Šį protestą liepos 9 dieną, trečiadienį, organizuoja patys abiturientai, jiems į pagalbą atskubėjo ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), paprašiusi ir reikiamo savivaldybės leidimo.
„Pradinis tikslas yra atkreipti dėmesį į visas švietimo sistemos reformų problemas ir kad tos reformos dar iki dabar yra neišdirbtos, yra eksperimentuojama būtent su šia abiturientų karta. Mūsų karta patiria vieną didžiausių nelygybių, lyginant su kitomis.
Norime atkreipti dėmesį į viską, kas švietimo sistemoje vyksta šiais metais. Ne kitais, ne dar kitais, bet šiais“, – portalui Lrytas pirmadienį sakė viena iš protestą organizuojančių abiturienčių Viktorija.
Lietuvos mokyklos to dar nėra patyrusios: ši vasara bus ypatinga
Dar vienas labai svarbus aspektas, sukėlęs dvyliktokų nepasitenkinimą – matematikos brandos egzamino išlaikymo kartelė, dėl ko, prognozuojama, rezultatai nedžiugins ir šiemet.
„Tikrai didelis procentas Lietuvos moksleivių bus neišlaikę matematikos, labai daug šviesių žmonių negaus aukštojo išsilavinimo ir nepasieks savo profesijos, kurios nori“, – argumentavo Viktorija.
Susiję straipsniai
LMS valdybos narė Tėja Lukošiūtė portalui Lrytas patikino, kad leidimas tokiam susibūrimui iki 900 žmonių iš sostinės savivaldybės jau gautas. Prognozuojama ir tikimasi, kad prie Vyriausybės susirinks bent keli šimtai abiturientų.
LMS turi žinių, kad protestuoti atvyktų ir jaunuoliai iš kitų Lietuvos miestų.
„LMS tikrai padeda moksleiviams, kad jie pasireikštų, ir suteikiame galimybę pasakyti, kas jiems rūpi. Tikslas yra pabrėžti pasikeitusios programos ir pačių egzaminų problemas, kilusias egzaminų vykdymo metu, ir realiai vienas pagrindinių aspektų moksleiviams dabar yra matematikos egzamino kartelė. Norima kalbėti apie jos mažinimą“, – nurodė T.Lukošiūtė.
Pasak jos, abiturientai šiemet skundėsi praktiškai dėl visų egzaminų – vienuose klaidos pastebėtos užduotyse, kitur esą apskritai buvo sunku suprasti, ko yra prašoma.
„Tie egzaminai matosi, kad buvo ne iki galo paruošti – gramatinės klaidos, iš pačių uždavinių kartais net nesupranti, ko prašoma, tai visas šias problemas mokiniai ir pabrėžė.
Normalios ir detalios programos taip pat nėra – vieni mokėsi daugiau, kiti – mažiau, nes ta programa nėra labai tiksli. Kuris mokytojas buvo pasiryžęs, kad mokiniams būtų geriau, tai ir pavyko, bet kitiems – nelabai“, – svarstė LMS atstovė.
T.Lukošiūtės teigimu, susidomėjimas tokiu protestu – tikrai didelis.
„Moksleiviai mums patys rašo, tai tikimės, kad jų bus, nes pagalba yra, jie patys nori ir tikrai garsiai kalba apie tai“, – tvirtino LMS valdybos narė.
Tiesa, pati Vilniaus miesto savivaldybė tikina leidimą protestui išduosianti pirmadienį. Pasak atstovo Gabrieliaus Grubinsko, jis bus suteiktas renginiui iki 900 žmonių.
„Organizuojamo susirinkimo techninės detalės šįryt buvo aptartos su Lietuvos moksleivių sąjunga, leidimas, tikėtina, bus išduotas dar šiandien“, – Eltai siųstame atsakyme teigė G.Grubinskas.
Chaosas neseniai kilo ir dėl to, jog paaiškėjo, kad dalis moksleivių nebuvo registruoti į brandos egzaminų sesiją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlys šiems abiturientams surengti papildomą matematikos brandos I dalies egzamino perlaikymą.
„III gimnazijos klasės mokiniai dėl pirmų egzaminų dalių perlaikymo turėjo per 3 darbo dienas po egzamino laikymo dienos pateikti prašymą mokyklos vadovui. Dalis vienuoliktokų negalėjo perlaikyti matematikos I dalies brandos egzamino, – jie nebuvo įleisti į egzaminų centrus, nes mokyklos neužregistravo šių mokinių ir egzaminų centrams laiku nepateikė duomenų apie egzaminą perlaikyti norinčius mokinius.
Valstybinių brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nurodyta, kad valstybinio brandos egzamino dalies centrai turi būti patvirtinti ne vėliau kaip per 4 darbo dienas po įvykusio valstybinio brandos egzamino dalies.
Mokyklos buvo informuotos, kad per 4 darbo dienas po pirmos egzamino dalies laikymo dienos informacinėje sistemoje NECIS turi suvesti duomenis apie III gimnazijos klasės mokinius, pasirinkusius pakartotinėje sesijoje perlaikyti pirmas egzaminų dalis ir gavusios informaciją, kuriuose egzaminų vykdymo centruose mokiniai perlaikys egzaminus, informuoti apie tai savo mokinius“, – anksčiau portalui Lrytas atsiųstame komentare aiškino ministerija.
Anot ŠMSM, vienuoliktokai, kurie pateikė prašymus dėl egzamino pirmosios dalies perlaikymo, tačiau nebuvo įtraukti į perlaikančiųjų sąrašus, tą galės padaryti kitais mokslo metais, jau būdami dvyliktokai, tuo pačiu metu, kai egzaminų pirmąsias dalis laikys vienuoliktokai.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laikė per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.