Šalia kitų programinių autorių bei jų kūrinių atsidūrė ir 31-erių poeto Simono Bernoto eilėraštis „Princas ant balto žirgo“ – dvyliktokams siūlyta pasvarstyti apie tai, kas, jų akimis, yra šių dienų princai.
O kas yra pats S.Bernotas, su kurio kūryba iš arti galėjo susipažinti moksleiviai?
„Galbūt tai sudomins jaunimą“
Pats S.Bernotas literatūros ir kultūros pasaulyje yra žinomas gana neblogai – pernai jis tapo Jaunojo jotvingio premijos laureatu, gali pasigirti jau dvejomis išleistomis poezijos knygomis ir nemažo susidomėjimo sulaukusia kūryba.
Visgi po egzamino švietimo bendruomenėje pasišnabždėta, kad vienas iš pateiktų eilėraščių ir jo autorių – iki šiol negirdėtas.
Kaip portalui Lrytas sakė poetas, išvysti savo eilėraštį brandos egzamine buvo netikėta, tačiau labai maloni staigmena. Egzamino užduočių rengėjai, pasak jo, apie tokį sprendimą jo neinformavo.
„Iš tiesų maloniai nustebino. Smagu buvo sužinoti. Sužinojau iš buvusios kolegės, nes ji pasidalijo šia žinia, parašydama man į „Messengerį“. Aš pats iki tol nieko nežinojau, tai buvo tokia smagi naujiena“, – pasakojo S.Bernotas.
„Gal dėl konfidencialumo neįspėjo, kad nepasklistų į viešumą, bet tikrai neprieštarauju – man smagu, garbė“, – teigė VBE atsidūrusio eilėraščio autorius.
S.Bernotas yra baigęs lietuvių filologijos ir ispanų kalbos studijas Vilniaus universitete, vėliau ten pat baigė ir intermedialių literatūros studijų magistrantūrą.
„Šiuo metu dirbu Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, esu ir projektų vadovas „Bazilisko“ leidykloje, taip pat verčiu iš ispanų ir anglų kalbų“, – save pristatė jis.
Poezijos knyga „Pasakų parkas“, kurioje esantis eilėraštis ir atsidūrė ant abiturientų stalų, Rašytojų sąjungos leidyklos apibūdinama taip: „Ji pasižymi savita estetika – energingu ir nenuosaikiu kalbėjimu, žongliravimu įvairiais stiliais, autorius motyvuotai naudojasi plačiu meninių raiškos priemonių spektru.
Eilėraščiuose atsiskleidžia platus kultūrinis akiratis, subtilus humoro jausmas, o savarankiškas estetinių problemų formulavimas išskiria juos iš kitų jaunosios kartos autorių kūrybos“.
S.Bernotas vylėsi, kad šiuolaikinių autorių įtraukimas į ugdymo procesą ir, šiuo atveju, į brandos egzaminus, galėtų jaunuolius dar labiau sudominti šiandienine literatūra, nes ko pasisemti iš jos tikrai yra.
„Mokiniai perskaitė, vis tiek tai yra didelė auditorija, galbūt kažkas pasirinko ir interpretuoti eilėraštį.
Manau, svarbu, kad yra įtraukiama ir šiuolaikinė lietuvių literatūra, galbūt kils domėjimasis ja, galbūt atsiskleis, kad šiuolaikinė literatūra yra iš tiesų įvairi, paliečianti aktualias temas, ir galbūt tai sudomins jaunimą“, – svarstė poetas.
„Mačiau, kad viena atlikėja irgi rašė šia tema, ir dalijosi, kad pasirinko interpretuoti būtent mano eilėraštį. Džiaugiuosi“, – pridūrė S.Bernotas.
Pats lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą poetas laikė maždaug prieš 10 metų. Nors temos, kuria rašė rašinį, jau nebeatsimena, lietuvių filologiją ir ispanų kalbos studijas baigęs S.Bernotas jį įveikė be didelių kliūčių.
„Pamenu, kad sekėsi gana neblogai – aukščiausio balo negavau, bet gavau virš 90 balų. Egzaminas yra toks dalykas, kad vieniems gal pasiseka geriau, kitiems – prasčiau, bet tokia egzamino užduotis, kokia dabar yra, manau, patikrina ir rašymo įgūdžius, ir minties plėtojimo įgūdžius“, – vertino pašnekovas.
Poezijos knyga „Pasakų parkas“ išleista 2023 metais, o pirmoji S.Bernoto knyga „Reivas“ pasirodė 2019-aisiais.
„Mane įkvepia mane supanti aplinka, kasdienybės pamatymai, o kartu – ir pati kultūra. Domiuosi menu, taip pat ir kitų kūriniai mane įkvepia. Turime puikių įvairių sričių lietuvių menininkų. Jų kūryba man labai įdomi“, – kalbėjo poetas.
Išplėstinio (A) kurso lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotį galite pamatyti ČIA.
Kaip vertins?
Kaip jau anksčiau rašė portalas Lrytas, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą A kursu šiemet rinkosi laikyti 17,5 tūkst., o bendruoju (B) kursu – 8,4 tūkst. abiturientų.
Tiesa, šiemet šis egzaminas atrodė šiek tiek kitaip nei iki šiol. Anksčiau dvyliktokams reikėdavo pasirinkti vieną iš keturių siūlomų temų ir parašyti literatūrinį arba samprotavimo rašinį. Šiemet kandidatams pateiktos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas. Reikėjo pasirinkti vieną iš jų. Taip pat nebeliko ir mokyklinio egzamino.
Visgi, kaip pabrėžė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas, nei egzamino struktūra, nei jo forma nesikeičia. Prie probleminio klausimo svarstymo užduoties buvo pateiktas 1 žinomas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, ir 1 nežinomas – ugdymo procese neprivalomas tekstas.
Analogiškai buvo ir su teksto interpretavimo užduotimi: 1 žinomas ir 1 nežinomas tekstai. Teksto interpretavimo užduotys pateiktos su vienu iš galimų interpretacijos aspektų, o probleminio klausimo svarstymas – su klausimu svarstymui.
Kandidatams, laikiusiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje buvo pateikti keli nukreipiamieji klausimai. Be to, jiems pateikti tekstai buvo paprastesnės struktūros, raiškos, akivaizdesnės prasmės.
Kandidatai turėjo pasirinkti vieną užduotį ir sukurti tekstą: mažiausia sukurto teksto apimtis A kursui – 450 žodžių, B kursui – 400 žodžių.
Kaip apie šį egzaminą atsiliepė patys dvyliktokai, galite skaityti ČIA.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins per 390 vertintojų. A ir B kurso egzamino rašymo dalyje vertinamas rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška.
Tačiau B kurso kandidatų darbų vertinimo kriterijuose numatytos turinio vertinimo išimtys (leidžiama pasitelkti siauresnį kontekstą rašant teksto interpretaciją, nereikalaujama polemizuoti rašant probleminio klausimo svarstymo rašinį, netaikomi argumentų svarumo vertinimo kriterijai).
Taip pat B kurso kandidatų darbams taikomi žemesni reikalavimai kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai (leidžiama padaryti daugiau klaidų). Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas susumuojant pirmos ir antros dalių taškus ir konvertuojant į balus.
Iš pirmos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje.
Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 d. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 d.