Darbus pradėjusi naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė jau imasi karščiausių klausimų, tarp kurių – mokyklų tinklo reformos peržiūra ir vadovėlių trūkumo problema.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairą perėmusi socialdemokratė negaili kritikos praėjusios kadencijos Vyriausybės priimtiems sprendimams – jos manymu, švietimo reformų per ketverius metus buvo daug ir „daugelis jų buvo be finansinių ir žmogiškųjų resursų“. Kai kur ketinama grįžti atgal.

Savo ruožtu dabar jau tik iš šono visa tai stebinti buvusi ministrė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė atsakė, kad kai kurie naujosios Vyriausybės užmojai jai kelia daug klausimų.

Programa – per daug abstrakti?

[[ge:lrytas:lrytas:35909121]]

Ankstesnėje kadencijoje ministerijai vadovavusi J.Šiugždinienė svarstė, kad kol kas neseniai paskirtos ministrės veiklą vertinti dar per anksti, tačiau vienas dalykas ją visgi neramina.

„Iš savo patirties žinau, kad reikia laiko įsivažiuoti, susipažinti su situacija. Tačiau neramina, kad taip ilgai yra formuojama komanda ir vis dar nėra viceministro, atsakingo už bendrąjį ugdymą.

Sunku įsivaizduoti, kaip vyksta Vyriausybės programos priemonių plano rengimas. Priemonių plano rengimas labai svarbus etapas ir jame turi dalyvauti už sritis atsakingi viceministrai, nes būtent čia yra sudėliojami visi svarbiausi darbai ir finansavimas“, – portalui Lrytas akcentavo J.Šiugždinienė.

Pasak buvusios ministrės, apskritai ir pati naujosios Vyriausybės programa švietimo atžvilgiu yra „neregėtai abstrakti“.

[[ge:lrytas:lrytas:35834930]][[ge:lrytas:lrytas:35923941]][[ge:lrytas:lrytas:35951626]]

„Nesimato jokių naujų rimtesnių darbų ar aiškesnių krypčių, ką jau kalbėti apie paskaičiavimus ir konkrečius įsipareigojimus. Dažnu atveju programoje tik įvardijama, kad ką nors patobulins, pastiprins.

Ir, žinoma, „skirs daugiau dėmesio“ bei finansavimo. Prieš rinkimus girdėjome daug pažadų skirti daugiau lėšų ir vadovėliams, ir neformaliam ugdymui, švietimo pagalbai, tačiau biudžetas buvo priimtas su minimaliomis korekcijomis“, – pastebėjo J.Šiugždinienė.

Pasigenda paaiškinimų

Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė R.Popovienė kaip vieną iš svarbiausių prioritetų šiuo metu įvardijusi mokyklų tinklo pertvarką. Vyriausybė dar 2021 metais pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas. Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.

Ministerija numatė išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijoms ir gimnazijoms, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje.

Visgi tokia tvarka buvo kritikuojama ir dalies švietimo bendruomenės, ir mažuose miesteliuose esančių mokyklų atstovų, ir pačių politikų.

[[ge:lrytas:lrytas:35989856]]

R.Popovienė tikino, kad, siekiant sušvelninti reikalavimą turėti bent 21 mokinį trečioje gimnazijos klasėje, vasario mėnesį bus teikiamas Vyriausybės nutarimas. Anot politikės, minimalų moksleivių skaičių klasėje svarstoma sumažinti iki 12, galbūt bus kalbama ir apie 15.

Tačiau naujosios ministrės argumentai J.Šiugždinienei kelia klausimų.

„Suprantu, kad ministrė patiria labai daug spaudimo iš įvairių suinteresuotų grupių, tad neatlikus gilesnio vertinimo randasi ir siūlymai atšaukti reikalavimą gimnazijų klasėms turėti ne mažiau 21 mokinio.

Pasigendu aiškaus atsakymo į klausimą – koks šio pokyčio tikslas? Ar tiesiog, kaip ministrė sako, „nuleistos mokinių skaičiaus kartelės nori daug savivaldybių“?

Labai neramu išgirdus tokį argumentą“, – vertino 2020-aisiais prie ministerijos vairo stojusi J.Šiugždinienė.

Anot jos, priėmus tokį sprendimą turi būti aišku, kaip ministrė planuoja užtikrinti lygias galimybes visiems šalies vienuoliktokams mokytis norimų dalykų, turėti papildomus modulius ir konsultacijas, kaip mokytojams bus užtikrinta galimybė dirbti pilnesniu etatu ir jausti realų atlyginimų augimą.

„Prieš priimant sprendimą viską atsukti atgal, į šiuos klausimus turi būti atsakyta. Mokinių skaičių gimnazijos klasėse galima sumažinti ir iki 5 mokinių, jeigu mes esame pajėgūs užtikrinti pilną ugdymosi programą ir dalykų pasirinkimus. Kadangi ten, kur yra mažai mokinių, yra mažai ir finansavimo.

Problema yra tame, kad mes akcentuojame 21 ar kitą skaičių, ir nenorime girdėti, ką jis reiškia. Mokinių klasėje skaičius apsprendžia finansavimo rėžius, o tai reiškia ir galimybes įgyvendinti pasirinkimus ir pilną ugdymosi planą.

Neskaitlingos gimnazijos šiandien pačios nustato minimalų mokinių skaičių, kuris yra būtinas, kad būtų mokoma fizikos, chemijos, filosofijos ar antros užsienio kalbos. Dažnu atveju, šiandien mokyklos pačios neskatina rinktis taip reikalingų dalykų – fizikos, chemijos. Jos tai daro ne blogo norėdamos, bet neturėdamos būtino finansavimo ir mokytojų“, – aiškino J.Šiugždinienė.

Pasak buvusios švietimo ministrės, tėvams ir bendruomenėms nėra lengva suprasti, kad jų mokykloje pažymiai gal ir neblogi, tačiau ugdymosi turinys yra skurdus, arba jog vaikas, galbūt norėjęs mokytis fizikos ar filosofijos, tiesiog neturi tokių galimybių.

„Dejuojame, kad matematikos ar fizikos dalyko mokytojais panoro tapti tik keli mokiniai ir labai trūksta inžinierių. Tai jeigu šis pokytis įvyks tiesiog automatu, galėsime ilgam pamiršti apie šių specialistų skaičiaus augimą. Ypatingai šiose srityse nematysime vaikų iš regionų“, – sakė J.Šiugždinienė.

Ji sutiko, kad R.Popovienės noras pasidalinti atsakomybe su savivaldybėmis yra sveikintinas, tačiau, pasak jos, patirtis rodo viena – kol kas tai sunkiai įgyvendinama.

„Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kodėl šiandien kai kurios savivaldybės taip nenoriai investuoja į ugdymosi pasirinkimų užtikrinimą, švietimo pagalbą ar neformalųjį švietimą?

Juk jos tai gali daryti jau dabar, galėjo daryti ir vakar, bet kažkodėl nedarė. Mieliau savarankiškų funkcijų, pavyzdžiui, švietimo pagalbos, finansavimo naštą mėgino perkelti pilnai ant valstybės pečių, arba skiriamu finansavimu padengti kitas reikmes.

Ar galvojama, jog nuleidus kartelę tai kažkaip stebuklingai pasikeis? Paskutinė Valstybės kontrolės ataskaita irgi parodė, kad net tais keliais atvejais, kai dėl išimčių savivaldybės turi prisidėti savo finansais, tą padaro ne visos“, – komentavo J.Šiugždinienė.

Eksministrė taip pat kėlė klausimą, kodėl šiandien kai kurios savivaldybės vietoje to, kad ieškotų sprendimų, kaip užtikrinti pasirinkimus ir pilną ugdymosi turinį, eina lengviausiu keliu ir garsiai kalba apie mokinių skaičiaus klasėse mažinimą.

J.Šiugždinienės teigimu, problemos sprendimo būdų yra įvairių – ne tik pavėžėjimas, bet taip pat galima taikyti hibridinius ugdymosi metodus ir taip užtikrinti chemijos, filosofijos, fizikos, antros ar trečios užsienio kalbos ugdymą.

„Gaila, bet kol kas neteko girdėti jokių rimtesnių sprendimų šiais klausimais. Galima balansuoti mokyklų tinklą. Kodėl šiandien kai kurios savivaldybės formuoja septynis klasių komplektus gimnazijoje rajono centre ir palieka pakraščiuose esančias gimnazijas merdėti be mokinių?

Ministrė akcentuoja žiedines savivaldybes, kurioms, pasak jos, labai aktualus mokinių skaičius gimnazijoje. O aš keliu kitą klausimą – kaip taip gali atsitikti, kad Kauno rajone, kuriame auga gyventojų skaičius, gimnazijose yra tokia problema? Gal vaikai išvažiuoja mokytis į ir taip perpildytas Kauno miesto gimnazijas, nes jų ugdymo kokybė geresnė?

Tuomet, gal pirmiausia reikia rūpintis ugdymosi kokybe ir pasirinkimų galimybėmis žiedinių savivaldybių gimnazijose, o jau po to galvoti apie mokinių skaičiaus kartelės mažinimą.

O gal tiesiog reikia susitaikyti, kad tėvams iš žiedinės savivaldybės kai kada bus patogiau vežti vaiką į mokyklą netoli darbo vietos, o ne prie namų slenksčio. Ypač vyresniame amžiuje“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.

[[ge:lrytas:lrytas:35989850]]

Todėl, pasak buvusios švietimo ministrės, labai svarbu, kad stiprėtų savivaldybių savarankiškumas, tačiau esą tas savarankiškumas „turi manifestuotis realiomis pastangomis stiprinti ugdymą ir mokyklas“.

„O ne eiti lengviausiu – nieko nedarymo keliu“, – sakė ji.

J.Šiugždinienė švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas ėjo iki 2023-ųjų gegužės. Konservatorė atsistatydino po vadinamojo „čekiukų skandalo“.

Jai pasitraukus pareigas perėmė tuometinis viceministras Gintautas Jakštas, tačiau ir jis vadovo poste neužsibuvo – po daug nepasitenkinimo sukėlusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų 2024 metų balandį jis atsistatydino, kartu pasitraukė ir tuometinis viceministras Ramūnas Skaudžius.

Galiausiai ŠMSM vadovauti paskirta buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, bet po kilusio „Foxpay“ skandalo atsistatydino ir ji.

Kadenciją ŠMSM užbaigė su konservatore Radvile Morkūnaite-Mikulėniene priešakyje.

Neseniai G.Jakštas taip pat sukritikavo naujosios ministrės siekius – anot jo, dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atgal. Jo teigimu, dėl ministrės R.Popovienės siūlymo pirmiausia nukentės mokiniai.

„Keleto mažesnių mokyklų išsaugojimas būtų daromas mokinių gebėjimų sąskaita. Man tai atrodo nesąžininga. Mokiniai gaus prastesnį išsilavinimą, negalės stoti ten, kur nori, nes bus nesimokę kai kurių dalykų.

Ir taip nutiks ne dėl jų pasirinkimo, o dėl to, nes mokykla to tiesiog negalės suteikti, negalės pasiūlyti krūvių mokytojams dėl per mažo mokinių skaičiaus“, – dėstė buvęs ministras.

Dėl naujosios švietimo ministrės R. Popovienės užmojų – J. Šiugždinienės klausimai (7)