Neseniai abiturientams įteiktą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) dovaną – 10 taškų prie kiekvieno brandos egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros – viešojoje erdvėje vis dar lydi audringos diskusijos ir kritika.

Tokio sprendimo nepalaikantieji aiškina, kad šitaip egzaminų vertinimai iškraipomi, neatspindi realios situacijos, be to, nuskriaudžia gabius ir mokytis besistengusius jaunuolius, kurie galbūt ir be labai didelės konkurencijos planavo gauti išsvajotų studijų vietas.

Tuo metu ministrė Raminta Popovienė ramino, esą sprendimai dėl gabiausių abiturientų bus dar šią savaitę. Jų kol kas nematyti. Premjeras Gintautas Paluckas už ŠMSM vadovę taip pat stoja mūru, pridurdamas dar ir tai, kad nepridėjus taškų keli tūkstančiai jaunuolių būtų turėję keliauti į profesines mokyklas.

Universiteto ar kolegijos diplomas lietuviams turi ypatingą reikšmę, nors apskritai mūsų aukštojo mokslo sistema yra perteklinė, pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas.

[[ge:lrytas:lrytas:38596786]]

Visgi, portalo Lrytas kalbintų pašnekovų teigimu, toks ministerijos žingsnis greičiausiai atvers dar daugiau žaizdų ir apnuogins jau ir taip netobulą Lietuvos aukštojo mokslo situaciją.

„Dabar ministrė sako, kad per 4 tūkst. jaunuolių galės studijuoti aukštosiose mokyklose, bet jie tą daryti galės pagal savo konkursinį balą. O klausimas, kaip galės pagal savo gebėjimus?“ – retoriškai teiraujasi Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Turės ilgalaikį pranašumą?

Primename, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų.

[[ge:lrytas:lrytas:38713766]][[ge:lrytas:lrytas:38663369]][[ge:lrytas:lrytas:38696206]]

Pasak ministrės R.Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzaminų išlaikymo kartelės.

VU atstovas V.Jaskūnas sutiko su sakančiais, kad sprendimas visiems prie brandos egzaminų pridėti po 10 taškų sukuria situaciją, jog rezultatai tiesiog nebeatitinka tikrovės.

Pasak jo, toks politinis sprendimas priimtas jau po to, kai visos tvarkos yra patvirtintos, suformuoti ir konkursiniai balai.

[[ge:lrytas:lrytas:38717959]]

V.Jaskūnas pastebėjo, kad toks ministerijos žingsnis turėtų atsiliepti praktiškai visoms aukštosioms mokykloms.

„Čia yra keletas aspektų. Vienas, kad šių metų abiturientai, kuriems pridėti papildomi balai, turi geresnes konkurencines sąlygas, palyginti su tais, kuriems nėra pridėta. Ir iš tikrųjų yra tokių abiturientų, kuriems nieko nėra pridėta, jeigu jie surinko, pavyzdžiui, maksimalų taškų skaičių.

O tie, kurie surinko mažiau, jiems pridėjo, ir jie netgi gali surinkti tokį patį balą – nesvarbu, ar tai būtų 100, ar 90“, – kalbėjo VU studijų prorektorius.

Kitas iššūkis, anot V.Jaskūno – šių metų abiturientai tampa daug konkurencingesni lyginant ir su dar anksčiau mokyklas baigusiais žmonėmis.

„Mes žinome, kad į aukštąsias mokyklas – ar tai būtų universitetai, ar kolegijos – stoja tikrai labai nemažai ir baigusiųjų ankstesniais metais, nebūtinai 2025 ar 2024 metais. Tai jiems niekas nieko nepridėjo ir atitinkamai šiemet pabaigusieji vėl turi geresnes sąlygas.

Taip pat svarbu paminėti, kad šiųmetinių abiturientų balai yra užprogramuojami ir į ateitį – kitais metais, jeigu ta „tradicija“ pridėti balų nebus tęsiama, šių metų abiturientai visą laiką turės geresnes sąlygas – sakykime, neįstoję galės bandyti stoti kitais metais.

Tai tos programos, kurios yra tikrai konkurencingos, kaip tradiciškai medicina, odontologija, kur tikrai yra didžiuliai konkursai ir paskutiniojo priimtojo konkursinis balas yra labai aukštas, ten ta konkurencija bus tikrai iškreipta“, – komentavo V.Jaskūnas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas išskyrė ir dar vieną aspektą, tai – valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius.

Nors valdžios sprendimu kelias į aukštąjį mokslą dabar atsivers daugiau abiturientų nei būtų tuo atveju, jeigu papildomi balai nebūtų pridėti, valstybės finansuojamų studijų vietų nepadaugėjo.

Tai esą irgi iškreipia konkurencingumą tiems, kurie netrukus sieks aukštojo mokslo.

„Kai kalbame apie programas, kuriose yra konkursas – pavyzdžiui, mediciną, kur yra didelis stojančiųjų konkursas, tada jau ir keli balai pradeda reikšti daug ir apsprendžia, ar tu gauni mokamą vietą, ar negauni.

Vyriausybė kovo mėnesį priėmė sprendimą, kiek bus valstybės finansuojamų studijų vietų, kuriose srityse. Dabar tų, kurie išlaikė egzaminus ir praėjo minimalią kartelę bus daugiau nei įprasta, bet valstybės finansuojamų vietų nebus daugiau nei buvo nuspręsta kovo mėnesį.

[[ge:lrytas:lrytas:38717369]]

Tad šiuo atveju bus tokia situacija, kad vėlgi konkurencija dėl valstybės finansuojamų vietų paaugs, ir greičiausiai kai kuriems studentams, kurie įstos, tiesiog jiems neliks valstybės finansuojamų vietų“, – akcentavo A.Lašas.

Ateis, bet nebūtinai ir liks

Situacija, kai į universitetus bei kolegijas dabar įžengs taip pat ir vos egzaminus išlaikę jaunuoliai, galimai sustiprins dar vieną problemą. Jau studijų proceso metu gali pasimatyti, kad kai kurie į aukštojo mokslo įstaigą pateko su „per dideliu avansu“ – kitaip tariant, atėjo visiškai nepasiruošę.

„Iš esmės politinis sprendimas pagrįstas tuo, kad būtų sudarytos galimybės tiems, kurie nepridėjus papildomų taškų būtų likę už borto ir negalėtų pretenduoti į aukštąsias mokyklas, tarkime, dėl matematikos egzamino.

Dabar ministrė sako, kad per 4 tūkst. jaunuolių galės studijuoti aukštosiose mokyklose, bet jie tą daryti galės pagal savo konkursinį balą. O klausimas, kaip galės pagal savo gebėjimus?

Mes stebime, kad įstojusiųjų su žemesniais konkursiniais balais tendencijos iškristi yra tikrai didesnės – jie dažniau sustabdo studijas ir jų nebetęsia, nepajėgia, nes nebūtinai yra pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje“, – kalbėjo V.Jaskūnas.

Kad į universitetus ir kolegijas gali ateiti studentų, kurių žinios ir gebėjimai bus žemesnio lygio nei įprastai, mąsto ir A.Lašas.

„Tai jeigu man reikia dėstyti, tarkime, tą pačią matematiką universitete, aš turėsiu dar platesnį pirmakursių žinių spektrą, nei turėdavau įprastai. Tai yra iššūkis ir jį suvaldyti yra sunku, nes tu turi nepamesti ir to gabaus studento, kuris išlaikė šimtukui ir be jokių pakėlimų, ir to, kuris gavo 25 balus, tada jam pridėjo 10 taškų ir jis išlaikė matematikos egzaminą.

Tai tokių niuansų čia tikrai yra, susijusių jau su studijų specifika.

Apskritai statistika universitetuose rodo, kad žemesnių pasiekimų studentams, kurie ateina į aukštąsias mokyklas, pasilikti universitete tampa dideliu iššūkiu, nes studijos yra sunkios.

Jie jas meta labai greitai, nes neturi daug motyvacijos, reikia įdėti papildomų pastangų, jie galbūt tos motyvacijos ir anksčiau neturėjo, todėl būtent taip ir mokėsi, ir tada jie krenta kaip musės. Ir taip atsiranda neatitikimas tarp jų lūkesčių ir realios situacijos“, – pabrėžė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Tai, A.Lašo teigimu, gal ir nebūtų didelė problema, jei studentai iš tiesų mokymuisi skirtų papildomo laiko, sunkiai dirbtų ir bandytų pasivyti kitus.

„Bet dažnai lengvai įstoję studentai labai „lengvai“ ir mokosi, tada tiesiog nepasiveja, atsiranda galvos skausmas visai universiteto administracijai, kaip tvarkytis su tais studentais, tuo labiau žinant, kad tų krepšelių irgi reikia.

Krepšelių reikia ne tik tam, kad gautume pajamas – juk mes išlaikome tam tikrą personalą, žmones, norime paleisti tam tikras programas“, – pabrėžė pašnekovas.

Visgi, pasak A.Lašo, Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra perteklinė – joje yra per daug žaidėjų, dėl to susidariusi labai didelė konkurencija ir kiekvienas bando išgyventi, išlaikyti specialistus. Todėl, pridūrė dekanas, ir yra pataikaujama silpnesniems studentams, kad šie nepabėgtų.

„Ir kartelė leidžiama žemiau, kas atitinkamai demotyvuoja gabiausius. Tada jie žiūri ir sako: o kam man stoti į Lietuvos universitetą ar kolegiją, jei aš puikiai mokiausi, stengiausi ir įstojau, o kitas, kuris nieko nedarė arba nesimokė, irgi įstoja į tą pačią programą? Šiuo atveju pas mus tie standartai yra labai žemi“, – teigė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Pasak A.Lašo, iš esmės yra dvi sistemos, kaip būtų galima užtikrinti aukštųjų mokyklų kokybę. Viena iš jų yra labai tipinė – nuo pat pradžių užkelti kartelę ir pasakyti, kad jeigu tu jos netenkini – į aukštąją mokyklą neįstoji.

„Būna ir kitokių modelių, kurie taikomi labiau kokioje Prancūzijoje – kur kartelė yra žema ir pirmus metus priimama labai daug studentų, o vėliau per pirmus metus yra atsijojama – žiūrima, kas progresuoja, auga, o kas nepaauga, tas yra atsijojamas.

Iš dalies ši sistema pas mus veikia, nes patys studentai nebepaveža ir išeina, neišlaiko egzaminų, bet iš dalies ir neveikia, nes aukštosios mokyklos turi motyvaciją pas save išlaikyti kiek galima daugiau studentų“, – kalbėjo pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:38717925]]

Kad sprendimą pridėti taškų prie egzaminų ministerija galbūt priėmė turėdama ir dar vieną kėslą, svarstė ir VU studijų prorektorius V.Jaskūnas.

„Apie tai niekas garsiai nešneka, bet šitas žingsnis yra būdas užtikrinti pakankamą studentų skaičių ir išlaikyti pakankamai neefektyvų aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje. Ir tas tinklo neefektyvumas yra akivaizdus.

Tą savo pastarosiose rekomendacijose Lietuvai išsako ir Europos Komisija, ir čia yra tik klausimo atidėliojimas.

Aišku, nemalonus politinis darbas būtų imtis tinklo efektyvumo gerinimo, tai reiškia – vykdyti tam tikrus aukštųjų mokyklų jungimus. Tai einama labai paprastu keliu – sudaroma regimybė, kad turime pakankamai daug jaunuolių, pasirengusių studijuoti aukštosiose mokyklose, ko, deja, turbūt realiai nėra“, – aiškino V.Jaskūnas.

Ar tikrai diplomas – didžiausia vertybė?

Premjeras G.Paluckas neseniai pareiškė, kad nepakoregavus egzaminų rezultatų, ši abiturientų karta eitų mokytis į profesines mokyklas. Tiesa, pridūrė G.Paluckas, savaime tai nėra blogai, bet mokiniai turi turėti „platesnį pasirinkimą“.

Visgi tokie premjero žodžiai viešojoje erdvėje sulaukė nemažai pasipiktinimo – esą taip sumenkinamos profesinės mokyklos, ir galbūt ministras pirmininkas iš jų netgi pasišaipė.

Pasak A.Lašo, pagal aukštojo mokslo diplomų procentą Lietuva Europoje yra pirmūnė, nors kitose, net ir Vakarų Europos šalyse, situacija labai skiriasi.

„Pas mus aukštojo mokslo diplomas yra labai vertinamas, dėl to labai daug moksleivių stoja, tuo tarpu kokioje Vokietijoje ar Olandijoje tas procentas yra daug žemesnis. (...)

Mes žinome, kad Lietuvoje trūksta specialistų – ir suvirintojų, ir virėjų, ir kitų profesijų, tikrai mūsų rinka nėra vien tik super aukštos pridėtinės vertės.

Ir tada aukštasis mokslas tampa iš tikrųjų nebe aukštasis – kokybė krenta ir gaunasi studijos dėl studijų, dėl diplomo. Tas mąstymas yra labai gajus. Bet aišku, kad atranka turbūt turėtų įvykti jau anksčiau – jau prieš stojant į gimnaziją ar pirmoje gimnazijos klasėje turėtų būti atsirinkimas, ir tada tie vaikai galėtų eiti į profesinį ugdymą“, – pastebėjo KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

[[ge:lrytas:lrytas:38717919]]

Apskritai A.Lašui šiandien labai keistai atrodo aukštųjų ir profesinių mokyklų supriešinimas.

„Tokios pastabos, kokios girdimos iš premjero lūpų, kad dabar bus kažkokia tragedija, jei vaikai nueis į profesines mokyklas, labai nepadeda kelti profesinių mokyklų prestižo, nes iš principo daugelis net ir turinčių aukštąjį išsilavinimą eina į profesinę mokyklą, nes jiems reikia įgyti kažkokių konkrečių įgūdžių.

Tai čia nėra nieko blogo, ir tas supriešinimas, parodymas, kad žmogus, kurs nueis į profesinę, bus kažkoks nepilnai išsipildęs, skamba labai keistai. Aš nepritariu tokiems dalykams, ir manau, kad mūsų aukštojo mokslo sistema yra tikrai perteklinė ta prasme, kad ten priimama per daug.

Bet, kaip ir miniu, pačios aukštosios mokyklos daro didelį spaudimą, nes jos nori išgyventi, nori konkuruoti, nori priimti studentus ir dėl to yra spaudimas Vyriausybei finansuoti tokio tipo studijas. O bent jau kai kurių iš jų pridėtinė vertė yra pakankamai abejotina“, – konstatavo pašnekovas.

„Apie tai niekas garsiai nešneka“: kaip ministerijos žingsnis iš tiesų palies aukštąsias mokyklas (2)