenei išdalino pačių įvairiausių pažadų puokštę, neaplenkdama ir švietimo sektoriaus.

Didesni atlyginimai mokytojams, daugiau pinigų neformaliajam švietimui, nemokamas pradinukų maitinimas, privačių mokyklų veiklos sureguliavimas, galiausiai – pedagogų trūkumo mažinimas. O kaip šiuos įsipareigojimus vertina pati švietimo bendruomenė?

Prieš kelias savaites pasirašytoje koalicinėje sutartyje valdantieji pabrėžė, kad užtikrins lygias galimybes šalyje gauti kokybišką švietimą, taip pat visoms šeimoms bus sudarytos sąlygos gauti vietą darželyje. Svarbiausiame koalicijos dokumente nuskambėjo ir gausybė kitų ambicijų.

„Sureguliuosime pelno siekiančių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms. Mažinsime mokytojų trūkumą, vykdysime valstybės vardu duotus įsipareigojimus kelti atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.

[[ge:lrytas:lrytas:34296650]]

Stabdysime teisėtą pasipiktinimą sukėlusias reformas. Plėsime visos dienos mokyklos aprėptį. Teiksime didesnę paramą studentams iš pažeidžiamų visuomenės grupių. Plėsime mokymosi visą gyvenimą aprėptį. Didinsime finansavimą moksliniams tyrimams ir inovacijoms“, – tokius pažadus gyventojams davė valdančiąją koaliciją sudarę socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ atstovai.

Tokius ambicingus naujos koalicijos tikslus įvertino ir portalo Lrytas kalbinti švietimo bendruomenės atstovai. Kas džiugina, kas užkliuvo ir ko artimiausiu metu sieks patys?

Ragina nepamiršti vienos „raudonos lemputės“

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas dėmesį pirmiausiai atkreipė į naujos valdžios siekį gerinti sąlygas neformaliajam švietimui. Pasak jo, ši sritis dabar – ypač svarbi.

[[ge:lrytas:lrytas:35114350]][[ge:lrytas:lrytas:35368659]][[ge:lrytas:lrytas:35289720]]

„Dar 2008 metais su mokslininkų grupe esu padaręs vieną pirmųjų studijų ir mokslinį straipsnį esu rašęs būtent apie mokinius neformaliajame švietime. Iš esmės to tyrimo rezultatai aktualūs ir dabar. Neformaliojo švietimo krepšelio didinimas išspręstų tam tikrą mokinių užimtumo bėdą, jų pasaulėžiūra prasiplėstų.

Žinote, gamtoje tuščių vietų nebūna – jeigu vaikai palikti gatvėse, palikti laiptinėse, ten ir ateina dyleriai su psichotropinėmis medžiagomis. Kartais šeima negali užtikrinti neformalaus ugdymo, nes tai papildomai kainuoja, o jeigu tuo užsiima valstybė, tai yra labai sveikintina.

Tikrai galiu kalbėti duomenimis ir savo patirtimi, kaip vadovas, kaip tėvas – kiek į čia įdėsi, tiek nebus per daug“, – įsitikinęs D.Žvirdauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:35380645]]

Paklaustas, ar kartu pastebi ir priemones, kuriomis šio tikslo dėl neformaliojo ugdymo bus siekiama, LMVA prezidentas viltis dėjo į galbūt būsimąją švietimo, mokslo ir sporto ministrę Ramintą Popovienę.

„Aš apie ministrę, kuri, panašu, gali būti patvirtinta, girdėjau labai gerų atsiliepimų, Asociacijos Kauno rajono skyrius apie ją taip pat labai gerai atsiliepia. Tuo labiau, jeigu ji ir muzikė, dirbo muzikos mokykloje, ji supranta neformalaus švietimo svarbą.

Jeigu socialdemokratai tai buvo įsirašę į programą, jie turbūt nelabai kitos išeities ir turi – jie turi tai įgyvendinti“, – aiškino D.Žvirdauskas.

Tačiau šalia šio tikslo, pasak Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus, reikia nepamiršti ir kitos esminės švietimo bėdos – pačių mokytojų.

„Kiek ir kaip didins krepšelį, kaip veiks finansavimo modelis, čia reikėtų tartis, tai šioje vietoje aš nieko blogo nematau. Bet raginčiau inventorizuoti, kiek iš viso turime finansų, ar bus vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų algų kėlimo, nes dabar mes susiduriame su tuo, kad ir taip trūksta mokytojų, plečiasi privačių mokyklų tinklas, privačios mokyklos gali suteikti daug didesnį atlyginimą ir geresnes sąlygas, tai valstybinių mokyklų, ypač regionuose, situacija yra tokia, kad neturime mokytojų.

Arba jie dirba nuotoliu, arba dirba studentai, dar neturintys teisės dirbti, tai dėl mokytojų trūkumo dabar dega raudona lemputė. Kiek bus spėjama parengti mokytojų, yra vienas klausimas, bet kiek tų mokytojų, baigusių pedagogines studijas, realiai ateis dirbti į mokyklas – čia kitas klausimas.

Tai neformalusis švietimas tikrai yra svarbu, bet raudona šviesa dega būtent dėl mokytojų trūkumo“, – vertino D.Žvirdauskas.

Nusitaikė ir į privačias mokyklas

Nauji valdantieji įsipareigojo sureguliuoti ir privačių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami joms tuos pačius reikalavimus kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms. Anksčiau rinkimus laimėję socialdemokratai nevengdavo kalbėti apie tai, kad švietimo sritis šiandien yra privatizuojama.

„Aš būčiau šalininkas tokių dalykų, kad nieko nereikėtų griauti ir nieko iš niekieno atimti. Privatus švietimas kuriasi – dabar apie 8 proc. vaikų jau eina į privačias mokyklas, įkurti privačią mokyklą nėra paprasta, nes reikia investicijų, galų gale reikia pačiai privačiai mokyklai pasiūlyti kažką daugiau, nei gali valstybinė mokykla, bet jų poreikis yra – didmiesčiuose praktiškai yra jų bumas.

Ne veltui tėvai tai renkasi, nes kažkaip kitaip ten sprendžiami klausimai“, – kalbėjo D.Žvirdauskas.

Tačiau, LMVA prezidento teigimu, yra ir kita pusė – už kiekvieną vaiką privačios mokyklos gauna valstybės lėšas, todėl jos taip pat turėtų įgyvendinti valstybės politiką. Dabar taip būna tikrai ne visada.

„Dabar yra epizodų, kad yra nevalstybinė mokykla, kuri gauna valstybės lėšas, o, pavyzdžiui, vaikas yra pradinėje mokykloje, turi tam tikrų poreikių ir jį tiesiog išmeta. Valstybinė mokykla negali išmesti. Dabar tam vaikui, jo tėvams ir pats padėjau susirasti kitą mokyklą ir jis puikiausiai ten jaučiasi.

Aš suprantu, jeigu privati mokykla gyventų vien tik iš tėvų įnašų – viskas gerai, tada ji gali vykdyti savo politiką. Bet privačių mokyklų nacionalinė švietimo stebėsena praktiškai neegzistuoja.

Yra mokyklų, kurios gauna valstybės lėšas ir už mokinius, ir už aplinką, ir gali rinkti lėšas. Jeigu tokią mokyklą pradedi lyginti su valstybine mokykla, tai pabandykite suvesti Los Andželo „Lakers“ krepšinio komandą su Kėdainių Nevėžiu – koks bus žaidimas?

Tai aš šitoje vietoje, jeigu socialdemokratams pavyks laikytis savo programos ir sudaryti jaunai kartai ir ugdymo įstaigoms labiau vienodas sąlygas, aš labai šitą sveikinčiau“, – dėstė D.Žvirdauskas.

Jo manymu, apskritai privačios mokyklos turėtų dalintis savo patirtimi su valstybinėmis mokyklomis, nes tikslas turėtų būti ne jas supriešinti, atskirti, o parodyti stipriąsias švietimo puses.

D.Žvirdauskas įsitikinęs, kad užgniaužti privačias mokyklas, iš jų kylančias iniciatyvas ir naujoves tikrai nebūtų teisinga.

[[ge:lrytas:lrytas:35380651]]

„Norėčiau platesnio požiūrio – žinote, buvo debatai, reikėjo greitai pasakyti, atsakyti, o dabar reikėtų, kad visas šis diskursas pereitų į tvarią formą, kur mes padėtume reikalus ant stalo, nieko nepriešintume ir tartumėmės, kaip čia daryti“, – įsitikinęs KTU inžinerijos licėjaus vadovas.

Lauks tęstinumo

Savo ruožtu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas iš naujos valdžios labiausiai tikisi stabilumo – kad nebus jokių staigių judesių, o politikai užtikrins tęstinumą ir darbuose, ir bendravime su švietimiečiais.

„Antras dalykas, kad ruošiamasi didinti finansavimą neformaliam ugdymui, buvo kalbėta apie atlyginimų didinimą, tai tikiuosi, jie atsižvelgs į tai, kas yra sutarta mūsų šakos kolektyvinėje sutartyje.

Mes su nuėjusia valdžia susitarėme, kaip atlyginimai turi didėti ne mažiau kaip iki 2028 metų. Klausimas, kaip tai atsispindės biudžetų projektuose, nes kai šnekama apie išlaidų didinimą neformaliam švietimui, atlyginimams, kol kas nematome sprendimų dėl pajamų, iš kur jie tuos biudžetus surinks“, – svarstė E.Milešinas.

Pasak LŠMPS vadovo, profsąjunga lauks informacijos ir dėl privačių mokyklų finansavimo, mokyklų tinklo pertvarkos.

„Mums tikrai yra svarbu, kaip jie toliau matys darbą su savivaldybėmis, nes mes su buvusia Vyriausybe susitarėme ir įrodėme, kad savivaldybės tikrai neretais atvejais nevykdo savo įsipareigojimų ir sukčiauja, jeigu galima taip švelniai pasakyti, švietimo atžvilgiu.

Tai kokie bus tolimesni sprendimai, mes matysime. Bet kai prieš savaitę televizijos laidoje stebėjau G.Palucką, S.Skvernelį, buvo toks vaizdas, kad jie dalyvauja rinkiminėje kampanijoje, nes tie pažadai dar buvo tokie, kad darysim viena, antra, trečia.

Rinkimai baigėsi – jau reikia galvoti, kaip dirbsime ir ką tiksliai dėliosime“, – tvirtino E.Milešinas.

Jis pridūrė, kad profsąjunga labai tikisi konstruktyvaus dialogo su naująja ministerijos vadovybe.

„Tikiuosi, artimiausiu metu gausime kvietimą susitikti su ministre, jei bus paskirta, ir tada dėliosime planus. Su paskutinėmis dviejomis Vyriausybėmis tikrai mūsų profesinės organizacijos bendravimas vyko – aišku, jis nebuvo labai sklandus, bet buvo socialinė partnerystė, pasirašytos ir visais metais atnaujintos kolektyvinės sutartys, rasti kompromisai.

[[ge:lrytas:lrytas:35380648]]

Tai labai tikiuosi, kad ir su nauja valdžia bus tęstinumas, kas yra sutarta ir jau užfiksuota kolektyvinėje sutartyje, nes tikrai yra nemažai dalykų užfiksuota praktiškai šiai Vyriausybei, ir tas klaidų ištaisymas, kurios velkasi dar nuo S.Skvernelio Vyriausybės. Viliuosi, turėsime gerą bendrą darbą ir puikius rezultatus“, – komentavo E.Milešinas.

Kas bus su reformomis?

Koalicinėje sutartyje taip pat nurodoma, kad bus stabdomos „teisėtą pasipiktinimą sukėlusios“ reformos. Apie tai šią savaitę užsiminė ir į švietimo ministrus projektuojama socialdemokratė R.Popovienė.

Pasak LŠMPS pirmininko, kol kas šis pažadas skamba gana abstrakčiai, nors ir galima numanyti, ką omenyje turi naujieji valdantieji.

„Nueinanti Vyriausybė sulaukė daug kritikos dėl pradėtų darbų, ypač paskutiniais, priešrinkiminiais metais – dėl įtraukiojo ugdymo, ugdymo turinio atnaujinimo ir panašiai, pavadindami tai reformomis. Bet kai nauji valdantieji pasako, kad stabdys ir tiksliai nepasako, ką jie darys, čia toks, sakyčiau, daugiau populizmas.

Bet tas populizmas pasibaigus rinkimams dabar jau, manau, bus praeitas etapas“, – spėjo E.Milešinas.

Konkretumo šiame punkte pasigedo ir LMVA prezidentas D.Žvirdauskas. Pasak jo, jeigu jau siekiama stabdyti reformas, reikia tiksliai išsiaiškinti, kurias iš jų stabdyti iš tiesų reikia.

„Ne sykį esu atvirai sakęs ir valdantiesiems, ir ministerijai, kad skubotumas jau tampa kelių vyriausybių permanentine problema. Viskam, ką pradedi daryti, pridėk metus, pusantrų ar dvejus.

Kiekvieną inovaciją, kurią sugalvoji, reikėtų apsvarstyti – kartais statybininkai pateikia planą, kada darbai pasibaigs, o dažnai koks architektas ateina ir sako: mielas kliente, nors statybininkai parašė šitaip, jūs pridėkit dar dvigubai laiko – tada objektas bus pabaigtas. Man ši metafora tiktų ir švietimui“, – palygino pedagogas.

D.Žvirdausko teigimu, iš esmės nereikalingų reformų buvę valdantieji nedarė, tačiau problema buvo pats jų įgyvendinimas.

„Visų pirma, tai skubėjimas ir papildomų resursų nenumatymas. Galiu iliustruoti – tai tarpinių patikrinimų arba pirmosios egzamino dalies atsiradimas. Nuostabi idėja, kuri bent jau mano mintyse buvo gvildenama daugybę metų.

[[ge:lrytas:lrytas:35380649]]

Kai mokaisi universitete, juk pažymys susideda iš tam tikrų dalių, o egzaminas dažnai lemia 30 ar 50 procentų. Abiturientams dvi-trys valandos yra jo artimiausius penkerius metus nulemsiantis dalykas.

Tai aš manau, kad vertinimo sistema ir procedūros turėjo būti humaniškesnės – čia ir buvo bandymas visa tai padaryti. Bet buvo pasakyta A, o nepasakyta B – atsirado 11-okų egzaminai, nenumatyta resursų, kaip jie bus įgyvendinami. Padvigubėjo egzaminų procedūrų, birželio mėnesį tie patys mokytojai ir dalyvauja egzaminuose, ir veda pamokas, tai birželį tiesiog vyksta ugdymo proceso imitacija.

Tai reikėtų ieškoti ir paskirti papildomų žmonių. Mano mintys daugiau turėtų kviesti į diskursą, kaip tai padaryti“, – dėstė LMVA prezidentas.

D.Žvirdausko manymu, dabar bus labai svarbu aptarti nesėkmes, kurios įvyko ankstesnėse vyriausybėse – išdiskutuoti, pripažinti klaidas ir judėti į priekį, švietime siekiant didesnio tvarumo.

Pažadų sąrašas – ambicingas, tik ar pavyks juos išpildyti? Valdžios užmojus įvertino švietimo bendruomenė