Lietuva jau 2026-ųjų metų biudžete įsipareigojo rekordiškai didinti finansavimą gynybai, tačiau su tokio sprendimo pasekmėmis neišvengiamai teks susidurti kitų svarbių sričių atstovams.

Dar ankstesnės kadencijos metu keturios švietimo darbuotojus vienijančios profsąjungos su tuometine konservatorių Vyriausybe pasirašė kolektyvinę sutartį, kurioje numatyti mokytojų atlyginimų pokyčiai, tačiau dabar šie pažadai pakibo ant plauko.

Iškilus grėsmei, kad raštu įtvirtinti susitarimai gali būti taip ir neįgyvendinti, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kalba apie streiką. Ar jo prireiks – dar neaišku, bet planą pedagogai pasiruoštų, Lrytas sako LŠMPS vadovas Egidijus Milešinas.

Tiesa, protestuoti profsąjunga tikrai nesiruoš tol, kol neišbandys ir ne tokių kardinalių priemonių – Vyriausybei jau pateiktas ir alternatyvus pasiūlymas, kaip ši galėtų ir nenuskriausti mokytojų, ir per daug nenualinti biudžeto.

[[ge:lrytas:lrytas:40062150]]

Tuo metu politologas Ainius Lašas svarsto, kad valdžia greičiausiai visais būdais bandys išvengti dar vienos sumaišties, kurią sukeltų streikas. Pasak jo, kortos šiuo atveju yra pedagogų rankose.

„Suprantama, kad Lietuva turi skirti daugiau lėšų gynybai, bet jeigu mes traktuojame, kad gynyba ir švietimas yra prioritetiniai laukai, turi lėšų atsirasti ir čia, nes kitaip tada kyla rimtų klausimų apie jau mano minėtų Vyriausybės ir bendrai valstybės įsipareigojimų rimtumą, pagrįstumą“, – svarstė politologas.

Ką siūlo?

Pernai atnaujintoje šakos kolektyvinėje sutartyje numatoma pedagogų atlyginimus iki 2028 m. didinti 5 proc. daugiau nei prognozuojamas vidutinis darbo užmokesčio augimas. Kitąmet, pagal šią sutartį, mokytojų atlyginimai turėtų augti 7,65 proc.

[[ge:lrytas:lrytas:40004246]][[ge:lrytas:lrytas:40061299]][[ge:lrytas:lrytas:40064284]]

Tačiau dabar Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte siūloma, kad mokytojų atlyginimai didėtų tik 5 proc.

Tokia situacija keturioms švietimiečius vienijančioms organizacijoms nepatinka. Visgi suprasdami situaciją valstybėje LŠMPS jau pasiūlė savo alternatyvą – didinti mokytojų darbo užmokestį ne nuo kitų metų sausio 1-osios, kaip numatyta, bet nuo 2026 m. rugsėjo 1-osios, tačiau su sąlyga, kad darbo užmokestis didėtų sparčiau – 11, 5 proc.

Kaip pirmadienį portalui Lrytas sakė profesinės sąjungos vadovas E.Milešinas, savo skaičiavimus jie jau pateikė premjerei I.Ruginienei ir finansų ministrui K.Vaitiekūnui. Dabar beliko sulaukti jų vertinimo.

„Turime tokį atsakymą, kad jie pasitikrins, dar paskaičiuos, ir trečiadienį numatytas derybinis posėdis – turėsime atsakymą, ar juos tenkina mūsų siūlymas, ar ne“, – nurodė E.Milešinas.

[[ge:lrytas:lrytas:40074281]]

Alternatyvus profsąjungos siūlymas Vyriausybei, anot jo, būtų kompromisinis.

„Mūsų siūlymas buvo, kad arba laikomės to, kas parašyta kolektyvinėje sutartyje – tai yra nuo sausio 1-osios 7,65 procento, kas Lietuvos biudžetui kitais metais kainuotų 167 mln. eurų, arba mūsų alternatyva – nuo sausio 1-osios nedidėja, bet nuo rugsėjo 1-osios didėja 11 su puse procento. Ir tai Lietuvos biudžetui kainuotų 85 milijonus eurų.

Kaip ir biudžetas planuojamas trejiems metams, taip ir mūsų profesinės sąjungos siūlymas yra paskaičiavimai visų trejų metų biudžetui, tai, kas yra susitarta kolektyvinėje sutartyje, kurioje vietoje mes turime būti su atlyginimais 2028 metais, tai visus šituos skaičius – 2026-tų, 2027-tų ir 2028-tų metų – biudžeto pasiūlymus ir išdėsčiau“, – nurodė E.Milešinas.

Paklaustas, ar mokytojai apskritai jaučia palaikymą iš naujosios Vyriausybės bei jos vadovės, profesinės sąjungos lyderis sutiko, kad situacija sudėtinga – dėl visiems suprantamų priežasčių labai stipriai padidėjo krašto gynybos biudžetas, bet tam tikrus atsakymus vis tiek reikės išgirsti.

„Tai, ką mes šnekėjome pernai, pasirašydami kolektyvinę sutartį su konservatorių Vyriausybe, buvo vienas matymas, dabar yra kitas matymas, bet kol kas, sakykime, bent iki trečiadienio oficialaus posėdžio yra tokios kaip ir pozityvios mintys. Bus matyti, ką mes išgirsime“, – svarstė E.Milešinas.

Visgi, tęsė jis, jei sutarimo nebus norima ieškoti, profsąjunga gali imtis ir griežtesnių priemonių. Streikas čia – taip pat neatmetamas.

„Vienaip ar kitaip, kas yra streikas ir kaip jis turi būti organizuojamas, yra Darbo kodekse nustatyta tvarka, bet mūsų organizacija yra didelė, vienija daugiau nei 12 tūkst. narių.

Streikas jau yra kraštutinė priemonė, jeigu taip galima sakyti, bet įvairiausių protestų, priemonių tikrai mūsų taryba turi įvairų sąrašą, ko mes galėtume imtis.

Tarybos sprendimas kol kas yra nei aiškinti, nei garsinti, ką mes galėtume daryti – laukiame Vyriausybės sprendimų ir trečiadienį po derybų matysime, ar jau mes jungiamės, sėdame, planuojame ir pradedame galvoti, nuo ko pradedame protestus, ar vis dėlto su Vyriausybe rasime kompromisą ir pasirašysime kolektyvinės sutarties atnaujinimą“, – dėstė E.Milešinas.

Kartu su LŠMPS kolektyvinę sutartį yra pasirašiusios ir dar trys švietimo profesinės sąjungos. Nuomonės, anot E.Milešino, visiškai sutampa, tad, jeigu reikės, protestuos visos.

„Jeigu bus kažkokie veiksmai, jeigu nepavyks trečiadienį mums susitarti, tai visus veiksmus vykdysime koordinuotai, visos keturios profesinės sąjungos“, – patikino jis.

Paklaustas, ar streiko atveju kviestų prisijungti ir kitus, sutartyje nesančių profsąjungų atstovus, E.Milešinas tvirtino, kad klausimas dar ansktyvas, bet tokių atvejų praktikoje jau yra buvę.

„2019 metais, kai buvo tam tikrų nesutarimų dar su S.Skvernelio Vyriausybe, darėme tokį įspėjamąjį streiką prie Švietimo ministerijos, ir kvietėme visus, ne tik profsąjungos narius, bet ir kitus mokytojus įsijungti į protesto akciją.

Ir 2019 metais tų dviejų valandų užteko – užteko įspėjamojo streiko, jeigu atsimenate, ketvirtadienį vyko dviejų valandų streikas, o pirmadienį jau pasirašėme atnaujintą kolektyvinę sutartį“, – aiškino LŠMPS vadovas.

E.Milešinas tikino visiškai suprantantis, kad prioritetų viršūnėje dabar yra gynybos klausimai, todėl, pasak jo, profsąjunga ir turi savo variantų. Visgi tai, kas dabar mokytojams siūloma iš valdžios pusės, jų netenkina.

„Tai, kas yra užregistruota biudžetinio įstatymo pakeitimo projekte, kuris atėjo kartu su biudžeto projektu į Seimą – nuo sausio 1-osios 4,26 proc. – tas mūsų netenkina, nors kainuoja apie 110 milijonų eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:40074286]]

Mes tikrai skaičiuojame, siūlome, mūsų profesinės organizacijos veiklos sritis yra rasti kompromisą ir gauti rezultatą. Mūsų tikslas yra rezultatas, ir labai tikiuosi, kad mes jį turėsime“, – vylėsi LŠMPS pirmininkas.

Kortos – mokytojų pusėje?

Politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A.Lašas tikino pastebėjęs, kad pati Švietimo ir mokslo profsąjunga savyje turi nemažai lankstumo, tad gana lanksčius sprendimus dabar siūlo ir Vyriausybei.

O Vyriausybei, anot jo, dabar taip pat teks laviruoti, nes spaudimas iš mokytojų pusės, panašu, nemažės.

„Aš nežinau, kiek pati Vyriausybė šiuo atveju atsižvelgs į tuos pasiūlymus, nes ten buvo tokie scenarijai, kad iš pradžių truputį pakelti ir jau metų gale pakelti daugiau, ar ten dar daryti įvairius tokius etapinius atlyginimų kėlimus, bet faktas yra tas, kad susitarimai yra, jie yra labai konkretūs, ir jeigu Vyriausybė jų akivaizdžiai nevykdys ir nebus realesnių sprendimų, manau, kad streikas yra visiškai įmanomas.

Bet aišku, iš Vyriausybės pusės žiūrint, turbūt bus bandoma maskuoti tą nepakėlimą kažkokiu „poetapiniu“ pakėlimu, bet jis bus nuosaikesnis, ir bus bandoma įtikinti, kad tiesiog nėra lėšų, todėl daromi tokie veiksmai.

Tai kur čia dabar bus ta riba, man labai sunku pasakyti, bet manau, kad Vyriausybė dabar turbūt pradeda nuo žemesnės ribos, ir tada, jeigu spaudimas didės, ir manau, jis neišvengiamai didės, tada bandys artinti tą finansavimą prie susitarimo raidės“, – svarstė A.Lašas.

Todėl, svarstė jis, ir stebime tam tikrą „lūkesčių karą“. Mokytojų profsąjungos, pasak politologo, turi labai konkrečius įsipareigojimus ir tikrai nesileis į žemesnį nei buvo sutarta lygį.

„Tai pasižiūrėsime, kaip ta situacija išsižais, bet tikrai šiuo atveju pakankamai rimtos kortos yra mokytojų profsąjungų pusėje“, – vertino pašnekovas.

Jei bendros kalbos rasti visgi nepavyktų, kalbėjo A.Lašas, apskritai kiltų klausimas, ko verti valstybės įsipareigojimai, jeigu su mokytojais aiškiai susitarusi valdžia gali lengva ranka nevykdyti savo pažadų.

„Suprantama, kad Lietuva turi skirti daugiau lėšų gynybai, bet jeigu mes traktuojame, kad gynyba ir švietimas yra prioritetiniai laukai, lėšų turi atsirasti ir čia, nes kitaip tada kyla rimtų klausimų apie jau mano minėtų Vyriausybės ir bendrai valstybės įsipareigojimų rimtumą, pagrįstumą“, – svarstė politologas.

KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas įsitikinęs, kad Vyriausybė visgi bandys visais būdais išvengti mokytojų streiko. Esą nestabilumo, neaiškumo ir kritikos naujajai valdžiai jau ir taip yra labai daug, netrūksta ir vidinio chaoso, tad eskaluoti situaciją ir nuvesti pedagogus iki streiko būtų pražūtinga.

[[ge:lrytas:lrytas:40074280]]

„Manau, kad Vyriausybė vienaip ar kitaip suras tam tikras lėšas, nes šita tema yra per daug jautri, ir tiesiog nemanau, kad Vyriausybė norės eiti atviros konfrontacijos linkme“, – komentavo A.Lašas.

Tiesa, pati premjerė I.Ruginienė nevengia priminti, iš kur pati yra atėjusi, tad atrodytų, jog švietimo darbuotojų likimo valiai palikti ji neturėtų. Visgi, svarstė pašnekovas, sprendimus daro ne viena ministrė pirmininkė – kartu politikai žiūri į skirtingus interesus ir bando balansuoti.

„Bet faktas tas, kad yra tam tikrų išlaidų eilučių, kurios mažiau matomos, mažiau kontroversiškos, ir turbūt, jeigu reikalas prispaus, Vyriausybė turės ieškoti būtent tokių eilučių.

Nes yra dar ir politinė logika, kuri veikia. Šie žmonės nėra tik biudžeto skirstytojai – jie taip pat yra ir politikai, o tai reiškia, kad jiems svarbu yra reitingai, jų populiarumas, svarbus yra Vyriausybės vertinimas“, – aiškino politologas.

Pasak A.Lašo, daugelis supranta, kad švietimas, kaip ir gynyba, valstybei yra strateginis prioritetas, o taip pat – ir labai jautrus klausimas. Todėl jis linkęs manyti, kad vienas ar kitas sprendimas bus rastas – mat juo suinteresuotos abi pusės.

„Pagaliau nepamirškime, kad ir švietimo biudžetas nesusidaro tik iš mokytojų atlyginimų. Mokytojų atlyginimai sudaro ženklią jo dalį, bet tai nėra tik tai.

Yra įvairiausi asignavimai, ir čia vėl šiuo atveju klausimas, ką čia valstybė sutaupytų, jeigu nepakeltų tiek, o pakeltų šiek tiek mažiau, ir tada klausimas, ar tie dešimt, ar keliasdešimt milijonų realiai kažką pakeistų didesniame lygmenyje.

Bet čia irgi yra būrimas iš tirščių – man atrodo taip, bet gyvenimas pasisuka kitaip ir kartais kažkas įsigyvendina visiškai priešingai.

Tai aš galvos neguldau, bet manau, kad Vyriausybė tiesiog nenorės bandyti savo laimės tokioje tiesioginėje konfrontacijoje su mokytojais“, – Lrytas teigė A.Lašas.

Premjerė I.Ruginienė kiek anksčiau aiškino, kad pokyčių dėl mokytojų algų bus, tačiau kokių – neįvardijo.

[[ge:lrytas:lrytas:40074289]]

„Švietimo ministrė turi susitikti su profsąjungomis, susidėlios visus taškus ir mes ieškosime sprendimų, nes biudžetas dar neabejotinai grįš, mes jį taisysime, čia dar ilgas procesas. Kaip ir sakiau, mes privalome vykdyti įsipareigojimus“, – komentavo I.Ruginienė.

Premjerė užsiminė, kad atlyginimai pedagogams galėtų būti didinami palaipsniui.

„Mes matome daugiau didėjimą palaipsniui, kad ir nuo sausio ir nuo metų vidurio (didėtų – ELTA), bet ministrė susitiks su švietimo bendruomene ir aptars šitą klausimą“, – komentavo Vyriausybės vadovė.

Finansų ministras K.Vaitiekūnas taip pat tikino, kad bus stengiamasi atsižvelgti į dokumente numatytus reikalavimus.

„Taip, yra kolektyvinė sutartis. Bus bandoma ją atliepti, bus deramasi. Manau, kad kompromisą rasime“, – sakė K.Vaitiekūnas.

Finansų ministras toliau kartojo, kad trūkstamas lėšas mokytojų algoms didinti būtų galima rasti peržiūrėjus kitus biudžeto prioritetus.

„Reikia tiesiog surasti šaltinius, iš ko tai finansuoti, arba sumažinti kitų sričių finansavimą“, – teigė K.Vaitiekūnas.

Vis dėl to, kurių sričių finansavimas galėtų būti persvarstomas ir pridėtas pedagogų algoms, ministras neatsakė.

„Ne (nežinome – ELTA). Kol kas dar vyksta derybos ir gal pavyks susitarti“, – sakė ministras.

Bręsta dar vienas streikas? Sako, kad prabangos atmesti mokytojų pasiūlymą Vyriausybė jau nebegalės sau leisti