Penktadienį mokyklos vadovė išplatino laišką, kuriame prakalbo ne tik apie išėjimo iš darbo priežastis, bet ir apie patirtą spaudimą.
„Nebegaliu tylėti. Kaip istorikė žinau, kad jei tylime, mūsų istoriją kuria kiti. Šiandien mano paskutinė darbo diena, nes nusprendžiau atsistatydinti iš direktorės pareigų.
Atėjau su didele viltimi, tikėjimu žmonėmis ir noru kurti mokyklą, kurioje gera visiems – ir mokiniams, ir mokytojams, ir mokyklą aptarnaujantiems darbuotojams, ir mokinių tėvams. Per trejų metų darbo laikotarpį išgražėjo, pajaukėjo ir pašviesėjo mokykla.
Dirbdama Žvėryno gimnazijoje užmezgiau naujus tinklaveiklos ryšius – atsirado naujų tarptautinių projektų, pagyvėjo bendradarbiavimas su Vilniaus, Lietuvos ir užsienio mokyklomis.
Neformalus ugdymas mokiniams buvo papildytas naujomis veiklomis, inicijavau jaunų mokytojų pritraukimą, skatinau mokytojų bendradarbiavimą, kultūringą ir pagarbų santykį su mokiniais bei kolegomis. Naujos iniciatyvos skatino pokytį, o kartu ir tam tikrą pasipriešinimą, kas yra normalus organizacijos brendimo procesas.
Rezultatas – mokyklų reitinge esame antra mokykla Vilniuje tarp nekonkursinę atranką vykdančių mokyklų“, – rašė Ž.Vaškevičienė.
Tačiau direktorė taip pat prabilo ir apie mokykloje buvusias problemas.
„Nuo 2024 spalio mėnesio Atspirties ir atsparumo skyrius, kuriame dirba gimnazijos tėvų komiteto narė (ne kartą pažeidė viešų ir privačių interesų įstatymo nuostatas), net 18 kartų prašė manęs teikti duomenis. Išskirtinių nei kitose mokyklose problemų nerasta. Tačiau vis teikėme ir teikėme tuos pačius duomenis tiems patiems suinteresuotiems asmenims.
Administracijoje atsirado baimė, kad ir vėl bus skundas, ir vėl bus kažko ieškoma. Net baisios mokyklai nelaimės akivaizdoj, jie toliau prašė duomenų, neparodydami neįvardintų anoniminių skundų turinio.
Patyriau stiprų psichologinį spaudimą iš savivaldybės Atspirties ir atsparumo skyriaus, kuris, beje, yra unikalus, nes yra vienintelis Lietuvoje... Čia padarysiu pauzę, tegul juo domisi kiti...“ – aiškino atsistatydinanti mokyklos vadovė.
Ž.Vaškevičienė palietė ir rugpjūčio pradžioje mokyklos bendruomenę ištikusią tragediją, paneigdama kalbas, kad į ją žvelgė atsainiai.
„Visi išgyvenome ir išgyvename skaudžią penkiolikmečių istoriją... Buvome kartu... Melas, kad aš nesidomėjau, ar nesupratau skaudžios nelaimės. Aš pati pirma pranešiau Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykusią tragediją, paprašiau pagalbos mokyklos bendruomenei, ėmiausi teikti pagalbą žuvusiojo berniuko šeimai, informuoti tarnybas.
Kreipiausi į Vilniaus pedagoginę, psichologinę tarnybą, kuri geriausiai žinojo, kaip reikia veikti susiklosčiusioje krizinėje situacijoje. Su žuvusio berniuko šeima bendrauju ir dabar...
Tiesa ta, kad aš neatostogavau, mane iš darbo išvežė į ligoninę greitoji pagalba. Sutriko širdis jaučiant begalinį stresą dėl susiklosčiusios situacijos. Gydytojai griežtai liepė rūpintis savo fizine sveikata, suteikė nedarbingumo pažymą. Tačiau prioritetas kaip visada buvo darbas... Apie Vilniaus miesto savivaldybės poziciją nekalbėsiu ir nevertinsiu.
Dėkoju tiems, kurie nepatikėjote užsakytais straipsniais ir naujienomis. Dėkoju už palaikymą ir gražias žinutes... Dėkoju už rūpestį, atidumą, jautrumą, susitelkimą, žmoniškumą. Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių mane nuoširdžiai palaikys ir stiprins. Apkabinu jus nuoširdžiai dėkodama...
Manau, kad tikra tiesa, kam reikalinga mokykla jau ryškėja ir ateityje pamatysime naujų šios istorijos epizodų. Išeinu tikėdama žmogiškumu, padariusi tai, ką turėjau padaryti kaip žmogus, atsakinga Lietuvos pilietė ir kaip vadovas.
Linkiu branginti, gerbti vienas kitą, ypač savo vaikus, mokinius. Linkiu būti jautriems kitų žmonių išgyvenamoms situacijoms. Vaikai yra pats didžiausias Lietuvos turtas, ateitis“, – rašė Ž.Vaškevičienė.
Kaip jau skelbta anksčiau, laikinai Žvėryno gimnazijai vadovaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.