„Tikrai labai rimtai svarstau apie šį klausimą kalbėtis su švietimo ekspertais, su švietimo bendruomene (...). Artimiausiu metu, ką mes galime padaryti kitiems metams, tai turime padaryti rugsėjo pradžioje“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ teigė R. Popovienė.
Ministrė jau ne kartą yra pabrėžusi, kad verta atnaujinti diskusijas, ar stojant į humanitarinės srities dalykus matematikos egzaminas privalo būti išlaikytas.
Privalomumo klausimą taip pat kėlė ir trečiadienį prie Vyriausybės protestavę kelios dešimtys abiturientų.
ELTA primena, kad matematikos egzaminas dvyliktokams vyko birželio 6 d.
Išplėstiniu (A) kursu šį egzaminą rinkosi laikyti apie 13,2 tūkst. kandidatų, bendruoju (B) kursu daugiau kaip 7,4 tūkst. moksleivių.
Trečiadienį paskelbus dalies VBE rezultatus, šį egzaminą išplėstiniu kursu išlaikė 84,5 proc. jį laikiusių abiturientų. Pernai jų buvo apie 89,5 proc. išlaikiusiųjų. Tai reiškia, jog šiais metais egzamino neišlaikė maždaug 15 proc. dvyliktokų.
Tuo metu bendruoju kursu jį išlaikė 57,1 proc. laikiusiųjų.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
R. Popovienė apie sprendimą indeksuoti egzaminų rezultatus: laikytasi lygiateisiškumo principo
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad sprendimas pridėti po 10 taškų prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, nebuvo itin sąžiningas gerai besimokančių abiturientų atžvilgiu. Vis dėlto, ministrė tikina, jog lygiateisiškumo principas, indeksuojant rezultatus, buvo išlaikytas.
„Žinoma, kad šioje situacijoje vieno bendro sprendimo, kuris būtų tikrai palankus visiems, negalėjo būti. Šioje situacijoje tikrai vieni yra labiau patenkinti, kiti nusivylę“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.
„Tačiau, jei tos kompensacijos nebuvo viename egzamine, (…) tai jis (vaikas – ELTA) kažkur kitame egzamine gavo (kompensaciją – ELTA). Laikantis lygiateisiškumo principo, vertinimo komitetas ir priėmė šituos sprendimus“, – aiškino ji.
Ministrė akcentuoja, jog ši priemonė buvo būtina, mat pakėlus egzaminų išlaikymo kartelę, didelis procentas mokinių patikrinimų nebūtų įveikę.
„Vertinimo komitete buvo priimtas sprendimas kompensuoti rezultatų kreivę ir tiesiog 10 taškų pridėti, kad (būtų galima – ELTA) kompensuoti tą tarpą tarp 16 ir 35 taškų, tą 19 taškų tarpą“, – kalbėjo R. Popovienė.
„Pagal esamus egzaminų rezultatus, (…) būtų buvę labai daug neišlaikiusių vaikų“, – aiškino ji.
R. Popovienės teigimu, papildomų taškų skyrimas buvo pats geriausias sprendimas esamoje situacijoje.
„Priimtas sprendimas nėra pats geriausias, bet šitoje situacijoje jis yra pats geriausias, ką mes galėjome padaryti“, – kalbėjo ministerijos vadovė.
Ar papildomi taškai bus skiriami ir matematikos egzamino perlaikyme – neaišku
Tiesa, paklausta, ar 10 papildomų taškų bus skirta ir tiems abiturientams, kurie rengiasi perlaikyti valstybinį matematikos egzaminą, ministrė neatsako.
„Vertinimo komitetas pagal rezultatus įvertins, bet tai yra matematikos perlaikymas“, – atsakė ministrė.
Kaip jau buvo skelbta, trečiadienį paaiškėjo didžioji dalis valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų.
Tiesa, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vykusioje spaudos konferencijoje ministrė teigė, jog 35 taškų egzamino išlaikymo kartelė mokiniams yra per aukšta. Dėl to, pasak jos, nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.
Be to, kaip teigė R. Popovienė, nuspręsta nuo 1 iki 5 taškų pridėti ir tiems mokiniams, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko nuo 17 iki 20 taškų.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.