Tokią išvadą Vyriausybė patvirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), šiuo metu bendrojo ugdymo mokyklose dirba 267 mokytojai, turintys daktaro arba habilituoto daktaro laipsnį. Todėl, ministerijos nuomone, V. Mitalo siūlomi pokyčiai paliestų tik nedidelę dalį asmenų ir nepadarytų ženklaus poveikio mokytojui personalo atnaujinimui. Be to, ministerija atkreipia dėmesį, kad habilituoto daktaro laipsnis nebeteikiamas nuo 2009 metų.
„Sprendžiant mokytojų trūkumo problemą, siekiama įgyvendinti priemones, įskaitant ir nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, kurios taikomos ne atskiroms asmenų grupėms, bet apskritai didina mokytojo profesijos patrauklumą“, – teigiama nutarimo projekte.
„Siūloma nuostata dėl pareiginės algos koeficiento didinimo mokytojams, dirbantiems tik bendrojo ugdymo mokyklose, būtų diskriminacinė mokytojų, dirbančių pagal tas pačias programas kitose mokyklose, atžvilgiu“, – akcentuoja ŠMSM.
Pagal dabar galiojančią tvarką, mokytojų darbo užmokestis siejamas su pedagoginio darbo stažu, kvalifikacine kategorija ir veiklos sudėtingumu. Tuo metu tokie akademiniai pasiekimai nėra privalomi mokytojo funkcijoms atlikti.
Ministerijos vertinimu, siūlymui įgyvendinti per metus reikėtų apie 1,4 tūkst. eurų, o koeficientų didinimas per metus atsieitų apie 3,2 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad ketvirtadaliu didesnes algas daktaro laipsnį turintiems mokytojams numatantį projektą buvęs parlamentaras V. Mitalas registravo praėjusių metų rugsėjį. Tuo metu Seimas dėl šio klausimo nusprendė kreiptis į Vyriausybę.