Pameistrystė Šiauliuose: kaip Šiaulių jaunimas įgyja profesiją jau dirbdamas

Šiaulių technologijų mokymo centras – didžiausia profesinio mokymo įstaiga Šiaurės vakarų Lietuvoje. Šiuo metu jungtiniame projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ dalyvauja 37 Šiaulių TMC mokiniai. Jie atlieka pameistrystę įvairiose smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse pagal savo pasirinktą būsimą profesiją.

Šiaulių verslai vis atviriau kalba apie specialistų trūkumą, o pameistrystė jiems tampa ilgalaike investicija į būsimus darbuotojus. Apie jos naudą rengiant specialistus kalba ir reklamos gamybos srityje veikiančios UAB „Saulės dukros“ direktorė Ina Kiškarienė.

„Įsitraukti į pameistrystę paskatino specialistų trūkumas reklamos gamybos srityje ir poreikis auginti darbuotojus. Dirbame su graviravimo lazeriu, UV spauda, tekstilės dekoravimu, todėl rinkoje sudėtinga rasti jau visiškai parengtus specialistus“, – sako I. Kiškarienė.

Pasak pašnekovės, pameistrystė įmonei reiškia ne tik investiciją į ateitį, bet ir prisidėjimą prie jaunų žmonių profesinio augimo. „Pameistrystė yra abiejų dalykų derinys. Iš vienos pusės mes auginame būsimą darbuotoją, iš kitos – prisidedame prie jaunų žmonių profesinio augimo“, – teigia ji.

Didžiausia pameistrystės nauda įmonei, anot vadovės, yra galimybė žmogų ugdyti nuo pirmųjų žingsnių pagal konkrečius įmonės procesus ir kokybės standartus. Ji pabrėžia, kad tai ypač svarbu ir nedidelei įmonei, kuriai pameistrystė tampa lanksčiu ir veiksmingu būdu užsiauginti darbuotoją. „Galima sumažinti atrankų kaštus ir laiką – vietoje ilgų paieškų mes ugdome žmogų patys“, – pabrėžia įmonės vadovė.

Panašiai situaciją vertina ir UAB „Revisma“, Šiauliuose veikiančios įmonės, montuojančios šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir kondicionavimo sistemas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose bei prekybos centruose, vadovas Alvydas Rekašius. Anot jo, specialistų trūkumas paskatino ieškoti naujų sprendimų ir įsitraukti į pameistrystę. Jaunų žmonių atėjimas į įmonę, pasak vadovo, svarbus ne tik dėl šiandienos darbo jėgos poreikio, bet ir dėl ateities.

„Jauni specialistai svarbūs tuo, kad mes matome perspektyvą. Vis tiek ta vyresnė karta kažkada išeis į pensiją, tai kažkas juos turi pakeisti. Tas šviežio kraujo įsiliejimas tikrai svarbus“, – teigia vadovas.

Nors pameistrystė dažnai vis dar tapatinama su praktika, verslo atstovai pabrėžia, kad tai nėra tas pats. Pameistrys įmonėje dirba pagal darbo sutartį, gauna atlygį ir į darbo procesą įsitraukia kur kas giliau, nei praktikantas.

Tai atskleidžia ir fotografo Roko Baranausko, dirbančio „Foto 202“, patirtis. Įmonės veikla apima fotografavimą, nuotraukų, drobių spaudą bei reklaminių produktų gamybą.

„Įmonei įsitraukti į pameistrystę buvo natūralus sprendimas, nes pats mokiausi Šiaulių technologijų mokymo centre fotografijos. Mokydamasis atlikau praktiką „Foto 202“ ir supratau, jog fotografija yra būtent mano kelias“, – pasakoja R. Baranauskas.

Anot jo, pameistrystė leidžia būsimam specialistui giliau suprasti savo profesiją, nei praktika įmonėje.

„Pameistrystė trunka kur kas ilgiau. Pameistrys turi daugiau laiko įsisavinti informaciją apie įrangą, patį darbą, jo eigą. Ir kadangi pameistrystė yra apmokama, darbo sutartis lemia, kad pats pameistrys rodo daugiau motyvacijos“, – sako jis.

Rokas teigia, kad pameistrystės tikslas – ne tik parodyti jaunam žmogui profesiją, bet ir padėti jam suprasti visą jos kontekstą – nuo kūrybinės pusės iki darbo su klientais ir verslo logikos.

„Mes norime, kad jaunas, į darbo rinką tik ateinantis žmogus turėtų galimybę pilnai suprasti tiek pačią fotografiją, kokia ji iš tikrųjų yra, tiek ir verslo pusę“, – sako fotografas.

A. Rekašius pasakoja, kad pirmoji pameistrio diena įmonėje prasideda nuo saugos instruktažų.

„Pirmiausia praeina darbų saugos instruktažus, priešgaisrinius instruktažus. Praktiškai pusę dienos mes jį mokome, kaip saugiai dirbti. O toliau važiuoja į objektą, ten yra darbų vadovas, brigadininkai, ir priskiriam jį prie brigadininko. Pačioj pradžioj jie būna kaip pagalbininkai, o šalia dirbantys specialistai padeda mokytis, kaip atlikti darbus“, – pasakoja vadovas.

Panašiu principu pameistriai į darbo aplinką įvedami ir kitose įmonėse, nors konkrečios užduotys priklauso nuo veiklos pobūdžio. UAB „Saulės dukros“ ir „Foto 202“ pameistriai nuo pirmųjų dienų supažindinami su visu darbo procesu, o ilgainiui patys geba aptarnauti klientus.

„Pirmos dienos būna tokios paprastos –parodome, kaip vyksta visas darbo procesas, supažindiname su viskuo. Paskui leidžiam prisiliesti prie įrangos, techninės pusės, ateina darbas su klientais, jų priėmimas, bendravimas, iki kol galiausiai pameistrys jau gali pats priimti klientą, jo užsakymą, atlikti paslaugą ir atiduoti galutinį rezultatą“, – pasakoja R. Baranauskas.

Pašnekovai sutaria, kad pameistrio augimas darbo vietoje vyksta palaipsniui, o jo tempas priklauso nuo motyvacijos, imlumo ir noro tobulėti.

„Vienas po dviejų mėnesių jau šiek tiek pradeda savarankiškai dirbti, kitas – po keturių mėnesių, kitas – po pusės metų. Tačiau tam, kad galėtų visiškai savarankiškai dirbti, dažniausiai reikia apie dvejų metų patirties objekte“, – sako A. Rekašius.

UAB „Saulės dukros“ vadovė pabrėžia, kad vienas įdomiausių pameistrystės aspektų jų įmonėje – galimybė dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, graviravimo-pjovimo lazeriu.

„Pameistriui tai įdomiausias procesas, ypač kai jis išsipjauna kokį pakabutį jau savarankiškai. Viskas vyksta palaipsniui – pirmiausia pagrindai, o tada jau darbas su lazeriu, UV spauda ar presais. Tai jiems labai patinka, nes jie mato apčiuopiamą rezultatą“, – sako pašnekovė.

R. Baranausko teigimu, fotografijos srityje savarankiškumas glaudžiai susijęs ir su kūrybine laisve.

„Darbo diena labai dinamiška, nėra monotonijos. Vieną dieną gali būti fotosesija, kitą – spausdinamos nuotraukos ar gaminamos fotodrobės, trečią – kuriami maketai, vizualai. Laisvė kūryboje pameistriui iš esmės tikrai yra pakankamai didelė“, – sako fotografas.

Pameistrystė jaunam žmogui dažnai tampa ir karjeros pradžia. Kai kurie pameistriai dar mokymosi metu savo gebėjimais pelno klientų pasitikėjimą, o vėliau įsitvirtina įmonėje kaip nuolatiniai darbuotojai.

„Šiuo metu turim pameistrį, kuris po pameistrystės pasiliks dirbti kaip nuolatinis darbuotojas. Kai kurie mūsų klientai jau ieško konkrečiai jo, su juo susikalba, susitaria dėl paslaugų, o jis jas atlieka labai kokybiškai. Tai labai džiugina“, – pasakoja fotografas R. Baranauskas.

Jis pabrėžia, kad pameistriui svarbūs ne tik techniniai gebėjimai, bet ir požiūris į darbą.

„Svarbiausia – noras tobulėti. Taip pat svarbūs punktualumas, darbštumas ir supratimas, kad pameistrystė yra didelė galimybė įgyti žinių ir sukaupti patirties“, – sako pašnekovas.

Panašią tendenciją mato ir įmonė „Revisma“, kur pameistriai neretai lieka dirbti ir pasibaigus pameistrystei. Šiuo metu įmonė turi keturis pameistrius, iš kurių, pasak vadovo, du jau dabar atrodo labai perspektyvūs. Vienas jų po kelių mėnesių darbo turėjo išvykti atlikti karo tarnybos, tačiau planuoja sugrįžti. Tokios istorijos rodo, kad pameistrystė dažnai tampa ne trumpalaike patirtimi, o ilgalaikiu darbuotojo ir darbdavio ryšiu.

Paklaustas, kokios savybės lemia, ar pameistrys pritaps darbo aplinkoje, A. Rekašius išskiria imlumą ir norą mokytis.

„Svarbiausia yra, kiek jis imlus, kaip jis gilinasi į patį procesą. Pameistrys turi norėti maksimaliai perimti patirtį vyresnių kolegų“, – sako A. Rekašius.

Pašnekovai pabrėžia, kad glaudus verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas yra viena svarbiausių sąlygų, padedančių geriau parengti jaunus žmones darbo rinkai.

„Vienas dalykas yra teorija, kitas – praktika. Todėl rengiant mokymo programas reikėtų dar glaudžiau bendradarbiauti su verslu – tartis, kokių žinių ir įgūdžių reikia, kokie kriterijai svarbūs, kad žmogus būtų kuo geriau paruoštas darbo rinkai. Kuo didesnis bendravimas, tuo geresni rezultatai“, – sako A. Rekašius.

Anot pašnekovų, bendradarbiavimas su Šiaulių technologijų mokymo centru įmonėms leidžia lengviau rasti jaunų specialistų, o patiems mokiniams – sklandžiau įsilieti į darbo aplinką.

„Kai žmogus jau ateina su pagrindais iš mokymo įstaigos, darbo procesas tampa kur kas lengvesnis – jį lengviau apmokyti, jis greičiau perpranta užduotis ir atsineša daugiau bazinių žinių“, – teigia R. Baranauskas.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.