Dalis moksleivių neslepia, kad iškilus grėsmei nepatekti į Lietuvos aukštąsias mokyklas galvoja apie užsienio universitetus.
Matematikos egzaminas įkandamas tikrai ne visiems, o šiemet ši tema suaštrėjo dar labiau, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjus po 10 taškų.
Priešingu atveju, teigė ministrė Raminta Popovienė, būtų keli tūkstančiai jų neišlaikiusiųjų, tačiau šis sprendimas – tik trumpalaikis ir sulaukęs neįtikėtino kiekio kritikos, taip pat ir prokuratūros dėmesio.
„Bent jau iš mano rato labai daug žmonių pernai ir šiemet išvažiavo į užsienį, nes negalėjo stoti nei į universitetą, nei į kolegiją“, – pavyzdžiui, neseniai prisipažino su portalu Lrytas kalbėjusi studentė Joana.
Jaunuolių studijomis užsienyje besirūpinančios įmonės sako iš tiesų pastebėjusios išaugusį susidomėjimą mokslais už Lietuvos ribų. Tiesa, ar jis kyla tik dėl privalomo matematikos egzamino, kol kas pasakyti sunku.
Pasak kalbintų pašnekovų, apskritai chaosas švietimo sistemoje užtikrintumo mokiniams tikrai neatneša, tad pastaruoju metu atsiranda ir nematytų tendencijų.
Užklausų skaičius išaugo dvigubai
Kaip portalui Lrytas teigė edukacinių bendrovių „KALBA“ ir „Ego Perfectus“ įkūrėjas Rytis Jurkėnas, jau tapo įprasta, kad sulaukus brandos egzaminų jaunuoliai suaktyvėja ir pradeda domėtis studijomis užsienyje. Tačiau šiemet šis susidomėjimas padidėjęs praktiškai dvigubai, palyginus su praėjusia vasara.
„Kiekvienais metais yra egzaminų neišlaikiusių mokinių, kurie svarsto apie galimybes studijuoti užsienyje, nes užsienyje nėra tokių griežtų taisyklių, kad visi turi laikyti matematikos egzaminą. Yra visa eilė specialybių, kur tas matematikos egzaminas nėra privalomas ar reikalaujamas.
Kai mūsų švietimo ministrė kalba, kad galbūt humanitarams jo nebereikės, tai tokia praktika pasaulyje jau seniai egzistuoja. Natūraliai tie žmonės gali turėti visai gerus pažymius kituose dalykuose ir gali įstoti į tikrai geras institucijas.
Tai mes padidėjusį susidomėjimą po egzaminų matome kiekvienais metais, tik galbūt išskirtinis dalykas šiais metais yra tas, kad mes matome gerokai didesnį susidomėjimą. Dabartiniame etape mes tą galime matuoti kol kas tik per užklausų ir pirminių konsultacijų skaičių, nes ar jie išvažiuos, ar ne – dar anksti pasakyti.
Bet pačių užklausų ir konsultacijų skaičius, aš sakyčiau, turbūt dvigubai didesnis negu pernai šiuo metu“, – pastebėjo R.Jurkėnas.
Visgi ar tai galima būtų sieti su privalomu matematikos egzaminu – pasakyti kol kas sudėtinga.
„Jau tapo įprasta, kad iš pradžių būna ramu, dvyliktokai būna dingę, tada įvyksta egzaminai ir jie atsiranda. Tas pobūdis išlieka, tik pačių užklausų skaičių šiais metais turime didesnį. O kiek jų iš tiesų išvažiuos mokytis, bus galima pasakyti tik rugsėjo mėnesį“, – pabrėžė „KALBA“ ir „Ego Perfectus“ vadovas.
Paklaustas, kokios studijų kryptys, jo turimais duomenimis, yra populiariausios, pašnekovas įvardijo verslą ir jo vadybą.
„Taip pat šiais metais turime ir besidominčių architektūra, nes yra pasaulyje universitetų, kurie architektūrai netaiko matematikos egzamino reikalavimo, ir tu ten gali stoti matematikos nelaikęs ar šiuo atveju – neišlaikęs“, – pridūrė R.Jurkėnas.
Atranda ir naujas kryptis
Agentūros „Baltic Council“ atstovė Daiva Siautilaitė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis Baltijos šalimis, brandos egzaminų rezultatai gaunami pakankamai vėlai, todėl sakyti, kad jie gali lemti daugiau sprendimų išvykti mokytis į užsienį, nebūtų tikslu.
Tiesa, pridūrė ji, „Baltic Council“ su studijas užsienyje besirenkančiais jaunuoliais bendradarbiauja praktiškai visus metus.
„Tie, kurie pas mus aplikuoja į užsienio universitetus, tą daro jau prieš metus. Mes tam ruošiamės, renkame įvairius universitetus, apgalvojame visas rizikas. Įvertiname, kad gali būti įvairių netikėtų posūkių.
Kad po VBE rezultatų padidėtų skaičius studentų, norinčių pakeisti pasirinkimus ir greitai susiorientuoti į užsienio universitetus, šito aš tikrai nejaučiu, ir manau, kad turbūt taip ir nėra. Bet gal tai pajusime po kelių mėnesių, kai dvyliktokai, kurie pakeis nuomonę ir nebenorės mokytis Lietuvoje, nuspręs kitus metus pradėti užsienio universitetuose.
Tą mes matysime gal pusmečio laikotarpyje“, – nurodė D.Siautilaitė.
Tačiau ką specialistė tikrai patvirtino – kad susidomėjimas studijomis užsienyje toli gražu nemažėja. Jaunuoliai esą jau kelerius metus iš eilės atranda ir ne tokias populiarias šalis ir jų aukštąsias mokyklas.
„Jeigu iki šiol turėjome gal tokią sausą statistiką, kai didžioji dalis rinkosi Nyderlandų universitetus, kadangi ten yra daugiausia programų anglų kalba ir lyderiaujantys universitetai, jau ir praeitais metais ta tendencija labai aiškiai ryškėjo, kad studentai ieško ir renkasi universitetus kitose šalyse“, – dėmesį atkreipė D.Siautilaitė, pridūrusi, kad, pavyzdžiui, šiemet išaugo besidominčių mokslais Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje.
„Kitaip tariant, tas domėjimasis tikrai yra įvairesnis nei buvo anksčiau, tai ši tendencija tikrai yra ryški. Manau, ieškojimas įvairių universitetų, kurie galbūt nėra tokie lyderiaujantys, tikrai didės“, – svarstė agentūros „Baltic Council“ atstovė.
Paklausta, ar tie, kurie nepasirūpino studijomis užsienyje prieš metus, šiais metais jau gali apie jas pamiršti, pašnekovė nurodė, kad ne visai – pakeitus nuomonę išvykti dar būtų įmanoma.
„Negalėčiau pasakyti vienareikšmiškai, kad nėra galimybių. Jų nėra labai daug, bet yra – kaip tik dabar turiu porą žmonių, kurie teiraujasi, ar yra tokia galimybė. Kiekvienais metais atsiranda jaunuolių, kurie paskutinę minutę nusprendžia, kad norėtų išvykti į užsienio universitetus“, – komentavo D.Siautilaitė.
Anot jos, kalbant apie Europą, greičiausiai apie 90 proc. universitetų jau yra uždarę savo aplikavimo sistemas, bet esą egzistuoja ir dar vienas variantas – jaunuoliai gali pretenduoti į studijas nuo vasario mėnesio.
„Jūs aplikuojate rudenį ir pradėsite studijas nuo sausio-vasario mėnesio. Vėlgi, tokių universitetų nėra daug, bet jų yra. Grubiai tariant, visus metus vyksta stojimai, tik čia yra norų ir poreikių klausimas“, – kalbėjo „Baltic Council“ atstovė.
Problemų – ne viena
Įmonės „Kastu International“ vadovas Artūras Jefimovas komentavo, kad jo vadovaujama įstaiga šiemet stebi septyniais procentais didesnį stojančiųjų į užsienio universitetus jaunuolių skaičių, lyginant su praėjusiais metais.
Tiesa, specialistas neatmeta, kad kartais iš Lietuvos pusės yra sąmoningai trukdomas stojimų į užsienio universitetus procesas, nes mokymosi procese pastebima labai daug chaoso.
Pasak A.Jefimovo, neapibrėžtumo jausmą moksleiviams sukelia daugybė klausimų, vienas iš jų – ir brandos atestatai.
„Nuo pat mokslo metų pradžios bendravome su šimtais abiturientų, planuojančių stoti į užsienio universitetus, ir jau tada buvo akivaizdu, kad tvyro didelė sumaištis – moksleiviai nežinojo, kada tiksliai gaus brandos atestatus. Vieni minėjo liepos vidurį, kiti – liepos pabaigą, dar kiti – net rugpjūčio pradžią ar vidurį.
Tai atskleidė, kad Lietuvos mokyklos komunikuoja nevienodai, o abiturientai gauna prieštaringą ir neaiškią informaciją. Palyginimui – pavyzdžiui, Lenkijoje dar 2024 m. rugsėjį buvo aiškiai paskelbta, kad 2025 m. brandos atestatų analogai Lenkijoje bus išduodami liepos 8 d. Tai suteikė pasitikėjimo, o moksleiviai galėjo atsakingai planuoti stojimus į užsienio universitetus.
Tuo tarpu Lietuvoje tik gegužės 9 d. Nacionalinė švietimo agentūra pranešė, kad egzaminų rezultatai bus skelbiami liepos 16 d., kai daugumos užsienio universitetų stojimo terminai jau būna pasibaigę“, – portalui Lrytas sakė „Kastu International“ vadovas.
Be to, tęsė jis, liepos 16-oji dar nereiškia, kad tą dieną abiturientai jau gali atsiimti atestatą – viskas priklauso ir nuo konkrečios mokyklos. Pasak A.Jefimovo, dauguma brandos atestatų Lietuvoje buvo išduoti tik liepos 21–25 dienomis.
„Tai reiškia, kad Lietuvos abiturientai priversti stoti į užsienį neapibrėžtumo sąlygomis. Deja, kai kurie dėl šio streso ir nesugebėdami laiku susiplanuoti išvykimo proceso tiesiog nuleido rankas ir nestoję pasitraukė iš proceso“, – tvirtino pašnekovas.
Dar viena itin aktuali problema, anot A.Jefimovo – perlaikomi brandos egzaminai.
„Tie, kurie planavo perlaikyti bent vieną iš egzaminų, paaiškėjus, kad rezultatai bus tik rugpjūčio 4 d. (ši data irgi buvo paskelbta tik gegužės 9 d.), tapo aišku, kad jie nebegalės laiku pateikti brandos atestatų daugeliui užsienio universitetų, kurių terminai baigiasi liepos pabaigoje.
Egzaminų perlaikymas šiemet tapo realia kliūtimi norintiems studijuoti svetur. Vienintelė išeitis – jei universitetas rodo lankstumą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ar Belgija, leidžia atestatus pateikti iki rugpjūčio pabaigos.
Tačiau kitos šalys laikosi griežtų taisyklių – dokumentai turi būti pateikti iki liepos vidurio ar pabaigos, kitaip stojimas automatiškai atmetamas“, – aiškino „Kastu International“ vadovas.
A.Jefimovo teigimu, ši situacija kelia klausimų, ar tokia neaiški brandos atestatų išdavimo tvarka nėra sisteminė. Bet kokiu atveju, pabrėžė jis, neapibrėžtumas ir informacijos stoka sukuria realias kliūtis planuojant studijas užsienyje.
„Negalime atmesti ir prielaidos, kad kai kurios Lietuvos aukštosios mokyklos gali daryti netiesioginę įtaką sprendimų priėmėjams, siekdamos, kad brandos atestatų išdavimas būtų kuo vėliau. Kodėl? Per pastaruosius 14 metų studentų skaičius Lietuvos universitetuose sparčiai mažėjo, todėl kiekvienas studentas, išvykstantis studijuoti į užsienį jiems – praradimas.
Prisiminkime ir ankstesnį atvejį – 2023 m. buvo uždrausta užsienio universitetams dalyvauti LITEXPO parodoje „Studijos“, ir šis draudimas iki šiol galioja. Tai viešai nuskambėjusi istorija, sulaukusi didelio visuomenės dėmesio.
Tad kyla klausimas – ar brandos atestatų vėlavimas ir su tuo susijęs neapibrėžtumas nėra dar vienas netiesioginis barjeras, trukdantis Lietuvos jaunimui rinktis studijas užsienyje, taikant nesąžiningos konkurencijos principus?“ – klausė A.Jefimovas.
Portalas Lrytas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), tačiau abi institucijos nurodė, kad duomenų apie moksleivius, pasirinkusius studijas užsienyje, nerenka ir neturi.