„Tautinių mažumų mokyklų absolventų pasiekimai Vilniuje jau ne vienerius metus yra kuklesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba. Panašus atotrūkis pastebimas ir kituose patikrinimuose. Tam didelę įtaką daro ir nepakankamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, ir kasmet augantis atvykusiųjų užsieniečių vaikų skaičius, kurių dauguma mokosi tautinių mažumų mokyklose.
Dėl nuo vaikų nepriklausančių aplinkybių jie turi nelygias starto galimybes studijose ir siekiant karjeros. Šį planą ir sukūrėme tam, kad tiek kitakalbiams Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams švietime užtikrintume realią ir lygiavertę integraciją“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Tautinių mažumų mokyklų moksleivių rezultatai prastesni
Šiuo metu daugiau nei 17 proc. visų Vilniaus moksleivių mokosi tautinių mažumų mokyklose, kurių Vilniuje – 33. Ilgus metus tautinių mažumų mokyklų pradinukai per metus gaudavo 70 lietuvių kalbos pamokų mažiau nei lietuviškose mokyklose. Taip per ketverius metus susidarydavo 315 valandų arba daugiau nei vienerių metų lietuvių kalbos pamokų skirtumas. Dėl mažesnio pamokų skaičiaus susidariusios lietuvių kalbos žinių spragos vėliau atsispindi akademiniuose rezultatuose.
Pasiekimų atotrūkis pradeda ryškėti jau Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (NMPP) metu, kuriuos laiko ketvirtokai ir aštuntokai. Lyginant 2022–2025 m. 4 klasės matematikos NMPP rezultatus, Vilniuje rusų ugdomąja kalba besimokančių moksleivių matematikos rezultatai kasmet prastesni nei lietuvių kalba besimokančiųjų.
Šis atotrūkis dar stipriau matomas 8 klasėje – matematikos pasiekimų skirtumas tarp lietuvių ir rusakalbių mokyklų siekia beveik 10 proc. Vertinant lietuvių kalbos pasiekimus – 2025 m. ir 4 klasės, ir 8 klasės NMPP rezultatai rodo, kad rusų kalba besimokantys moksleiviai beveik dvigubai prasčiau išlaikė skaitymo užduotį.
Lyginant lietuvių kalbos ir literatūros VBE rezultatus Vilniuje, pastebimi panašūs pasiekimų skirtumai, kurie atsispindi ir kituose mokomuosiuose dalykuose. Pavyzdžiui, 2025 m. lietuvių k. ir literatūros A lygio VBE išlaikymo Vilniuje vidurkis lietuvių kalba ugdančiose mokyklose siekė 68,9 proc., lenkų k. – 60,2 proc., o rusų k. – 57,4 proc.
Mokyklose daugėja atvykusių vaikų iš užsienio
Nuo 2022 m. karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 100 tūkst. karo pabėgėlių ir šiuo metu galiojančius leidimus gyventi turi daugiau nei 200 tūkst. užsieniečių, kurių daugumą sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. 2024–2025 mokslo metais Lietuvos mokyklose mokėsi 14,6 tūkst. užsieniečių vaikų. Valstybės kontrolė pažymi, kad į Lietuvą atvykstančių mokyklinio amžiaus užsieniečių vaikų skaičius kasmet auga.
Tačiau lietuvių kalba besimokančių užsieniečių vaikų dalis 2022–2025 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 56 proc. iki 44 proc. Panaši tendencija pastebima ir sostinėje. 2020–2026 m. laikotarpiu užsieniečių vaikų skaičius Vilniaus savivaldybės mokyklose išaugo 4 kartus – nuo 865 iki 3485. 77 proc. atvykusių užsieniečių vaikų Vilniuje mokosi tautinių mažumų mokyklose, daugiausiai – rusų dėstomąja kalba.
Tikslas – kad visi vilniečiai šnekėtų „Drąsiai lietuviškai“
Stebint nerimą keliančius pasiekimų skirtumus ir siekiant užtikrinti sėkmingą atvykusiųjų integraciją, pristatomas „Drąsiai lietuviškai“ veiksmų planas. Jį sudaro:
1) Tautinių mažumų mokyklose didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sostinės tautinių mažumų mokyklose padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius pradinukams iki ne mažiau nei 6 valandų per savaitę. Toks tikslas suformuotas šių mokyklų vadovų metinėse užduotyse.
2) 10-yje tautinių mažumų darželių vykdomas dvikalbis ugdymas. Grupėje dalį dienos ugdymas vyksta gimtąja kalba, kitą dalį – lietuvių kalba. Dvikalbio ugdymo programa kuriama kartu su mokslų daktare Aldona Mazolevskiene.
3) Atvykusių pradinukų ugdymas vyks tik lietuviškai. Nuo 2026 m. rudens iš ne ES šalių atvykusių užsieniečių vaikai 1–4 klasėse Vilniuje bus nukreipiami mokytis tik į mokyklas, kuriose ugdoma lietuvių kalba. 2026 m. sausio 28 d. Vilniaus taryba šiam siūlymui pritarė.
4) Kuriama kvalifikacijos programa, skirta išskirtinai Vilniaus mokytojams, mokantiems kitakalbius.
Birželio mėnesį bus organizuojami seminarai mokytojams apie panardinimo metodikos taikymą mokant lietuvių kalbos. Pagal poreikį 2026–2027 mokslo metais bus teikiamos konsultacijos mokykloms dėl sėkmingos kalbinės ir kultūrinės iš užsienio atvykusių mokinių integracijos.
5) Suaugusiųjų mokyklose vykdomi lietuvių kalbos kursai užsieniečiams. Dviejose Vilniaus suaugusiųjų mokyklose – „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijoje ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centre – vyksta lietuvių kalbos kursai užsieniečiams. Juose iki šiol dalyvavo daugiau nei 400 užsieniečių.
6) Vykdomi lietuvių kalbos mokymai kitakalbiams mokytojams. Trečius metus „Edu Vilnius“ organizuoja lietuvių kalbos kursus mokytojams, kurių gimtoji kalba nėra lietuvių. Juose jau dalyvavo 190 mokytojų iš ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų.
7) Atvykę vaikai lietuvių kalbą mokosi ir šeštadieniais. Antrus metus „Hobiverse“ organizuoja lietuvių kalbos mokyklėlę, skirtą iš užsienio grįžusių ar atvykusių mokinių lietuvių kalbos mokymui. Išbandydama priemonę savivaldybė finansavo 4 grupių ugdymą, tačiau priemonei pasiteisinus šiais metais ji plečiama iki 10 grupių ir toliau didės, jei poreikis augs.
8) Mentoriai iš kultūros srities penkiose tautinių mažumų mokyklose 2 metus dalyvaus perkuriant ugdymo strategiją projekte „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“. Projekto metu ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos ugdymo stiprinimui 1–6 klasėse, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę – nuo moksleivių ir mokytojų iki mokyklos vadovybės ir tėvų. Programa įgyvendinama kartu su kūrėjų bendruomene „Kūrybinės jungtys“. Joje dalyvauja: Vilniaus „Ateities“ mokykla, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija ir Vilniaus Simono Konarskio gimnazija.
9) Įtraukiant mokslininkus plėtojama metodika, kaip mokyti kitakalbius vaikus. Padedame lietuviakalbiams skirtus vadovėlius pritaikyti konkrečioms situacijoms. Parengtą metodinę medžiagą sudarys adaptuoti tekstai, užduotys įvairių kalbos mokėjimo lygių testavimui ir kt. Taip siekiama spręsti problemą, kai kitakalbiams moksleiviams tenka mokytis iš lietuviams pritaikytų lietuviškų vadovėlių. Taip pat, rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa – „Lietuvių kalbos kaip svetimosios didaktika“, skirta lietuvių kalbos mokytojams, mokantiems kitakalbius mokinius. Programos rengimo pabaiga numatoma kovo mėnesį, pirmieji mokymai prasidės balandžio pradžioje. Kvalifikacijos tobulinimo programa rengiama ir kitų ugdomųjų dalykų mokytojams.
10) Lietuvių kalbos mokymo stiprinimas įtrauktas į visų Vilniaus tautinių mažumų mokyklų vadovų užduotis 2026-iems metams. Patys vadovai gali sugalvoti skirtingas šio tikslo įgyvendinimo priemones. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje organizuojami „lietuviški penktadieniai“, kai visos pamokos vyksta tik lietuvių kalba, kitoje būreliai vedami lietuvių kalba ar kitos veiklos.
Susiję straipsniai
Didesnis dėmesys lietuvių kalbos puoselėjimui ir visuomenėje
Vis daugėja ir privačių iniciatyvų, skirtų lietuvių kalbos mokymui bei puoselėjimui. Viena tokių – Lrytas trečią kartą paskelbtas „Lietuviškumo mėnesis“ su šūkiu – „Tavo akcentas – mums komplimentas“. Visą mėnesį nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos portale publikuojamos įkvepiančios istorijos apie užsieniečius, kurie ne tik kuria ir gyvena Lietuvoje, bet ir kalba lietuviškai arba mokosi kalbos.
„Skirtingos patirtys užsieniečių, besimokančių lietuviškai, rodo – mūsų kalba kalbėti be jokio akcento yra beveik neįmanoma. Tačiau tai nėra tik šio atvejo ypatumas. Užsieniečių akcentas būdingas kone visoms pasaulio kalboms. Visgi jis neturėtų būti suprastas neigiamai. Užsieniečiai, kurie kalba lietuviškai yra pavyzdys, įkvėpimas ir unikalumas. Nesvarbu, ar jie kalba su akcentu, ar be jo.
Todėl šia kampanija – „Tavo akcentas – mums komplimentas“ norime pastebėti užsieniečius, kurie ėmėsi sudėtingos užduoties – išmokti lietuvių kalbą bei paskatinti tai padaryti ir kitus, o svarbiausia – nebijoti klysti ir gal kartais per daug negalvoti apie kirčius, gramatiką, o tiesiog bandyti kalbėti“, – sako Lrytas Rinkodaros vadovė Reda Rutkauskienė.
Vienas iš iniciatyvos herojų – Lietuvoje gyvenantis ir lietuvių kalbą besimokantis brazilas Ricardo Schmitz pristatymo metu pripažino, kad savo kasdieniame darbe gali puikiai išsiversti ir be lietuvių kalbos. Tačiau dega noru ją išmokti, nes bent jau kol kas nemato savęs niekur kitur, kaip tik Lietuvoje.
„Noriu čia gyventi visą gyvenimą, o jei ne visą gyvenimą, tai bent jau ilgą laiką. Man čia labai patinka ir norėčiau integruotis į kultūrą, aplinkinių žmonių, draugų, sužadėtinės ir jos šeimos gyvenimą. Noriu, kad kalbėdami žmonės prie manęs nesitaikytų, nors ir yra labai malonūs“, – pasakojo R. Schmitz.
„Drąsiai lietuviškai“ veiksmų planas įgyvendinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Jam 2026 metų miesto biudžete skiriama 200 tūkst. eurų lėšų.