„Įsivaizduokit visiškai atsitiktinį 11-metį berniuką, kuris galbūt turi randą ant kaktos, galbūt neturi, bet gauna kvietimą į Hogvartsą – į burtų ir kerėjimo mokyklą. O Hogvartse viskas yra labai paprasta. Turi galią, burtų lazdelę, eini į mokyklą, lankai kerėjimo, nuodų pamokas.
Bet įsivaizduokim tą patį visiškai atsitiktinį 11-metį berniuką, kuris atkeliauja į mūsų mokyklą. Čia mes turim viską – planšetę, dirbtinį intelektą, „Google“ paiešką, kompiuterius, išmaniąsias lentas. Mano klausimas – ar tas berniukas mūsų mokykloje rastų pakankamai magijos? – prisimindamas pirmąją „Hario Poterio“ dalį portalo Lrytas organizuojamame „Švietimo kode“ į auditoriją kreipėsi „Robotikos akademijos“ vykdantysis vadovas Antanas Mikalauskas.
Jis kelia klausimą – ar kiekvienam vaikui atpažįstamas herojus šiandien lankytų „Robotikos akademiją“?
Į robotiką pažvelgė iš Hario Poterio pusės: „Tikroji magija yra procesas“
Prieš trylika metų įkurta akademija tikrąja magija šiandien laiko ugdymo procesą. O pastarasis, anot A. Mikalausko, nėra tik vadovėlyje užrašytas teisingas atsakymas:
„Tikroji magija – ugdymo procesas, kai jaunas žmogus nuo mažens iki dvyliktos klasės auga. Jis formuoja savo kultūrą, pasaulio supratimą, vertybinį pagrindą.“
Pranešimo autoriaus manymu, įprastai viskas vyksta priešingai – susitelkiama į teisingo atsakymo paiešką, tačiau pamirštama, kad svarbiausia dalis yra jauno žmogaus formavimasis.
Ugdydama jaunus žmones, keitėsi ir pati „Robotikos akademija“. Jei 2014 m. buvo pradėta nuo improvizacijos, tai 2017 m. jau atsirado pirmosios standartizuotos pamokos, 2022 m. – naujas turinys ir įranga, o 2024–2025 m. susitelkta į tobulinimą, nuolatinį grįžtamojo ryšio rinkimą, naujo turinio kūrimo etapą, naujo produkto testavimą.
Susiję straipsniai
Paties A. Mikalausko kelias akademijoje prasidėjo prieš trejus metus. Jis prisimena, kad pradžioje jam buvo sakyta, jog viena iš vertybių čia – išmokti mylėti spręsti problemas.
„Pakankamai keistas pasakymas. Bet nemesk kelio dėl takelio. Per šiuos beveik trejus metus labai aiškiai supratau, kad „Robotikos akademijoje“, o ir pačiame švietime kitaip neįmanoma. Čia kasdien susiduri su mažesnėmis ar didesnėmis problemomis.
Kiekvienoje pamokoje spręsdami problemas, to paties mes bandome išmokyti ir vaikus“, – sako „Robotikos akademijos“ vykdantysis direktorius.
Anot jo, kiekviena pamoka akademijoje prasideda nuo įtraukiančios istorijos ir edukacijos – taip siekiama atkreipti vaiko dėmesį. Tuomet laukia viena iš pagrindinių pamokos dalių – problema ir diskusija. Vėliau pereinama ir į konstravimo dalį.
„Išsikėlėme problemą – nėra kėdžių. Diskutuojam, kad kėdes galima sukonstruoti ir bandome išspręsti problemą konstravimo būdu“, – pasakojo A. Mikalauskas.
Vėliau – programavimo dalis, kurioje vaikai gali padaryti taip, kad robotas judėtų. Konkrečiu atveju – jei automatinė kėdė turi važiuoti, yra sukonstruojami bėgiai, ant kurių kėdė gali slinktis į vieną ar kitą pusę.
„Tuomet ateina tobulinimo dalis. Šioje dalyje vaikai gali daryti tai, ką išmano geriausiai – parodyti savo kūrybiškumą. Tai svyruoja nuo „padarykime robotą gražesnį“ iki „padarykime, kad problemos sprendimas būtų efektyvesnis“, – edukacijų subtilybėmis dalijosi pranešimo autorius.
Vyšnia ant torto – istorijos pabaiga ir aptarimas, kur sudedami pagrindiniai akcentai.
„Dirbant su vaikais labai svarbu, kaip mes dirbame klasėje. Ar padedame vieni kitiems? Pavyzdžiui, kartais trūksta detalių. Einu pas draugą pasiskolinti detalių – ar aš skolinuosi su žodžiu „prašau“, ar žodžiu „duok“?
Mes aptariame, kaip mums sekėsi dirbti komandoje, dalintis ir spręsti problemas“, – pasakojo A. Mikalauskas.
Jis neabejoja – robotiką lankytų ir pats H. Poteris.
„Tikrai ne dėl to, kad tai yra vienas iš pagrindinių pasirinkimų kalbant apie neformalųjį ugdymą. Jis nelankytų dėl to, kad taptų programuotoju, konstruotoju ar inžinieriumi.
Lankytų dėl to, kad jam patinka spręsti problemas. Jam nepatinka lengvi keliai – jis renkasi kelią, kuriame eina, ieško, klysta, bet galiausiai išsprendžia problemą“, – vylėsi A. Mikalauskas.
„Robotikos akademijos“ vykdantysis vadovas tiki, kad svarbu pasitikėti vaikais ir leisti jiems klysti, nes tik darydami klaidas vaikai gali mokytis.