Profesinės sąjungos kelia reikalavimus ministerijai: siekia esminių pokyčių švietimo sistemoje

Dar šių metų vasarį minėtos organizacijos surengė spaudos konferenciją, kurioje atkreipė dėmesį į prastėjančią švietimo būklę, mokytojų saugumo problemas bei augančius iššūkius pritraukiant naujus specialistus.

„Šiandien švietimo būklė yra ties kritiniu tašku, kai vien deklaracijų nebeužtenka. Būtini konkretūs politiniai sprendimai ir atsakomybė už jų įgyvendinimą“, – teigė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė.

Profesinės sąjungos atkreipia dėmesį, kad mokytojas šiandien mokykloje pernelyg dažnai paliekamas vienas – be realios apsaugos ir be pakankamų įrankių apsiginti. Daugėja nepagrįstų skundų, trūksta psichologinės pagalbos, o teisinis reguliavimas ne visuomet užtikrina teisingus sprendimus. Net ir įrodžius nepagrįstą atleidimą, mokytojai dažnai nėra grąžinami į darbą.

Prastėjančią situaciją iliustruoja Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos etikos mokytojos Meilės Platūkienės atvejis.

„Šiuo metu mes turime paprasčiausią teisinį akligatvį. Apie tai kalbant, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje seimo nariai net patys buvo nustebę, kad teisiniu keliu negalima grąžinti neteisėtai atleisto mokytojo į darbą. Tokia situacija mus diskredituoja kaip teisinę valstybę“, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Su panašiomis situacijomis susiduria ir kitos profesinės sąjungos.

Kaip Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pažymėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis:

„Mes patys praėjome visą šį kelią ir tikėjomės, kad įrodžius mokytojos teisumą ji bus grąžinta į darbą. Deja, darbo kodekso 218 ketvirtas straipsnis nurodo, kad, jeigu darbdavys paprašo teismo arba darbo ginčų nagrinėjančio organo negrąžinti, ji automatiškai negrąžinama į savo darbo vietą.“

Derybose bus siekiama ne kosmetinių pataisų, o realių saugumo garantijų: aiškių ir nepriklausomų procedūrų, veiksmingos pagalbos bei vieningų taisyklių, kurios gintų mokytoją, o ne paliktų jį pažeidžiamą.

Profesinės sąjungos pabrėžia – be kryptingų sprendimų vis sudėtingiau bus užtikrinti, kad į mokyklas ateitų ir jose liktų mokytojai. Todėl siūlomos priemonės orientuotos į realų profesijos stiprinimą: stipresnės finansinės ir socialinės garantijos; reali pagalba jaunam mokytojui įsitvirtinti sistemoje; aiškus, skaidrus ir konkurencingas darbo užmokestis; galimybės augti profesiškai, o ne stagnuoti; didesnis socialinis saugumas kasdienėje darbo aplinkoje.

Profesinės sąjungos taip pat siekia gilesnių pokyčių, kurie paliestų visą švietimo sistemą: sąžiningesnės, žmogų tausojančios darbo sąlygos; didesnis dėmesys darbuotojų emocinei ir psichologinei gerovei; realus, o ne formalus profesinių sąjungų balsas priimant sprendimus; skaidrumas ir aiškumas atlygio bei valdymo srityse; lankstesnis ir šiuolaikiškesnis darbo organizavimas.

Profesinės sąjungos tikisi, kad derybos taps realiu žingsniu link konstruktyvaus dialogo ir ilgalaikių sprendimų. Bendromis pastangomis siekiama sukurti tokią švietimo sistemą, kurioje mokytojas jaustųsi gerbiamas, saugus ir motyvuotas, o mokiniai gautų kokybišką ugdymą.