Tiesa, šiemet šis egzaminas atrodė kiek kitaip nei iki šiol. Anksčiau dvyliktokams reikėdavo pasirinkti vieną iš keturių siūlomų temų ir parašyti literatūrinį arba samprotavimo rašinį.
Šiemet kandidatams pateiktos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas. Reikėjo pasirinkti vieną iš jų. Taip pat nebeliko ir mokyklinio egzamino.
Prie probleminio klausimo svarstymo užduoties buvo pateiktas 1 žinomas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, ir 1 nežinomas – ugdymo procese neprivalomas tekstas. Analogiškai buvo ir su teksto interpretavimo užduotimi: 1 žinomas ir 1 nežinomas tekstai.
Teksto interpretavimo užduotys pateikiamos su vienu iš galimų interpretacijos aspektų, o probleminio klausimo svarstymas – su klausimu svarstymui.
Kandidatams, laikantiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje buvo pateikti keli nukreipiamieji klausimai. Be to, jiems pateikti tekstai buvo paprastesnės struktūros, raiškos, akivaizdesnės prasmės.
Šiemet dvyliktokai galėjo pasirinkti šias temas:
IŠPLĖSTINIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas
1. Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukos interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – vaiko vaizduotės pasaulis.
2. Simono Bernoto eilėraščio „Princas ant balto žirgo“ interpretacija. Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – šių dienų princai.
Probleminio klausimo svarstymas
1. Kazio Bradūno eilėraštis „Krauju krikštyti“. Svarstomas klausimas – „Ar praeitis gali būti nemirtinga?“
2. Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka. Svarstomas klausimas – „Ar lengva būti savimi?“
BENDRASIS KURSAS
Grožinio teksto interpretavimas
1. Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija.
Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – žmogaus ir gamtos paralelė.
2. Broniaus Radzevičiaus novelės „Motinos apsilankymas“ interpretacija.
Vienas iš galimų interpretacijos aspektų – motinystės galia.
Probleminio klausimo svarstymas
1. Dianos Glemžaitės eilėraštis „Mes mokėsim numirt“.
Svarstomas klausimas – „Iš kur semtis dvasios stiprybės?“
2. Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka.
Svarstomas klausimas – „Ar meilė keičia žmogų?“
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, literatūros kritikė Elžbieta Banytė svarstė, kad šiemet bene svarbiausio brandos egzamino temos buvo pakankamai aiškios, tinkamai suformuluotos, tad mokiniams didelių iššūkių bent jau dėl temos supratimo kilti neturėjo.
„Kadangi šiemet nebeliko mokyklinio brandos egzamino, dalis moksleivių rinkosi B kurso – bendrojo kurso – valstybinį brandos egzaminą, o didžioji jų dalis rinkosi išplėstinio kurso valstybinį brandos egzaminą.
Peržvelgus temas lieka konstatuoti, kad visos jos atitinka bendrąsias programas, pasielgta taip, kaip buvo žadėta – tiek probleminio klausimo svarstymo rašinyje, tiek interpretacijoje vienas autorius yra iš privalomo autorių sąrašo, o antras – jau bet koks, tikriausiai vaikams ir nematytas“, – dėmesį atkreipė E.Banytė.
Pasak mokytojos, bet kuriuo atveju visos temos leidžia mokiniui atskleisti savo gebėjimus.
„Spėju, kad didžioji abiturientų dalis, kurie laikė išplėstinio kurso egzaminą, pasirinko samprotauti tema „Ar lengva būti savimi?“, svarstyti šį probleminį klausimą, kadangi tai buvo klausimas, susietas su privalomo autoriaus kūriniu, su Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ ištrauka“, – aiškino E.Banytė.
Antra pagal populiarumą tema, mokytojos spėjimu, turėjo būti antroji probleminio klausimo svarstymo tema, kuri buvo susieta su Kazio Bradūno eilėraščiu.
O štai interpretaciją, spėjo E.Banytė, tikriausiai rinkosi mažiau abiturientų.
„Išplėstiniam kursui buvo pasiūlyta Antano Škėmos ištrauka, ir, ko gero mokiniams nematytas Simono Bernoto eilėraštis iš eilėraščių rinkinio „Pasakų parkas“.
Temos mokiniams yra pakanakmai palankios – pati, jei būčiau abiturientė, be jokios abejonės rašyčiau apie S.Bernoto eilėraštį – nežinau, kiek mokinių pasirinko šį kūrinį.
O B lygiui greta klausimų dar buvo duoti ir nukreipiamieji klausimai, kurie mokiniams turėjo padėti“, – priminė pedagogė.
Įžvelgia pavojų
Kaip portalui Lrytas komentavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė, abiturientai šiemet nuskriausti nebuvo, nes pasirinkti, ką rašyti, galėjo rasti visi. Tiesa, vienoje populiariausių šių metų temų pedagogė įžvelgė ir pavojų.
„Manau, kad pirmoji probleminio klausimo tema, kur reikėjo remtis Vinco Mykolaičio-Putino kūryba, buvo sąlyginai nesunki, apie tai buvo tikrai per pamokas daug kalbėta su mokiniais ir ji nėra nišinė tema.
Tik yra keli pavojai: pirmasis pavojus turbūt yra tas, kad vaikai, pamatę, jog tai labai lengva tema, jiems priimtina ir artima tema, taip apsidžiaugs, kad nepasižiūrės į gelmę.
Ir gali būti labai daug darbų, kurie bus tiesiog labai paviršutiniški, labai šabloniški ir tarpusavyje labai panašūs. Ir turbūt laimės tie, kurie bus sustoję, atsikvėpę, ir tada pabandę eiti kitu keliu“, – svarstė L.Bručkienė.
Antroji probleminio klausimo tema, pasak mokytojos, dėkinga galėjo būti tiems, kurie domisi istorija ir istoriniais kontekstais.
„Bet manau, kad gerokai mažiau ją bus pasirinkę. (...)
Jeigu mes kalbame apie probleminį rašinį, iš vienos pusės aš vertinu teigiamai dėl to, kad tikrino tą, ko mokė, nes kartais temos būna tokios, lyg sudarytojai norėtų pagauti vaikus, ko jie dar nemoka. O čia, man atrodo, tikrino, ko mokė.
Iš kitos pusės – tiems vaikams, kurie norėtų savičiau apmąstyti tas problemas, liko galbūt gal nuoskaudų, nes jie negalėjo atskleisti savęs – jos buvo labai klasikinės, akademinės. Bet man atrodo, kad didžiajai daugumai jos buvo priimtinos, nes VBE nėra ta vieta ir tas laikas, kur vaikai būtų linkę rizikuoti“, – kalbėjo L.Bručkienė.
Su interpretacija, mokytojos teigimu – jau gerokai sudėtingesnė situacija.
„Vis dėlto, vaiko vaizduotė yra labai nišinė tema, kuri dažniausiai lieka neaptarta, nes romanas „Balta drobulė“ iš esmės yra tirštas įvairiausių prasmių.
O antrosios temos, manau, ir tekstas yra labai sudėtingas, ir interpretacijos aspektas – manau, antrąją temą bus pasirinkę tik pavieniai vaikai. Man kažkodėl atrodo, kad labai mažai bus“, – svarstė L.Bručkienė.
Kaip trečiadienį sekėsi portalo Lrytas kalbintiems abiturientams, galite skaityti ČIA.
Kaip vyks vertinimas?
Kandidatai egzamine galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynais (popieriniu ir (ar) elektroniniu žodyno variantu kompiuteryje), taip pat kompiuteryje esančia elektronine lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija III–IV gimnazijos klasei.
Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino trukmė – 4 val. Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins per 390 vertintojų. A ir B kurso egzamino rašymo dalyje vertinamas rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška.
Tačiau B kurso kandidatų darbų vertinimo kriterijuose numatytos turinio vertinimo išimtys (leidžiama pasitelkti siauresnį kontekstą rašant teksto interpretaciją, nereikalaujama polemizuoti rašant probleminio klausimo svarstymo rašinį, netaikomi argumentų svarumo vertinimo kriterijai).
Taip pat B kurso kandidatų darbams taikomi žemesni reikalavimai kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai (leidžiama padaryti daugiau klaidų).
Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas susumuojant pirmos ir antros dalių taškus ir konvertuojant į balus. Iš pirmos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje.
Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 d. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 d.