Projektu buvo siūloma įpareigoti savivaldybės užtikrinti, kad vidurinis ugdymas bent vienoje mokykloje ar bent vienoje klasėje būtų vykdomas tautinių mažumų kalba.
Nors antradienį tokios Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Jaroslavo Narkevičiaus pateiktos įstatymo pataisos nesulaukė pritarimo po pateikimo, jos nebuvo atmestos, o grąžintos tobulinti.
Pasak J. Narkevičiaus, ten, kur tautinės mažumos sudaro gyventojų daugumą, moksleiviai turi teisę įgyti vidurinį išsilavinimą savo gimtąja kalba. Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, būtų panaikintos šiuo metu galiojančios, jo manymu, tautines mažumas diskriminuojančios nuostatos.
Susiję straipsniai
Kaip pastebi Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas J. Narkevičius, šiuo metu įstatymas įpareigoja tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir vietovėse išsaugoti mokyklą ar bent vieną klasę, kur ugdymas nuo 11 klasės vyksta valstybine kalba.
„Tuo tarpu mokykloms, vykdančioms ugdymą tautinių mažumų kalba, analogiškas reikalavimas nenustatytas, t. y. nenumatyta pareiga savivaldybėms užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent vienoje mokykloje ar bent vienoje 11–12 klasėje būtų įgyvendinama ir tautinių mažumų kalba“, – sako J. Narkevičius.
Priėmus pasiūlytas įstatymo pataisas, jo teigimu, ši situacija būtų ištaisyta, regionuose būtų išsaugotos ne tik lietuviškos, bet ir lenkiškos mokyklos.
Projektą kartu su J. Narkevičiumi teikė teisingumo ministrė parlamentarė Rita Tamašunienė ir Seimo narys Česlavas Olševskis.
Beje, analogišką įstatymo pataisą LLRA-KŠS atstovaujantys parlamentarai teikė prieš kelerius metus, tačiau jai nebuvo pritarta.