Tokiai idėjai tikina iš esmės pritariančios tiek esama, tiek ir buvusi švietimo ministrės – pasak jų, dabar svarbu gerai išdiskutuoti, kokie sprendimai būtų efektyviausi.
Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė.
„Šis sprendimas ne tik kad nedavė deklaruoto tikimosi rezultato, tačiau sukėlė naujų problemų, kurios nėra sprendžiamos ir tik blogina situaciją švietimo sistemoje.
Faktinė pastarųjų metų patirtis parodė, kad ugdymo procesas per papildomą pridėtą laiką birželio mėnesį yra padrikas, pamokos, ypač antroje mėnesio pusėje, tik imituojamos“, – argumentuoja švietimiečiai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ramina Popovienė tikino, kad idėja mokyklas vasarą palikti greičiau yra tikrai gera ir turinti logikos, todėl diskusijos dėl mokslo metų sutrumpinimo turi vykti.
„Mes jau kalbėjome, buvome susitikę (su profsąjunga, – aut.past.) prieš gerą mėnesį, tai tikrai neatmetame tokios tikimybės.
Reikia diskutuoti, nes ir egzaminų išsitęsusi sesija labai komplikuoja ugdymosi procesą, ir klimato kaita – ir karšta, ir ne visur dar sąlygos yra mokyklose, kondicionieriai – tai čia yra toks kompleksinis sprendimas“, – portalui Lrytas ketvirtadienį sakė R.Popovienė.
Tačiau, pasak ministrės, jis nebus ir labai lengvas.
„Reikia žiūrėti ir į ugdymo proceso valandas, ir į tą užtikrinimą, ir į pedagogų darbo užmokestį, bet diskusijas tikrai galime pradėti“, – aiškino ŠMSM vadovė.
Paklausta, kokia tuomet galėtų būti optimali mokslo metų pabaigos data, R.Popovienė pabrėžė, kad kalbėtis reikės ir apie tai – ar koncentruotis į vieną savaitę, ar į dvi.
„Čia viską reikia paskaičiuoti ir žiūrėti“, – kalbėjo ministrė.
Pasiūlymui pritaria ne tik dabartinė, bet ir buvusi švietimo ministrė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Savo trumpa patirtimi ministrės pozicijoje irgi kalbėjome su profsąjungomis šiuo klausimu. Netgi į tą susitarimą su profsąjungomis, kurį buvome pasirašę rugsėjo pradžioje, buvo įdėtas vienas niuansas būtent dėl diskusijų ir galimybių trumpinti mokslo metus.
Aš girdžiu tą logiką, kad paskutinėmis savaitėmis ir mokinių dėmesingumas visiškai kitoks, ypač jeigu yra ir klimato aplinkybės, tokios kaip karščio bangos, mokyklos ne visos yra tam tinkamai pritaikytos, patys mokytojai sako, kad tai labiau yra mokymo proceso imitavimas, o ne tikras mokymasis.
Tai tikrai, manau, galima tokia diskusija“, – portalui Lrytas sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė.
Tiesa, anot eksministrės, mokslo metų trumpinimo atveju mokykloms būtų galima pasiūlyti ir alternatyvą – jeigu yra poreikis, mokykloje vaikai galėtų likti tiek, kiek iki šiol, nes kai kuriems moksleiviams užimtumas vasarą – ypač svarbus.
„Vyresnių klasių moksleiviai galbūt jau eina į sezoninius darbus padirbėti, bet yra tokių, kuriems tikrai reikia užimtumo, tai galbūt pagal mokyklos bendruomenės sprendimą galėtų būti toks laisvas apsisprendimas“, – svarstė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak konservatorės, dalis švietimo bendruomenės pokyčių dėl mokslo metų trukmės tikrai laukia.
„Mes anksčiau kalbėjome apie porą-trejetą savaičių. Žinau, kad mokytojų bendruomenė tikrai laukia šito sprendimo, Moksleivių sąjunga, matyt, irgi, bet tikrai buvau gana arti to sprendimo.
Kadangi laiko buvo mažai, kad nebūtų skubos, palikome tą užuominą susitarime su profsąjungomis, kad būtų grįžta prie šito klausimo“, – kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
LŠDPS jau kreipėsi į ŠMSM bei Vyriausybę, prašydama sutrumpinti mokslo metus pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bent iki birželio 10 dienos.
„Nėra jokių duomenų, kad mokslo metų ilginimas, kaip galimybė pakelti ugdymo kokybę, būtų pasitvirtinusi“, – institucijoms skirtame kreipimesi dėsto profsąjunga.
Rašte taip pat nurodoma, kad birželio mėnesį tiek šalies mokytojai, tiek moksleiviai turėtų visą savo dėmesį sutelkę į valstybinius brandos egzaminus. Akcentuojama ir tai, kad tokiu laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja ir darbo krūvis.
„Vietoj įprasto ugdymo proceso tenka užsiimti veiklomis, kurios nėra tiesiogiai numatytos jų darbo krūvio sandarose, pavaduoti savo klasių ugdyti (pvz., dėl vykstančių brandos egzaminų) negalinčius kolegas, tuo pačiu metu ir kurti užduotis nuotoliniam mokymui, ir dalyvauti VBE vykdytojų veiklose ir kt.“, – teigia LŠDPS.
Apie tai, kad pritartų sprendimui sutrumpinti mokslo metus, kiek anksčiau yra teigę ir Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) atstovai.
Pasak LMS prezidento Jonas Trumpos, likus paskutinėms savaitėms iki atostogų, ugdymo procesas mokyklose praktiškai nebevyksta.
Mokslo metus didžioji dalis moksleivių baigia birželio pabaigoje.