„Mokslo sala“ – tai vienintelis tokio tipo mokslo ir inovacijų populiarinimo centras Lietuvoje, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas mokytis per patirtį, smalsumą ir savarankišką tyrinėjimą.
„Mokslo centrai yra viena efektyviausių priemonių užnorinti visuomenę domėtis mokslu, dažnai lankytojams to net nepastebint“, – pristatydama Laikinojoje sostinėje vos daugiau kaip prieš metus duris atvėrusią „Mokslo salą“, teigė A. Lukaševičiūtė.
Savo pranešime centro vadovė daug dėmesio skyrė patyriminio mokymosi pagrindams. Ji akcentavo, kad vienas svarbiausių ugdymo elementų – galimybė bandyti, klysti ir kartu mokytis iš padarytų klaidų, tačiau šiandieninėje švietimo sistemoje tam dažnai nebelieka vietos.
Susiję straipsniai
Pasak pranešėjos, visuomenėje įsigalėjusi tendencija pernelyg saugoti vaikus nuo nesėkmių, o tai neretai tampa didžiausia kliūtimi jų natūralaus pažinimo vystymuisi:
„Mažiesiems atradėjams dažnai sakoma: neliesk – skaudės, nelipk – užsigausi. Taip mes juos išmokome nebandyti. Paradoksalu, nes eksperimentavimas ir net nesėkmės yra būtini mokymosi proceso elementai“.
A. Lukaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad vaikai iš prigimties pasižymi savybėmis, kurios būdingos žymiausiems pasaulio atradėjams. Pasak jos, būtent mažieji yra geriausiai pasirengę tyrinėti aplinką:
„Smalsumas, kritinis mąstymas ir atkaklumas – tai trys esminės atradėjo savybės, kurias įvardija dirbtinio intelekto įrankiai. Visas jas turi vaikai, ypač patys mažiausi. Jie drąsiai bando, liečia, eksperimentuoja ir nesėkmės jų nesustabdo“, – teigė „Mokslo salos“ vadovė.
T. Bauro nuotr.
Pranešime taip pat paliesta ir dirbtinio intelekto tema. A. Lukaševičiūtė pažymėjo, kad centras pradėtas kurti dar tuo metu, kai dirbtinio intelekto įrankiai nebuvo plačiai naudojami, tačiau šiandien jie tampa neatsiejama mokymosi dalimi.
„Vienas didžiausių šiandienos iššūkių – ne tik kaip naudotis dirbtiniu intelektu, bet ir kaip jį vertinti iš moralinės pusės. Kiek naujosios technologijos padeda, o kiek trukdo priimti racionalius ar kūrybiškus sprendimus? Kas kontroliuoja, prižiūri, vertina ir prisiima atsakomybę už dirbtinio intelekto kuriamą turinį? Apie tai kalbame ir „Mokslo saloje“, – sakė ji.
A. Lukaševičiūtė taip pat akcentavo, kad šiuolaikinė švietimo sistema vis dar remiasi pramonės revoliucijos laikotarpiu suformuotais principais, kada buvo orientuotasi tik į apčiuopiamus rezultatus.
„Kad ir kaip bebūtų keista, bet šiandien ugdymo sistemoje standartizuoti efektyvumo rodikliai išlieka svarbiausiais vertinimo kriterijais. Vaikų įgūdžiai matuojami pagal tai, ar teisingai išmoksta informaciją bei ją pritaiko egzamine. Tačiau toks modelis patikrinti gebėjimus nepakankamas“, – teigė A. Lukaševičiūtė.
T. Bauro nuotr.
Anot pranešėjos, technologijų ir švietimo raida vis dažniau prasilenkia, o visuomenė priartėjo prie taško, kada būtina ieškoti naujų sprendimų. A. Lukaševičiūtė priminė istorinius pavyzdžius, kai kosmoso užkariavimo laikotarpiu buvo siekiama ugdyti gebėjimą spręsti dar nežinomas problemas. Pasak jos, tokiems įgūdžiams lavinti būtinas kūrybiškumas, gelbstintis netradicinių sprendimų ir nestandartinių klausimų bei atsakymų paieškose.
„Beveik visi gimstame su atradėjo genu, bet augdami išmokstame, kas yra teisinga, o kas – ne. Taip atsiranda gėdos jausmas ir nepasitikėjimas savimi, kurie riboja mūsų kūrybiškumą“, – pažymėjo pranešėja.
Pristatydama „Mokslo salos“ veiklą, A. Lukaševičiūtė pabrėžė neformaliojo ir informaliojo ugdymo svarbą. Centro tikslas – sudaryti sąlygas mokytis natūraliai, per patirtį ir asmeninį susidomėjimą.
Lankytojams siūloma daugiau kaip 140 interaktyvių eksponatų talpinanti ilgalaikė ekspozicija, moderniausias regione ir vienintelis Lietuvoje – planetariumas, pažangiosios STEAM laboratorijos. Visa tai leidžia savarankiškai tyrinėti skirtingas disciplinas, sužinoti daugiau ir mokslą pamilti iš naujo.
Pasak centro vadovės, „Mokslo sala“ nesiekia pakeisti formalųjį švietimą, bet jį papildyti, suteikiant lankytojams erdvę – patyrimui, atradimui ir smalsumui puoselėti. Čia didelis dėmesys skiriamas mokymuisi per veiklą, problemų sprendimui, laisvei rinktis ir atradimo džiaugsmui.
„Žmonės neprivalo išbandyti visko vieno apsilankymo metu – svarbiausia, kad jie atrastų bent vieną sritį, kas jiems įdomu. Mūsų tikslas – sužadinti norą žinoti daugiau“, – teigė pranešėja.
Pranešimo pabaigoje A. Lukaševičiūtė akcentavo refleksijos svarbą ir gebėjimą mokytis iš savo patirties. Ji pasidalino, kad prieš priimant naujus darbuotojus, prašo jų įvardinti savo didžiausias klaidas praėjusiose pareigose.
„Šis metodas man padeda geriau suprasti žmogaus požiūrį ir gebėjimą augti. Klaidų analizė yra įgūdis. Svarbiausia – gebėti atpažinti ir suprasti jas bei padaryti tinkamas išvadas. Gera klaida yra ta, iš kurios galima pasimokyti“, – apibendrino „Mokslo salos“ vadovė.
Visa informacija apie „Mokslo salą“ ir bilietai – mokslosala.lt.