Tokiais iš pirmo žvilgsnio neįprastais moksleivių užsiėmimais jau susidomėjo tokie žiniasklaidos milžinai kaip CNN, Reuters, WION.
„Rusijos kaimynė Lietuva moko vaikus dronų įgūdžių“, „Lietuva moko vaikus valdyti dronus šalia Rusijos sienos“, – skelbia jų antraštės.
„Airtech“ pavadinimą gavusį projektą pernai inicijavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) – tiesa, pasak jos vadovo, nors gali atrodyti, jog idėja vykdyti tokius užsiėmimus yra tiesiogiai padiktuota geopolitinės situacijos ir šaliai kylančių grėsmių, šiandieniniame pasaulyje ir ypač ateityje dronai pasitarnaus praktiškai visur.
Turi atsaką kritikams
Visgi Tauragė – ne vienintelis miestas, kuriame vaikai, o netrukus – ir suaugusieji galės mokytis valdyti dronus ar tiesiog su jais susipažinti iš arčiau.
LINEŠA vadovas Valdas Jankauskas portalui Lrytas pirmadienį pasakojo, kad projektas iš viso truks ketverius metus, o specialūs „Airtech“ mokymo centrai įsikurs devyniuose šalies regionuose.
Idėja organziuoti tokias pamokas kilo pačiai agentūrai – gavus tiek Švietimo, mokslo ir sporto, tiek Krašto apsaugos ministerijų ir Savivaldybių asociacijos palaiminimą, verslo pagalbą, nedelsiant imtasi darbų.
„Norėjome sukurti tvarų modelį, kuris ir pavyko. Pirmasis centro atidarymas buvo Tauragėje, bet šį ketvirtadienį bus atidarymas ir Kėdainiuose, spalio 9-ąją – ir Jonavoje. Tai šių metų planas jau kaip ir įgyvendintas“, – aiškino V.Jankauskas.
Miestus, kuriuose vaikai galės mokytis drono valdymo subtilybių, LINEŠA pasirinko dėl skirtingų priežasčių, bet kai kurios savivaldybės esą ypač išsiskyrė savo aktyvumu.
„Kėdainius pasirinkome dėl to, kad ten buvo mūsų bazė ir darbuotojai, o iš Tauragės pamatėme būtent jų pačių iniciatyvą ir norą, kad jie irgi nori prie to prisidėti. Nes čia yra savivaldybės prisidėjimas – skirti ir patalpas, ir finansavimą.
Pirmą kartą idėją pristačiau merui gal spalio mėnesį, ir savivaldybė tai priėmė labai pozityviai. Nes pristatinėjome daug kur – ir Vilniuje, ir Vilniaus rajone, bet iš jų nesulaukėme atgarsių, dėl to nusprendėme dirbti su tais, kurie nori.
Lygiai tas pats buvo ir su Jonava – jie irgi buvo labai iniciatyvūs ir mes juos pasirinkome kaip dar vieną papildomą savivaldybę. Pristatymų darėme daug, ir kai kalbėjome, daugelis savivaldybių sumanymą priėmė pozityviai, bet kai reikia daryti konkrečius dalykus ir greitai, atsirinkome tik tuos, kurie aktyviausi, kurie konkrečiais pavyzdžiais ir darbais rodo, kad yra pasiruošę.
Tai Tauragė buvo tas variantas, kuris greičiausiai, geriausiai sureagavo“, – apie pirmojo mokymo centro atidarymo aplinkybes pasakojo V.Jankauskas.
Kaip vyksta dronų pamokos? Pasak LINEŠA vadovo, kadangi tai yra neformalaus švietimo platforma, vaikai į užsiėmimus ateina vieną ar du kartus per savaitę. Tam, kad moksleiviai išlaikytų motyvaciją, planuojamos ir įvairios varžybos.
„Dabar jau turime beveik mėnesio patirtį – turime simuliatorius ir vaikai dalį pamokos mokosi droną valdyti su simuliatoriais, o vėliau pereina į kitą patalpą, kur jau mokosi valdyti nuo pačių mažiausių dronų – jį pakelti, nuleisti, gali apeidinėti tam tikrus barjerus.
O kuo aukštesnė klasė, sakykime taip, tuo viskas sudėtingėja – čia jau atsiranda ir dronų konstravimas, su jau didesniais dronais, sudėtingesniais dronais“, – akcentavo LINEŠA vadovas.
Iš viso sukurtos trys programos įvairaus amžiaus moksleiviams – nuo 9 iki 12 metų, nuo 12 iki 15 metų bei nuo 15 iki 19 metų.
„Tai akivaizdu, kad programoms yra skirtingi reikalavimai ir skirtingas lygis“, – paaiškino V.Jankauskas.
Tiesa, nors tokia iniciatyva džiaugiasi ir patys vaikai, ir jų tėvai, o mokytojai jau sulaukė daug teigiamo grįžtamojo ryšio, netrūksta ir skeptikų. Komentaruose socialiniuose tinkluose dalis žmonių piktinasi, esą šitaip vaikai yra ruošiami „karybos menui“.
Tačiau LINEŠA vadovas kritiką atmeta – pabrėžė, kad ruoštis reikia ne karui, o ateičiai.
„Šiandien svarbu kalbėti apie tai, kad dronai yra ir žemės ūkis, ir aptarnavimas – pavyzdžiui, „Amazon“ jau paleido pilotinį projektą, būtent prekių pristatymo su dronais, medicinoje tai irgi taikoma pristatant vaistus, tai dronai apskritai plečiasi kosminiu greičiu.
Tai šiandien mes galime arba visam laikui atsilikti, arba keliauti į priekį. Nes turbūt tą patį sako ir universitetai – kad trūksta inžinerinių sričių specialistų, trūksta technologijų specialistų, ir tai yra vienas iš dalykų, kurie vaikus būtent ruošia tam, kad jie pasirinktų technologijas, inžineriją.
Šiandien kalbėti apie tai, kad šitaip ruošiamasi karui, nebūtų tiesa, bet iš kitos pusės – natūralu, kad turbūt iš 7 tūkstančių vaikų, kuriuos paruošime, kai kas rinksis ir karybą. Negalime paneigti, kad technologijos taikomos ir karinėje pramonėje, ir bus taikomos“, – pabrėžė V.Jankauskas.
„Turbūt galima ir anglų kalbos vertėją priskirti militarizavimui, bet čia turbūt nuo požiūrio priklauso“, – pridūrė jis.
Susidomėjimas – milžiniškas
Paklaustas, kiek moksleivių jau susidomėjo dronų pamokomis, LINEŠA vadovas svarstė, kad skaičiai kalba patys už save. Esą vien per kelias savaites sutartis sudarė apie 350 vaikų. Tikslas – 800, tačiau durų dar net neatvėrė kiti centrai.
„Teko pačiam pabūti ir atidarymo metu, ir parodomosiose pamokose – pozityvas eina iš visur. Moksleiviai nori, tėvai irgi patenkinti, kad tai vyksta, su Krašto apsaugos ministerija esame sutarę, kad ir visuomenė turės galimybę apsimokyti trumpalaikiuose kursuose, kaip valdyti droną, nes pakankamai daug suaugusiųjų turi dronus ir nežino, ką su jais daryti“, – kalbėjo V.Jankauskas.
Tiesa, mokytojams jau kyla ir tam tikrų netikėtų iššūkių – pavyzdžiui, į pamokas ateina vaikai, kurie dronus jau ne tik yra matę, bet ir yra valdę.
„Ir jiems jau reikia aukštesnės klasės. Eina kalba ne apie šiaip klasės mokymą, bet pakankamai individualų požiūrį į kiekvieną vaiką, jo lygmenį.
Neformalus švietimas yra paremtas motyvacija, tai jeigu vaikui bus neįdomu, mes tiesiog neturėsime vaikų, o kadangi modelis tvarus ir jis turi kainą, turime verstis per galvą, kad sudomintume vaiką ir kad kiekvienas vaikas gautų tai, ko jam reikia, kad jis galėtų tobulėti.
Tai kartu iššūkis ir mums“, – prisipažino LINEŠA vadovas.
„Airtech“ metodinio centro mokytojas Mindaugas Lukošaitis taip pat laikėsi nuomonės, kad šiandien jaunimas turi gebėti valdyti naująsias technologijas. Požiūris, kad dronai pasitarnaus tik karyboje, anot jo – išties siauras.
„Greičiausiai neigiamai komentuoja tie žmonės, kurie nori dirbti ta linkme ir skleidžia tas kalbas, kad mes toliau kažko bijotume.
Bet mes jaunimą ruošiame ir ateities profesijų pasirinkimui, nes tai ir inžineriniai gebėjimai, ir programavimai, ir skraidymai. Reikėtų plačiau į tai žiūrėti“, – kalbėdamas su portalu Lrytas ragino mokytojas.
Tauragėje dronų valdymo subtilybių vaikus mokantis M.Lukošaitis atkreipė dėmesį, kad į rajono mokyklas mokytojai patys važinėja pas trečiokus ir ketvirtokus, o metodiniame centre mokomi jau vyresni moksleiviai.
Tiesa, nors dronų pamokomis jau susidomėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žiniasklaida, jis pastebėjo, kad visgi ne visur pagrindinė tokių užsiėmimų misija suprasta teisingai.
„Jei žiniasklaida atkreipė dėmesį, tai manau, mes esame vieni pirmųjų ir tikrai ne vienu žingsniu priekyje, lyginant su kitomis šalimis. Manau, kiekvienoje šalyje turėtų būti tokie dalykai.
O žiniasklaida iš įvairių šalių įvairiai ir prirašė – mačiau ir Azijos kažkuriuos šalies straipsnius, bet tai nebūtinai yra tiesa, ką mes transliuojame, ir ką – jie“, – svarstė M.Lukošaitis, pridūręs, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės akcentavo tik tai, kad Lietuvoje moksleiviai ruošiami būtent karui.
Kaip jau skelbta anksčiau, numatoma, kad vien šiais mokslo metais šio centro būreliuose dronų valdymo bei konstravimo įgūdžių įgis 800 vaikų ir jaunuolių.
Planuojama, kad iki 2028 m. Lietuvoje bus atidaryti devyni tokie centrai, o juose iš viso bus apmokyta 7 tūkst. vaikų ir 1,7 tūkst. suaugusiųjų.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, kitąmet tokius dronų centrus planuojama atidaryti Šiauliuose ir Panevėžyje, 2027-aisiais – Utenoje ir Telšiuose, 2028-aisiais – Klaipėdoje ir Marijampolėje.