Po neseniai abiturientams įvykusios antrosios matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) dalies viešojoje erdvėje užvirė tikros aistros.

Pamatę užduotis ir patys dvyliktokai, ir jų tėvai ėmė skųstis, neva atnaujinus bendrojo ugdymo programas kai kurie abiturientai egzaminams ruošėsi iš senesnių, „prastesnių“ vadovėlių nei kiti, Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA) net apkaltino segregacija.

Visgi tokius kaltinimus perskaitęs matematikos mokytojas, knygų apie matematiką autorius Sergejus Sokolovas stojo į priešingą pusę – pasak jo, tokios užduotys, kokios atsidūrė šių metų brandos egzamine, būtų galėjusios jame atsidurti ir prieš dešimtmetį.

Kritikos strėlių dabar jau privačiai su moksleiviais dirbantis pedagogas paleido ir į abiturientų tėvus.

[[ge:lrytas:lrytas:32248388]]

„Mes negalime spręsti, pavyzdžiui, apie gydytojus, nes mes ne šios srities specialistai. Taip šiuo atveju yra ir su tėvais“, – palygino jis.

Kilo šaršalas

Kaip jau rašė portalas Lrytas, pastarosiomis dienomis dėl antrosios matematikos VBE dalies pilasi pyktis. Už egzaminus atsakingai NŠA pažiro kritika ir iš mokinių, ir iš jų tėvų – jie atkreipia dėmesį, kad atnaujinus bendrąsias ugdymo programas vieni mokiniai esą egzaminui galėjo pasiruošti geriau už kitus, nes neva mokėsi „iš geresnių vadovėlių“.

„2025 metų matematikos VBE išryškino esminius skirtumus mokinių pasirengime, kurie priklausė nuo mokyklų biudžeto, naudojamų vadovėlių („Matematika tau“ prieš „Tempus“) ir prieigos prie kokybiškų mokymo resursų.

[[ge:lrytas:lrytas:38196836]][[ge:lrytas:lrytas:38212647]][[ge:lrytas:lrytas:38227028]]

Tai sukūrė neteisingą situaciją, kai mokinių žinių lygis egzamino metu buvo tiesiogiai susijęs su finansiniais ir organizaciniais veiksniais“, – aiškino vienas dvyliktokas, su portalu Lrytas pasidalijęs laišku, kurį siuntė NŠA ir ministrei Ramintai Popovienei.

Jo konkretus prašymas – bent metams sustabdyti matematikos brandos egzamino privalomumą stojant į aukštąsias mokyklas. Tam jis pateikė ir savo argumentus. Vienas iš jų – egzamino sudėtingumas ir neatitikimai programai.

[[ge:lrytas:lrytas:38231747]]

„Egzaminas, ypač 18.2 uždavinys, neatitiko galiojančių bendrųjų ugdymo programų nuostatų, kurios riboja optimizavimo uždavinius spręsti tik uždarais intervalais. Tai sukėlė papildomų sunkumų ir nesupratimą, ypač mokiniams, dirbusiems griežtai pagal programą“, – aiškino abiturientas.

Kaip dar vieną argumentą moksleivis išskyrė savo asmeninę situaciją.

„Noriu studijuoti dalyko pedagogiką – istoriją, tačiau prastas matematikos egzamino rezultatas, kuris nėra susijęs su mano pasirenkamomis studijomis, šiuo metu gali sutrukdyti įgyvendinti mano karjeros planus ir siekius.

Dėl aukščiau išvardytų priežasčių prašau laikinai atleisti abiturientus nuo matematikos VBE privalomumo stojant į aukštąsias mokyklas, kad būtų užtikrintos sąžiningos ir vienodos galimybės visiems jaunuoliams pasirinkti studijų kryptį pagal savo gabumus ir interesus“, – rašė vaikinas.

Į redakciją tuo pačiu klausimu neseniai kreipėsi ir vieno abituriento tėtis.

„2025 m. matematikos VBE atskleidė švietimo sistemos neteisybę: ~80 proc. mokinių, kurie mokėsi iš 13 metų senumo „Matematika tau“ ar kitų senų vadovėlių, negalėjo konkuruoti su mokiniais, kurie turėjo modernų „Tempus“ vadovėlį, kuris atitinka atnaujintas programas ir yra geriau paruoštas.

Egzamino užduotys (pvz., 19–20) buvo neįveikiamos daugeliui, nes neatitiko jų žinių. Tai yra NŠA sukurta segregacija, griaunanti mokinių svajones“, – tvirtino tėvas, pasidalijęs ir apie tai kalbančių mokytojų įrašais feisbuke.

„Jei ši problema nebus viešinama dabar, kol mokiniai ruošiasi kitiems egzaminams, vėliau bus per vėlu“, – pridūrė vyras.

Ragina „nebarškinti šaukštais po vakarienės“

Šias mintis perskaitęs matematikos mokytojas S.Sokolovas nebeištvėrė. Redakcijai atsiųstame laiške jis paragino „nebarškinti šaukštais po vakarienės“ ir išsakė kritiką būtent tiems, kurie po egzamino ėmėsi kaltinimų.

„Pastabos dėl naujos programos įtakos yra niekinės. Nei A, nei B lygio užduotyje nebuvo nei vieno uždavinio, kuris reikalautų kažkokių vien tik naujoje programoje numatytų žinių“, – pareiškė pedagogas.

Be to, anot S.Sokolovo, vadovėlių mokiniai beveik neskaito.

„Šiam egzaminui pasiruošti tiko ir ankstesni vadovėliai. Na ir, aišku, matematikos mokytojai parengdavo mokiniams užduočių. Pasikartosiu – per šių metų egzaminą matematikos uždavinių būta standartinių. (...)

Egzamino užduotyje pakako nesudėtingų užduočių, tad išlaikyti egzaminą galėjo ir būsimieji humanitarai. Nežiūrint į tai, vėl ir vėl yra išnaudojama taktika „geriausia gynyba – puolimas“, – svarstė matematikos mokytojas.

O štai „nerimstantiems tėvams“ jis pasiūlė kritiškiau pažvelgti ir į save.

„Ar jie pakankamai ir nuolat rūpinosi savo vaikų mokymusi, stebėjo jų pasiekimus, ar susirūpino tik dabar, kai jau traukinys nuvažiavo ir šaukštai po vakarienės? Barškinti šaukštais po vakarienės yra beprasmiška“, – pabrėžė S.Sokolovas.

[[ge:lrytas:lrytas:38231751]]

Vėliau portalui Lrytas jis šiek tiek praplėtė savo pastebėjimus.

„Pirmas dalykas – reikia priversti mokytis. Vaikas yra vaikas ir jį reikia priversti mokytis. Ir mane priversdavo – mokykloje labai nenorėjau mokytis daugybos lentelės, tiesiog buvo neįdomu. Bet mane privertė. Ir aš dėkingas.

Svarbiausia mano mintis būtų tokia – tėvai nėra specialistai. Mes negalime spręsti, pavyzdžiui, apie gydytojus, nes mes ne šios srities specialistai. Taip šiuo atveju yra ir su tėvais“, – palygino S.Sokolovas.

Pats dabar korepetitoriumi dirbantis pedagogas išskyrė ir šių specialistų darbą, pabrėždamas, kad peržvelgę prioritetus tėvai, esant poreikiui, turėtų pasirūpinti tuo, kad vaikai išsitaisytų mokymosi spragas. Anot jo, papildomos konsultacijos mokykloje taip pat gali suveikti, tačiau ne visada.

„Kad mokykloje pasikonsultuotum pas mokytoją, reikia žinoti, kas tau neaišku. Mokinys dažniausiai nežino, kas jam neaišku – jam ten viskas būna neaišku.

Retas mokinys geba atskirti, ko jis iš tikrųjų nesupranta, todėl kai kurie pas mokytojus mokykloje ir neina konsultuotis. Mokytojas, aišku, atsakytų ir paaiškintų“, – teigė pedagogas.

Kalbėdamas apie mokymosi medžiagą jis pabrėžė, kad iš esmės visi vadovėliai vaikus moko to paties, tik ten yra skirtingai išdėstoma medžiaga.

„Kaip ir kiekvienas žmogus: vienas dėsto vienaip, kitas – kitaip, dar kitas – trečiaip. Vadovėliai turi skirtingus autorius – štai, dėl ko jie gali atrodyti skirtingi“, – kalbėjo S.Sokolovas.

Mokytojas kartojo, kad egzaminas tikrai nebuvo toks, kur būtų užduočių, kurių nebūtų galėję atsirasti pernai.

„Tokie patys uždaviniai galėjo atsirasti ir pernai, ir prieš dešimt metų. Žmonės tik ieško priežasčių. Nesimokė, tingėjo mokytis, o kai egzaminas atėjo, tada jau pradeda ir mokyklą kaltinti, ar kitus“, – svarstė S.Sokolovas.

Paklaustas, kaip į matematikos patikrinimo užduotis reagavo ir jo paties mokiniai, pedagogas aiškino, kad kritikos praktiškai negirdėjo.

„Normalūs įspūdžiai. Jie priima tokią tikrovę, kokia yra“, – dėstė jis.

Turi paaiškinimą

Į pasklidusias abejones ir kaltinimus sureagavo ir pati NŠA. Jos atstovai Lrytas atsiųstame komentare pažymėjo, kad tiek matematikos, tiek bet kurio kito valstybinio brandos egzamino užduotys nėra rengiamos pagal atskirus vadovėlius ar juose pateiktą medžiagą.

Be to, pridėjo NŠA, egzamino užduotys yra rengiamos griežtai laikantis dalykų bendrųjų programų, kurios galioja nuo 2022 metų, bei užduočių aprašais, patvirtintais 2024 metų spalį.

„Šiais mokslo metais NŠA mokytojams parengė priemonių paketą, skirtą padėti tiek rengiantis pamokoms, tiek ruošiant mokinius egzaminams.

Tai ir egzaminų užduočių aprašai, kuriuose pateikiama informacija apie egzamino struktūrą, užduočių pobūdį, taškus, trukmę; ir ilgalaikiai pamokų planai, kuriuose išskirta, kur rasti bendrąsias programas atitinkančią mokymo medžiagą (vadovėliuose, rekomendacijose, metodinėse medžiagose); ir egzaminų užduočių pavyzdžiai.

Be to, NŠA organizavimo bandomąjį matematikos pasitikrinimą, kuris leido dvyliktokams susipažinti su struktūra, temomis, uždaviniais ir kitais egzaminui svarbiais dalykais“, – aiškino agentūros atstovai.

[[ge:lrytas:lrytas:38231748]]

Šių metų matematikos VBE užduotis galite rasti ČIA. Būtent matematikos egzaminas jau kelis pastaruosius metus sulaukia bene daugiausiai dėmesio ir švietimo bendruomenei kelia pakankamai daug nerimo. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus matematikos neįveikė virš 30 procentų jį laikiusių kandidatų.

Pernai neišlaikiusiųjų buvo apie 10 procentų. Visgi matematikos egzaminą įveikti būtina, jei norima savo akademinį kelią tęsti šalies aukštosiose mokyklose. Išplėstiniu (A) kursu šį egzaminą rinkosi laikyti apie 13,2 tūkst. kandidatų, bendruoju (B) kursu – daugiau kaip 7,4 tūkst. jaunuolių.

NŠA duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laiko per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų. VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų.

Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų. VBE sesijos metu vienuoliktai laikys 13 egzaminų.

Pakartotinė egzaminų sesija jiems numatyta birželio 25–liepos 3 dienomis. Tuo metu 14 egzaminų laikantiems abiturientams pakartotinė sesija vyks birželio 23–liepos 11 dienomis.

Po kilusių aistrų dėl matematikos egzamino mokytojas nebeištvėrė: kirto ir mokiniams, ir tėvams