Įprastai vieno laukiamiausių renginių – dvyliktokų išleistuvių – dalyje ugdymo įstaigų jau nebėra, mat jaunuoliams „nebėra ko įteikti“, o ir patys abiturientai užvėrę mokyklos duris neretai jau turi kitų reikalų.
Tačiau yra ir tokių mokyklų, kurioms pasikeitusi tvarka jokia problema – jos ne tik surengia savo mokiniams išleistuvių šventes, bet ir sugalvoja alternatyvų, kaip nudžiuginti abiturientus net ir be reikšmingiausio įrodymo, kad kelias mokykloje jau baigtas.
Portalas Lrytas ugdymo įstaigų vadovų pasiteiravo, ar ir kaip brandos atestatų suskaitmeninimas pakoregavo jų mokyklų išleistuvių tradicijas.
Įsiklausė į norus
Vilniaus Radvilų gimnazijos direktorė Egidija Nausėdienė pasakojo, kad, nors brandos atestatai dabar talpinami elektroninėje erdvėje, išleistuvių ceremonija abiturientams pastaruosius metus vis tiek rengiama – toks yra ir pačių mokinių, ir jų tėvų pageidavimas.
Mokykla skaitmeninius atestatus atspausdino ir gražiai paruošė pati, tad juos abiturientams neseniai ir įteikė.
„Trečiadienį kaip tik įteikėme atestatus šv. Jonų bažnyčioje, prieš tai kelerius metus pačioje mokykloje tai darėme, tai tikrai mokyklos baigimą kaip paskutinį akcentą mes organizuojame, nes matome, kad tai yra svarbu ir prasminga“, – komentavo E.Nausėdienė.
„Parengiame mokiniams ir padėkas – turime tokius gražius segtuvus, į juos įdedame padėką, atspausdiname, gražiai įpakuojame. Kadangi spėjo suvesti duomenis, tai atspausdinome ir patį atestatą ant gražaus popieriaus, pasirašėme su štampais.
Tai išleidžiame, apdovanojame, ir galų gale mokiniai turi progą pasijausti šventiškai, žinome, kad mergaitėms ir suknelės labai svarbu, ir tas pasitempimas“, – kalbėjo E.Nausėdienė.
Per išleistuves, pasak direktorės, ir patys mokytojai, klasės vadovai turi progą asmeniškai pasikalbėti su kiekvienu mokiniu, jam padėkoti. Tačiau esą suprantama, kad poreikį tam įžvelgia ne visos ugdymo įstaigos.
„Šiais metais turime daug šimtukų, tai ir jiems padėkojome, pasveikinome. Mums, kaip mokyklai, tai yra papildomas darbas, rūpestis, bet kol kas šventės neatsisakome. Tai inicijuoja mokiniai ir jų tėvai – jie sako, kad nori, gerai – mes padarome.
Mes atliepiame poreikius, bet yra mokyklų, kiek žinau, kur tokio poreikio nėra – atšvenčia šimtadienį ir palieka mokyklą. Pas mus buvo prašymas nuo pat pirmų metų, kai pasirodė skaitmeniniai atestatai, tai mes ir sugalvojome tokį scenarijų“, – pabrėžė Radvilų gimnazijos vadovė.
„Gyvenimas keičiasi“
Abiturientų išleistuvių šventės kol kas neatsisakoma ir sostinės Žvėryno gimnazijoje.
„Bet kadangi rengėme ją anksčiau nei atėjo egzaminų rezultatai, išdavėme pažymėjimus, padėkas ant savo mokyklos firminių blankų, su mokyklos atvaizdu.
Girdėjau, kad mokyklos, kurios vėliau darė išleistuves, spėjo atspausdinti ant paprasto lapo ir įteikė atestatus“, – portalui Lrytas sakė gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė.
Tačiau, nors mokyklų patirtys šiuo klausimu labai skirtingos, pasak gimnazijos vadovės, gyvenimas visgi jau yra pasikeitęs, tad verta pasvarstyti, ar išleistuvių šventė šiandien tikrai turi didelės prasmės.
„Tradicijos yra gražu, bet jeigu pasižiūrėsime į praktinį momentą, tai man patinka tos mokyklos, kurios su paskutiniu skambučiu ir užbaigia tą procesą, palikdamos egzaminų laikymą, rezultatų sulaukimą pačioms šeimoms.
Dažniausiai mokiniai ir į užsienį nori išvažiuoti, nori dirbti vasarą, turi savo asmeninių planų, tai man jau šiandien išleistuvės atrodo šiek tiek pritemptas dalykas. Bet čia mano asmeninis požiūris“, – svarstė Ž.Vaškevičienė.
Pasak Žvėryno gimnazijos vadovės, kartais organizuojant išleistuves tėvų tarpe atsiranda tam tikras pasistumdymas, ir tai yra natūralu, nes reikia prisiimti atsakomybę ir už šventės organizacinius reikalus, ir finansiškai.
„Tai ir papildomi rūpesčiai tėvams, tai, aišku, ir kainuoja, išlaidos, ir nežinau, ar tai yra tikslinga. Mano galva, labai graži šventė yra paskutinis skambutis – padaryti gražią paskutinio skambučio šventę ir tuo užbaigti, mano nuomone, būtų racionaliausia“, – kalbėjo Ž.Vaškevičienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad skaitmeniniai atestatai tiesiog nebepririša prie tos dienos, kai mokinys gauna originalų mokyklos baigimo dokumentą.
„Gali būti mobilesnis, ir iš tikrųjų reikia įvertinti ir tos šventės kainą. Esu ne vieną kartą mačiusi, kad šeimos, kurios nėra tokios turtingos, ar vengia, ar ateina vėliau pasiimti atestato, gal neturi sąlygų dalyvauti išleistuvėse, jei skaičiuotume ir vakarinę dalį, ir aprangą, ir visa kita. Tai skaitmenimis atestatas truputį atriša rankas, kad nėra tos prievolės išlaidauti.
Matau, kad ir daugelis tėvų skaičiuoja – jeigu anksčiau eidavo į išleistuves gausiai, abu tėveliai, tai ilgainiui tėveliai nebelabai bepageidaujami buvo tose antrose dalyse.
Jeigu keli vaikai šeimoje, vėlgi papildomi rūpesčiai. Tai, manyčiau, užbaigti mokslus gegužę su paskutiniu skambučiu būtų protingiausia“, – pažymėjo sostinės Žvėryno gimnazijos vadovė.
Atšvęsti užsuka vis mažiau mokinių
Kitokia situacija yra Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje. Jos direktorė Ramunė Urbienė pasakojo, kad nuo tada, kai popierinių brandos atestatų nebeliko, išleistuvių šventė abiturientams nebevyksta. Toks buvo ir tėvų sprendimas.
„Pastaruosius dvejus metus, kai pasirodė skaitmeniniai pažymėjimai, turime susitikimus su tėveliais, kalbamės, ar daryti atskirą šventę, ar užbaigti mokslo metus su paskutiniu skambučiu, kadangi atestatai – tik simboliniai.
Ir pastaruosius dvejus metus turime paskutinio skambučio šventę paskutinę mokslo metų dieną, vaikai gauna simbolinius mokyklos baigimo atestatus, ir jau išleistuvių kaip ir nebeorganizuojame.
Bet tai yra pastarųjų metų tendencija – ji kitais metais gali ir keistis“, – pabrėžė R.Urbienė.
Paklausta, kaip atrodo alternatyvūs mokyklos baigimo pažymėjimai, direktorė teigė, kad kiekviena mokykla turi savo simboliką, tad ne išimtis ir „Aukuro“ gimnazija.
„Yra segtuvas, turime labai gražių vaikų autorinių darbų mokykloje, tai yra vienas iš autorinių darbų ir visų mokytojų palinkėjimai abiturientams“, – apibūdino R.Urbienė.
Tiesa, nors mokinių tėvai ir nusprendė, kad atskiros išleistuvių šventės rengti nereikia, pati mokyklos vadovė tam neprieštarautų.
„Aš manau, kad brandos atestato gavimas, mokyklos baigimas yra svarbi diena šeimos gyvenime – ji svarbi ir tėveliams, ir seneliams, ir visai šeimai, tai aš manau, kad ši šventė turi prasmę.
Žinoma, dalis vaikų dirba, dalis išvykę, dalis jau planuoja studijas ne Lietuvoje, tai yra labai įvairių nuomonių. Bet bendrąja prasme manau, kad mes ir turime pavadinimą brandos atestatas – manau, kad tai yra prasminga diena ir prasmina šventė, ir ji tikrai gali rasti vietą mokyklos gyvenime“, – svarstė R.Urbienė.
Direktorė pridūrė, kad abiturientai, neturintys galimybės pasižiūrėti ar atsispausdinti savo brandos atestato, gali tai lengvai padaryti ir mokykloje.
Panaši situacija susidariusi ir kitoje uostamiesčio mokykloje – Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijoje. Jos vadovas Nikolajus Petunovas aiškino, jog mokykloje yra susitarimas, kad paskutinė abiturientų šventė yra paskutinis skambutis.
Pasak direktoriaus, net ir tada, kai brandos atestatai dar buvo popieriniai, jau matėsi, kad didelio entuziazmo dėl išleistuvių nebėra – į šventę ateidavo vis mažiau mokinių.
„Nes daug jų išvažiuodavo į užsienį arba jau dirbdavo. Todėl išleistuvių šventės atsisakyta. Gal pirmaisiais metais ir buvo toks šokas, kad nebus atestatų įteikimo, bet dabar visi priprato, kad teisiog paskutinis skambutis yra paskutinė šventė.
Ir ši šventė yra kiek kitokia, stambinama – yra daugiau renginių, kviečiami svečiai, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto rektorius visada ateina. Ir tiesiog ji jau tapo prasmingesnė šventė“, – pastebėjo N.Petunovas.
Primename, kad naujoji pažymėjimų ir brandos atestatų išdavimo tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. gegužės 1 d.
Iš Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registro išduodami skaitmeniniai brandos atestatai, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, pažymėjimai baigusiesiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, pažymėjimai iki 2011 m. baigusiesiems tarptautinio bakalaureato programą, o taip pat pradinio išsilavinimo bei pagrindinio išsilavinimo pažymėjimai.
Mokiniai nuo 14 metų, tapatybės atpažinimo priemonėmis prisijungę prie registro, gali peržiūrėti jiems išduotą mokymosi pasiekimus įteisinantį dokumentą, jį atsisiųsti ir atsispausdinti popieriuje.
Pažymėjimus, išduotus mokiniams iki 14 metų, arba pažymėjimus ir brandos atestatą, išduotus asmenims, kurie neturi galimybės tapatybės atpažinimo priemonėmis prisijungti prie Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos registro, pateikus prašymą mokykla jiems persiųs elektroniniu paštu ar atspausdins.