Šios mokyklos direktorė Žaneta Vaškevičienė jau paskelbė pasitraukusi iš pareigų, tačiau tėvų bendruomenė ir toliau nerimsta – išplatino viešą laišką, kuriame dabar jau buvusiai vadovei negaili aštrios kritikos dėl gimnazijos mikroklimato.
Taip pat paaiškėjo ir dar viena keista detalė – palikdama pareigas Ž.Vaškevičienė staiga sumanė atleisti dalį gimnazijos darbuotojų.
Kas nutiko?
Žvėryno gimnaziją rugpjūtį sukrėtė tragedija – vienas šios mokyklos mokinys žiauriai nužudė savo draugą – taip pat šios gimnazijos moksleivį.
Nors pamokos vasarą nevyksta ir vaikai į mokyklą neina, dalis tėvų bendruomenės pasipiktino, kad gimnazijos direktorė Ž.Vaškevičienė netinkamai sprendžia šioje situacijoje iškilusias problemas, nepakankamai dėmesio skiria stiprią emocinę traumą patyrusiems nužudytojo bei įtariamojo bendramoksliams.
Prieš kelias dienas paaiškėjo, kad direktorės pareigas Ž.Vaškevičienė jau palieka – tiesa, nebuvo aiškiai nurodyta, dėl kokios priežasties.
Viešojoje erdvėje svarstyta, kad su šiuo sprendimu gali būti susijusi ir prieš kelias savaites nutikusi tragedija.
Visgi penktadienį pati Ž.Vaškevičienė išplatino viešą laišką ir paaiškino pasitraukimo motyvus, pabrėždama, kad „nebegali tylėti“, prakalbo ir apie jau kurį laiką patiriamą spaudimą.
„Kaip istorikė žinau, kad jei tylime, mūsų istoriją kuria kiti. Šiandien mano paskutinė darbo diena, nes nusprendžiau atsistatydinti iš direktorės pareigų. Atėjau su didele viltimi, tikėjimu žmonėmis ir noru kurti mokyklą, kurioje gera visiems – ir mokiniams, ir mokytojams, ir mokyklą aptarnaujantiems darbuotojams, ir mokinių tėvams“, – feisbuke rašė Ž.Vaškevičienė.
Ji tikino, kad per trejų metų darbo mokykloje laikotarpį gimnazija „išgražėjo, pajaukėjo ir pašviesėjo“, tačiau netrukus atsirado spaudimas.
„Dirbdama Žvėryno gimnazijoje užmezgiau naujus tinklaveiklos ryšius – atsirado naujų tarptautinių projektų, pagyvėjo bendradarbiavimas su Vilniaus, Lietuvos ir užsienio mokyklomis. Neformalus ugdymas mokiniams buvo papildytas naujomis veiklomis, inicijavau jaunų mokytojų pritraukimą, skatinau mokytojų bendradarbiavimą, kultūringą ir pagarbų santykį su mokiniais bei kolegomis.
Naujos iniciatyvos skatino pokytį, o kartu ir tam tikrą pasipriešinimą, kas yra normalus organizacijos brendimo procesas. Rezultatas– mokyklų reitinge esame antra mokykla Vilniuje tarp nekonkursinę atranką vykdančių mokyklų.
Tačiau... Nuo 2024 spalio mėnesio Atspirties ir atsparumo skyrius, kuriame dirba gimnazijos tėvų komiteto narė (ne kartą pažeidė viešų ir privačių interesų įstatymo nuostatas), net 18 kartų prašė manęs teikti duomenis. Išskirtinių nei kitose mokyklose problemų nerasta. Tačiau vis teikėme ir teikėme tuos pačius duomenis tiems patiems suinteresuotiems asmenims.
Administracijoje atsirado baimė, kad ir vėl bus skundas, ir vėl bus kažko ieškoma. Net baisios mokyklai nelaimės akivaizdoj, jie toliau prašė duomenų, neparodydami neįvardintų anoniminių skundų turinio.
Patyriau stiprų psichologinį spaudimą iš savivaldybės Atspirties ir atsparumo skyriaus, kuris, beje, yra unikalus, nes yra vienintelis Lietuvoje... Čia padarysiu pauzę, tegul juo domisi kiti...“, – rašė Žvėryno gimnazijos vadovė.
Netrukus ji priėjo ir prie skaudžios mokyklą ištikusios nelaimės.
„Visi išgyvenome ir išgyvename skaudžią penkiolikmečių istoriją... Buvome kartu... Melas, kad aš nesidomėjau, ar nesupratau skaudžios nelaimės. Aš pati pirma pranešiau Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykusią tragediją, paprašiau pagalbos mokyklos bendruomenei, ėmiausi teikti pagalbą žuvusiojo berniuko šeimai, informuoti tarnybas.
Kreipiausi į Vilniaus pedagoginę, psichologinę tarnybą, kuri geriausiai žinojo, kaip reikia veikti susiklosčiusioje krizinėje situacijoje.
Su žuvusio berniuko šeima bendrauju ir dabar... Tiesa ta, kad aš neatostogavau, mane iš darbo išvežė į ligoninę greitoji pagalba. Sutriko širdis jaučiant begalinį stresą dėl susiklosčiusios situacijos. Gydytojai griežtai liepė rūpintis savo fizine sveikata, suteikė nedarbingumo pažymą. Tačiau prioritetas kaip visada buvo darbas... Apie Vilniaus miesto savivaldybės poziciją nekalbėsiu ir nevertinsiu.
Dėkoju tiems, kurie nepatikėjote užsakytais straipsniais ir naujienomis. Dėkoju už palaikymą ir gražias žinutes... Dėkoju už rūpestį, atidumą, jautrumą, susitelkimą, žmoniškumą. Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių mane nuoširdžiai palaikys ir stiprins. Apkabinu jus nuoširdžiai dėkodama... Manau, kad tikra tiesa, kam reikalinga mokykla jau ryškėja ir ateityje pamatysime naujų šios istorijos epizodų.
Išeinu tikėdama žmogiškumu, padariusi tai, ką turėjau padaryti kaip žmogus, atsakinga Lietuvos pilietė ir kaip vadovas. Linkiu branginti, gerbti vienas kitą, ypač savo vaikus, mokinius. Linkiu būti jautriems kitų žmonių išgyvenamoms situacijoms. Vaikai yra pats didžiausias Lietuvos turtas, ateitis“, – rašė Ž.Vaškevičienė.
Tėvai turi atsaką
Tačiau netrukus į direktorės žodžius vėl sureagavo Žvėryno gimnazijos tėvų ir dalies mokytojų bendruomenė. Portalui Lrytas jie paviešino savo įvykių versiją.
„Nebegalime tylėti. Nesame istorikai, bet žinome, kad jei tylime – mūsų istoriją kuria kiti. Perskaitę į aukos vaidmenį įsijautusios buvusios Žvėryno gimnazijos direktorės pasisakymą, negalime pritarti kuriamam vienpusiškam naratyvui.
Viešai bandoma parodyti, kad direktorės pasitraukimas – tai tik spaudimo pasekmė ir kad ji pati – neteisingai nuskriausta. Tačiau kasdienybėje mes, tėvai, mūsų vaikai ir nemaža dalis mokytojų matė visai kitą realybę“, – rašė tėvai.
Pirmiausia, anot jų, ilgus metus gimnazijoje tvyrojo įtampa, baimė ir nepasitikėjimas.
„Ne vienas mokytojas liudijo apie mobingo apraiškas, nuolatinę psichologinę įtampą, žeminantį bendravimą. Rezultatas akivaizdus – dalis pedagogų traukėsi iš darbo, kiti dirbo baimės ir spaudimo sąlygomis. Tokia atmosfera persidavė ir vaikams. Tėvų akimis žvelgiant, tai buvo vienas skaudžiausių aspektų – vaikai turėjo augti toje aplinkoje.
Dalies mokytojų teigimu, mikroklimatas Žvėryno gimnazijoje ėmė prastėti nuo pirmųjų Žanetos V. darbo dienų. Šias tendencijas patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos atliktas tyrimas, kuriame buvo fiksuoti prasti mikroklimato rezultatai“, – teigiama Lrytas gautame laiške.
Visgi tėvai pabrėžė, kad šią vasarą įvykusi tragedija nėra susijusi su direktorės pasitraukimu.
„Deja, visuomenei gali susidaryti kitoks įspūdis, nes pasitraukimas bandomas pateikti kaip tiesioginė šio įvykio pasekmė“, – nurodė tėvai.
Klausimų jiems kilo ir dėl „tariamos direktorės ligos“.
„Iki pat jos pasitraukimo visuomenei buvo komunikuojama, kad direktorė išvyko atostogų, vėliau jas atšaukė (pasak jos dėl įvykusios tragedijos). Apie tariamą gydymąsi ligoninėje buvo prabilta tik tuomet, kai kilo klausimų dėl pasitraukimo aplinkybių. Nei tėvų bendruomenė, nei mokytojai iki tol negirdėjo apie tokį „staigų išvežimą“.
Todėl kilo natūralus klausimas – kodėl liga buvo prisiminta tik tuomet, kai prireikė pagrįsti savo pasitraukimą?
Net paskutinėmis savo darbo dienomis direktorė ėmėsi žingsnių, kurie labiau priminė kerštą nei rūpestį bendruomene – bandyta atleisti jai neįtikusius mokytojus. Laimei, šiuos veiksmus sustabdė kitų institucijų įsikišimas. Ar tokie veiksmai dera su vadovo, ginančio savo bendruomenę, įvaizdžiu?“ – klausė tėvų bendruomenė.
Kaip teigiama laiške, Tėvų komitetas šiandien bandomas pavaizduoti kaip kaltasis, nors iš tikrųjų buvo ta jėga, kuri palaikė mokytojus, tėvus ir vaikus.
„Nebijodama kalbėti apie realią padėtį mokykloje. Už tai jiems priklauso padėka, o ne kaltinimai. Be tėvų bendruomenės aktyvaus įsitraukimo Vilniaus miesto savivaldybės reakcija į mokykloje susidariusią situaciją buvo vangoka. Mokytojai yra labai dėkingi tėvams, kurie nepabijojo kelti problemų ir padėjo priversti institucijas į jas reaguoti.
Todėl šiandien norime paklausti visuomenės: ar tikrai vadovė yra tokia „balta ir pūkuota“, kaip bandoma parodyti? Ar nevertėtų labiau pasigilinti į tai, koks iš tiesų buvo mikroklimatas, kokia buvo vadovavimo kultūra, kokią žalą patyrė mokytojai ir vaikai?
Mes, tėvai ir mokytojai, matėme tai iš arti. Ir tylėti būtų neteisinga mūsų vaikų atžvilgiu. Jei tylėsime – šią istoriją sukurs kiti, ir ji neturės nieko bendra su realybe“, – rašė Žvėryno gimnazijos mokinių tėvai ir mokytojai.
Darbuotojus iš tiesų atleido
Kol kas Ž.Vaškevičienės pareigas laikinai perėmė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas Rimantas Remeika.
Žiniasklaidoje pastarosiomis dienomis taip pat atsirado žinių, kad išeidama iš darbo Ž.Vaškevičienė nusprendė atleisti dalį mokytojų.
Tai Lrytas penktadienį patvirtino ir pats R.Remeika, tačiau kartu patikino šią situaciją išspręsiantis jau pirmadienį.