Galimybė mokytis dirbant: pameistrystė padeda regionų jaunimui integruotis į darbo rinką

Apie pameistrystės mokymosi formą ir jos naudą pasakoja Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro direktorius Jonas Pravilionis ir centro praktinio mokymo vadovas Alvidas Slavinskas.

Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras, turintis padalinį Šeduvoje, vykdo tiek pirminį, tiek tęstinį profesinį mokymą. Kartu su profesiniu mokymu centre yra įgyvendinamas ir bendrasis ugdymas.

Šiuo metu centre mokosi apie 350 mokinių, pasirinkusių įvairias kryptis: architektūrą ir statybą, gamybą ir perdirbimą, inžinerines profesijas, kompiuteriją, meną, paslaugas asmenims, verslą ir administravimą bei žemės ūkį.

Pasak direktoriaus J. Pravilionio, tokia krypčių įvairovė leidžia mokiniams rinktis profesijas, kurios reikalingos darbo rinkoje ir didina įsidarbinimo galimybes.

Per trejus Europos socialinio fondo agentūrai įgyvendinant profesinio mokymo projektus į pameistrystę įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.

Galimybė mokytis pameistrystės būdu Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre atsirado prieš maždaug šešerius metus. Iš pradžių ji buvo įgyvendinama bendradarbiaujant su vietos verslu. Vėliau atsirado daugiau galimybių, kai centras pradėjo dalyvauti projektinėse veiklose.

Vienas svarbiausių postūmių buvo Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

„Šiais mokslo metais pameistrystės forma mokėsi 28 mokiniai, iš jų 21 – pagal šį projektą“, – sako Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro praktinio mokymo vadovas A. Slavinskas.

Mokiniai vis dažniau renkasi profesijas, kurios yra paklausios darbo rinkoje. Centre populiariausios specialybės – elektriko, transporto priemonių remontininko, apskaitininko, staliaus ir suvirintojo. Pasak A. Slavinsko, būtent šiose srityse pameistrystė yra ypač efektyvi, nes įmonėms nuolat trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

Pameistrystės tikslas yra sudaryti mokiniams galimybę mokytis dirbant – mokiniai mokosi dirbami su įmonėse naudojama įranga, bendrauja su kolektyvu ir dažnai netgi ir su klientais.

„Tai leidžia geriau pažinti darbo kultūrą ir pasirengti darbo rinkai. Baigus mokyklą Įsidarbinti tampa gerokai lengviau“, – teigia J. Pravilionis.

Finansinė nauda šioje vietoje taip pat yra svarbus aspektas. Skirtingai nei tradicinio profesinio mokymo metu, pameistriai gauna atlygį už darbą, o tai didina šios mokymosi formos patrauklumą.

Pasak centro praktinio mokymo vadovo, dalis mokinių net prieš pradėdami mokslus centre jau būna dirbę įmonėse, todėl jie greičiau integruojasi į darbo rinką.

„Centro absolventų įsidarbinimo rodikliai siekia 71,43 proc., viršija nustatytą 65 proc. ribą“, –sako direktorius.

Pasak J. Pravilionio, sėkminga integracija į darbo rinką priklauso ir nuo paties mokinio savybių bei darbo sąlygų.

Centro praktinio mokymo vadovas A. Slavinskas pasakoja, kad šiais mokslo metais trys centro mokiniai po pameistrystės liko dirbti tose pačiose įmonėse, kuriose ją atliko. Vis dėlto tokie atvejai dar nėra dažni – toje pačioje darbovietėje lieka apie 10 proc. mokinių. Pasak A. Slavinsko, jauni žmonės dažnai renkasi išbandyti skirtingas galimybes, todėl ne visada pasilieka ten, kur atliko pameistrystę.

Tačiau net ir tokiu atveju patirtis įgyta per pameistrystę tampa svarbiu startu karjerai. Pavyzdžiui, Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre suvirintojo specialybę baigęs mokinys Jokūbas, pameistrystę atlikęs Radviliškio mašinų gamykloje, turėjo galimybę „pasimatuoti“ būsimą profesiją ir įsitikinti, kad ji jam tinka. Nors įmonėje laisvos darbo vietos nebuvo, įgyta patirtis padėjo jam greitai įsidarbinti suvirintoju kitoje bendrovėje.

Šiandien jis dirba mėgstamą darbą ir džiaugiasi savo pasirinkimu. Pameistrystė tapo naudinga patirtimi ir Dovydui, baigusiam transporto priemonių remontininko modulinę profesinio mokymo programą. Mokymosi metu jis pameistrystę atliko UAB „Logistela“ Radviliškyje. Įgijęs kvalifikaciją, Dovydas grįžo į gimtąjį Telšių rajoną ir sėkmingai įsidarbino. Pasak A. Slavinsko, darbdaviai pastebi, kad pameistriai išsiskiria iš kitų kandidatų – jie turi daugiau patirties, lengviau įsilieja į kolektyvą ir yra labiau motyvuoti. Vis dėlto sprendimą pasiūlyti darbą lemia ir asmeninės savybės: atsakomybė, patikimumas bei gebėjimas dirbti komandoje.

Nors pameistrystė suteikia daug privalumų mokiniui, ne visi iš karto ryžtasi pasirinkti šią mokymo formą.

„Daugeliui tai nauja mokymosi forma, todėl į ją žiūrima atsargiai.“, – pripažįsta direktorius J. Pavilionis.

Vis dėlto ją išbandę mokiniai, dažnai įgauna daugiau pasitikėjimo. Kai kurie mokiniai, pabuvę pameistriais, labiau pasitiki savo jėgomis bei profesine kompetencija.

Sėkminga pameistrystė yra neįmanoma be stiprių verslo partnerių. Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centras bendradarbiauja su įvairiomis įmonėmis – tiek mažesniais vietiniais verslais, tiek didesnėmis įmonėmis Lietuvoje.

„2025 metais pameistriai dirbo iš viso 15-oje įmonių. Tarp kai kurių partnerių – UAB „Logistella transport“, UAB „Radviliškio autoverslas“, UAB Radviliškio mašinų gamykla „ – teigia direktorius.

Dažniausiai bendradarbiaujama su regiono įmonėmis, nes ir patys mokiniai yra iš šio regiono.

Dalyvavimas projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ verslo įmonėms taip pat turi privalumų.

„Įmonės gali iš anksto pasiruošti darbuotojus pagal savo poreikius, jiems nebereikia investuoti daug laiko ir resursų į jau paruoštų specialistų darbo rinkoje paiešką, atranką ir pritraukimą.“ – teigia profesinio mokymo centro direktorius.

Pameistrystė svarbi ne tik mokiniams ar verslui, bet ir regionui.

„Ji padeda jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje, o įmonėms – rasti jų poreikius atitinkančių darbuotojų.“ – teigia J. Pravilionis.

Be to, jauni specialistai dažniau lieka dirbti savo regione, o tai stiprina vietos ekonomiką.

„Jeigu jaunimas turi galimybių dirbti Lietuvoje, jis mažiau linkęs išvykti į užsienį“, – pabrėžia J. Pravilionis.

Nors pameistrystė turi daug privalumų, profesiniame mokyme svarbu išlaikyti įvairias mokymosi formas.

„Ne visi jauni žmonės iš karto pasirengę darbo rinkai – kai kuriems reikia laiko subręsti“, – teigia J. Pravilionis.

Vis dėlto praktinio mokymo vadovas pabrėžia, kad pameistrystė turėtų būti svarbi profesinio mokymo programų dalis – pavyzdžiui, papildanti modulį „Įvadas į darbo rinką“.

J. Pravilionio nuomone, pameistrystė padeda keisti ir paties profesinio mokymo įvaizdį.

„Ji užtikrina, kad mokymas būtų glaudžiai susijęs su praktika, stiprina ryšius su darbdaviai, didina profesinės mokyklos prestižą“, – sako jis.

Anot direktoriaus, regionuose pameistrystė gali tapti svarbiu ekonominio stiprinimo veiksniu – sudaryti jaunimui galimybes mokytis ir dirbti savo gyvenamojoje vietovėje bei mažinti migraciją į didmiesčius ar užsienį.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.